v. landsbergio

Lietuva švenčia neeilinę dieną – laisvės 30-metį – ir daro tai triukšmingai, šypsenų pilnais veidais ir neišsigandusi koronaviruso. Tiesa, jis kiek sujaukė jubiliejaus planus ir renginiai Vilniuje iš Seimo persikėlė į lauką. Tačiau, pasak žmonių, tai net išėjo į naudą. Neišsigandusi nei virusų, nei lietaus tūkstantinė minia rankomis nešė įspūdingo dydžio trispalvę, o laimingi tautiečiai ir graudinosi, ir gyrė lietuviUs už drąsą ir ryžtą kurti valstybę.

 Lietuva prieš 30 metų paskelbusi nepriklausomybę atsiėmė pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, ir šis Lietuvos kvietimas – laisvę visiems – išlieka aktualus ir toliau, sako pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė.

Prisimenant 1990-ųjų kovo 11-ąją, dažniausiai prisimename vienybę, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją“,  – trečiadienį per Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė jis. Anot jo, ir Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais, tačiau juos vienijo idėja – nepriklausoma Lietuva.

Eidama 91-uosius metus antradienį mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. Šią žinią savo feisbuko paskyroje pasidalijo jos sūnus Vytautas V. Landsbergis.  „Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“, – rašė sūnus.

Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas, teigia pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. „Kai aš susitikau su juo Paryžiuje, jis pakankamai žinojo ir buvo mūsų pusėje. Mes taip jį turime ir prisiminti. Jis buvo Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas ir talkininkas. Tai mums tikrai padėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Landsbergis.

Kinijos ambasada pirmadienį griežtai pasmerkė Tibeto vyriausybės tremtyje ministro pirmininko Lobsango Sangay vizitą Lietuvoje ir pavadino jį „rimtu politiniu incidentu“. Ambasada visiškai nepriimtina pavadino spaudos konferencijoje Seime išsakytą kritiką Kinijai. Joje be L. Sangay dalyvavo buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Seimo narys Andrius Navickas ir viešosios įstaigos „Tibeto namai“ direktorius Vytis Vidūnas.

Tirdama Sausio 13-osios bylą Lietuvos teisėsauga nėra laisva, kažkokios jėgos ją varžo, teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Yra išankstinė nuostata, o galbūt ir varžtai, apribojimai, ko negalima tirti“, – antradienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydamas naują savo knygą apie Sausio 13-ąją sakė V. Landsbergis.

Kaip lemiamas istorines akimirkas mato svarbiausių Lietuvai asmenybių artimieji? Kokiais būdais jaunajai kartai ugdyti tėvynės meilę? Ko savo vaikus išmoko garsiausi politikai? Šiuos Lietuvai bei kiekvienai šeimai svarbius klausimus šį šventinį Kovo 11-osios sekmadienį 10 val. svarstys TV3 laida „Pasaulis pagal moteris“. Laidoje – išskirtinis interviu su profesoriaus Vytauto Landsbergio dukra Birute Landsbergyte – Cechanavičiene.

Antradienį minint tarpukario Lenkijos vadovo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines, buvęs Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis paragino atvirai vertinti tiek šios asmenybės nuopelnus, tiek jo klaidas. Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo ir prijungimo prie Lenkijos tarpukariu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jaunosios kartos menininkė Jolita Vaitkutė pristatė artėjančiam Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą „Šimtmečio iniciatyvų“ konkurso projektą-meninę instaliaciją „Kūrėjams“. Instaliacijoje iš įvairių kūrybos priemonių ir jau sukurtų objektų atvaizduotas prof. Vytauto Landsbergio veidas.

„Metinės, 25-eri metai, kai su atkurta Lietuvos nepriklausomybe galėjo viskas ir bagtis, - vaizdo įraše kalba Vytautas Landsbergis. – Tada įvyko pirmasis Aukščiausiosios tarybos rūmų puolimas. Sausio 8-ąją jau buvo pakeltos kainos ir buvo organizuotas didelis protestas, bet kartu buvo atversti ir hibridiniai kareivėliai“. Būtent jie, pasak V. Landsbergio, minioje organizavo puolimą.

  Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius pareiškė nepritariantis Seimo sprendimui neskirti Laisvės premijos Sąjūdžio įkūrėjui, buvusiam Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.   „Visi politikai, nepaisant partijų programų ir ideologinių skirtumų, savo sprendimus turi grįsti ne emocijomis, o vadovaudamiesi istoriniu sąmoningumu ir objektyviais mūsų laisvės kovos faktais“, – pranešime spaudai sakė Vyriausybės vadovas.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

 Monika Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vytauto Landsbergio fondo iniciatyva Vilniuje surengtas konkursas, kuriame dalyvavo Rytų Lietuvos mokyklų moksleiviai. Renginys skirtas Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui paminėti.

„Lietuvai šiuo metu, mano manymu, pavojingiausias yra dešinys patriotizmas, peraugantis į neonacizmą, - sakė filosofas Tomas Venclova apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos  žydų istorija, kaip neįkūnyta kitoniškumo dimensija tautinėje lietuvių sąmonėje“, kuri šeštadienį vyko Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Pasak T. Venclovos, lietuviai skendi siauroje etninėje pasaulėžiūros paradigmoje ir nežinia, kaip tai galima pakeisti, nes tokį požiūrį remia įtakingi žmonės.

Vasario 16-sios minėjime skambėjo Vytauto Landsbergio priekaištai specialiosioms tarnyboms, savai valdžiai ir kaimynamsprašymas

„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.

  Vytautas Landsbergis kritikavo šiandien Europos Parlamento balsuojamą rezoliuciją dėl būsimo ES-Rusijos susitarimo kaip prisitaikėlišką, esą joje neišnaudotos derybų manevro galimybės, kurios paskatintų Rusiją žengti teisingumo keliu ir padėtų vystyti abipusį dialogą su Europos Sąjunga. V. Landsbergio teigimu: „Yra nemaža atvejų, dėl kurių Rusija nusipelno kritikos kaip sisteminga žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų pažeidėja.

Tiesą sakant, šis straipsnis patektų į proginių rašinių kategoriją – kovo 29 d. sukanka aštuoneri metai, kai Lietuva įstojo į NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jei ne keletas narystės aspektų, kurie ir šiandien verčia diskutuoti, aiškinti ir aiškintis, abejoti ir prognozuoti. Ilgas kelias į saugumą Pradžiai priminsiu keletą tarpinių pagrindinių stotelių kelyje į Aljansą.

Deja, kaip partijos pirmininkas, privalau reaguoti į viešai skleidžiamą  Vytauto Landsbergio melą. Mano, kaip politiko, o tuo labiau partijos  vadovo pareiga - apsaugoti partiją nuo tokio purvo skleidimo, o ypač -Europos Parlamente. Esu vieną kartą parašęs straipsnį „Kiemas jūsų, jūsų ir šiukšlės“, kurio esmė tame, kad kiek purvo bepridergtume, savame kieme šiukšles vis tiek teks apkuopti patiems.