Kompensuojamųjų vaistų tvarkos pokyčiai būtini dėl įsipareigojimo Konstitucinio Teismo sprendimą dabartines vaistų kompensavimo nuostatas perkelti į įstatymą. Tačiau kartu su tuo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo ir tam tikrų vaistų kainodaros ir kompensavimo mechanizmo pakeitimų.
Plačiau su siūlomais pakeitimais galima susipažinti čia.
Ministerijos teigimu, tai leis pacientams sutaupyti. Tačiau sutarimo dėl planuojamų pokyčių visoms pusėms vis dar rasti nepavyksta.
Įspėjo, kad galima likti be jokios tvarkos
Dėl šios priežasties Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) vos pradėjus svarstyti klausimą siūlymą jį atidėti pateikė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Neilgai trukus toks pats pasiūlymas nuskambėjo ir iš kitų frakcijų narių Jurgitos Sejonienės ir Morganos Danielės lūpų.
„Suprasdama, koks yra opus klausimas ir šio klausimo, kurį dabar svarstome, ir, kadangi lydinčiajame įstatymo projekte yra ir biudžeto ir finansų komiteto tokie pasiūlymai, kurie, nežinau, kiek suderinti su Vyriausybe , o tai, manau, išklausyti būtina. Kaip ir dėl šito klausimo reikia išklausyti konkurencijos tarybos nuomonės. Visus klausimus reikia suderinti ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir Vyriausybe, dėl to norėčiau prašyti pertraukos“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Vienintelis „prieš“ pertrauką balsavęs SRK pirmininkas Antanas Matulas vis tik paragino greičiau priimti sprendimus, mat tą iki kitų metų privalu padaryti dėl Konstitucinio teismo išvadų.
„Kolegos, labai parašu suvokti, kad nuo Naujų metų įsigalios Konstitucinio teismo sprendimas ir galime likti visai be jokios kompensavimo sistemos. Yra pataisų, kurios galbūt sukels tam tikrų problemų, irgi galvoju, kaip dėl jų balsuoti, kad nepaliktume pacientų tuščioje vietoje. Tad labai prašyčiau nepritarti pertraukai, rasime kompromisą, kalbamės“, – siūlė jis.
Įžvelgė diskriminaciją
Tuo metu parlamentaras Aurelijus Veryga, vertindamas siūlomus pakeitimus, įžvelgė net pacientų diskriminavimo apraiškų.
„Mano manymu, gal net rizikuojame pažeidinėti Konstituciją diskriminuodami pacientus pagal jų amžių ir pajamas. Praėjusioje kadencijoje buvo nustatyta tvarka, kad pigiausio vaisto išdavimas galioja tik tiems, kuriems jis skiriamas pirmą kartą arba po ilgos pertraukos.
Tai čia atkrenta visi „buvau pripratęs“, „pažįstu pakuotę“ ir t.t. Šios kadencijos metu sprendimas buvo pakoreguotas ir tvarka kiek liberalizuota – leista pacientams prisimokėti. Bet kas padaroma su tais, kurie yra vyresni, nei tam tikras amžius arba turi mažesnes pajamas, ten nebelieka net pirmo paskyrimo, bus kompensuojama mažiausia priemoka, nesvarbu, paskirta pirmą ar šimtąjį kartą. Dabar pigumas susietas tik su amžiumi ir pajamomis. Mano manymu, tai yra diskriminacija ir atsiranda dvigubi standartai“, – kalbėjo eksministras.
Vaistų keitimas gali turėti labai neigiamos įtakos
Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Julius Kalibatas akcentavo ne kartą pažymėjęs, kad su vaistų politika reikia elgtis labai subtiliai, mat tai paliečia labai daug žmonių sveikatą.
„Bet kokių vaistų išbraukimas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir jų keitimas kitais gali turėti labai neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Nors sakome, kad veiklioji medžiaga ta pati, bet dar be jos papildomos medžiagos, kurios gali vaisto rezorbciją pagreitinti arba uždelsti ir t.t. Ir pastebėjome, kad yra daugybė ligų, kada pakeitus vaistus lyg su ta pačia veikliąja medžiaga, mes gauname labai neigiamą klinikinį efektą“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip pavyzdį jis pateikė arterinės hipertenzijos gydymą, kai kitą kartą tenka naudoto 5 skirtingų grupių vaistus, o norimam rezultatui pasiekti reikia prireikia net ne savaičių, o mėnesių.
„Ir gydytojas labai džiaugiasi, kad pavyko pasiekti vaistų derinį ir kraujospūdis nešokinėja. Medicinos kanonas toks – jei pasiektas geras klinikinis efektas, vaisto keisti negalima. Šeimos gydytojai ir specialistai visad su dideliu nerimu laukia naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Ir kai jis mato, kad dalis vaistų vėl išbraukta, pakeista kitais, tas tikrai nepalengvina gydytojo darbo“, – komentavo J. Kalibatas.
Profesorius taip pat priminė ne kartą pabrėžęs, kad vienų kompensuojamųjų vaistų išbraukimas ir pakeitimas kitais šaliai praktiškai neduoda jokio ekonominio efekto.
„Jei yra 10 skirtingų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga, vis vaistai gali būti kompensuojami, o gydytojas išrašys vieną vaistą iš tos grupės. Naujo vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą atneša finansinę naudą šaliai. Daugumai šeimos gydytojų ir pacientų tokia politika besuprantama – pasipila skundai iš pacientų, iš gydytojų ir jaučiamės nejaukiai, kai ne specialistai priima sprendimus, kurie turi didžiulę įtaką pacientų sveikatos ir jų ligos klinikinei eigai“, – aiškino J. Kalibatas.
Didžiausia bėda pacientams – vaistų „iškritimas“
Profesoriui antrindama Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė pažymėjo, kad pacientams pati didžiausia problema, kad vaistai apskritai iškrenta iš kainyno.
„Jau buvo pabrėžta, kad nebe labai dažnai tai būna, bet koks skirtumas – dabar tą pusmetį žmogus turi pirktis vaistus pilna kaina, jei nenori sugriauti ir taip sunkiai atliktą vaistų suderinimą. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie serga daugybe ligų – kraujotakos ligomis, diabetu.
Ir pasikeitus kainynams, ką mini ir pačios vaistinės, dažnai nutinka taip, kad vaistinėse vaistų pritrūksta ir žmogus negauna jų kad ir su pigesne priemoka. Juk PSDF apmoka tik bazinę vaisto kainą ir nematau, kur čia sumažėja tos išlaidos. Bet niekas neskaičiuoja, kiek išlaidų padaugėja pacientui, kai jam reikia tą vaistą, kuriam galėtų prisimokėti ir didesnę priemoką, turi pirktis už pilną kainą“, – posėdžio metu piktinosi ji.
V. Augustinienės pastebėjimu, nauja tvarka bus tokia, kad numatomas 45 eurų dengimas tik tada, jei žmogus renkasi vaistą su pačia mažiausia priemoka. „Bet jei jis netinka, žmogus renkasi vaistą su didesne priemoka, tas kompensavimas nebegalioja“, – atkreipė dėmesį ji.
Negalima kompensuoti visų iš eilės
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad nuo praėjusių metų vasaros kainynai keičiami dvigubai rečiau, nei būdavo anksčiau – ne kas tris mėnesius, bet kas pusę metų.
„Reikėtų suprasti, kad yra nustatytos labai aiškios taisyklės, kokie vaistai pagal kokius kriterijus gali patekti į vaistų kainyną. Tų pokyčių, natūralu, kad kiekvieną pusmetį šiek tiek įvyksta, bet kalbame apie iki 10 proc. vaistų aktyviųjų medžiagų pasikeitimą, tai yra kažkas iškrenta, kažkas ateina ir tai yra nuolatinis tęstinis procesas, kurį koordinuoja ligonių kasa.
Jei mes eitume kažkokiu keliu, kad vaistai kainyne nesikeičia, tai mes negalime kalbėti apie jokią gamintojų konkurenciją. Tada mes sakome – kompensuokime viską visiems, bet suprasime, kad tokių galimybių nei vyriausybė turi, nei tai būtų racionalus vaistų vartojimas“, – dėstė jis.
Pasak A. Pečkausko, toms ligoms kurioms labai sunku suderinti gydymą, kalbant apie imunosupresija, epilepsija sergančius pacientus, yra sukurti kitokie veikimo mechanizmai, kad kainyne vaistai nesikeistų ir nereikėtų keliauti per papildomą derinimo procesą.
Pykčiai užprogramuoti
Atkreipusi dėmesį į tai, kad pokyčiai per skuboti ir vaistinės jiems nespės, kaip reikia, pasiruošti, Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė konstatavo, kad pacientų nepasitenkinimas yra užprogramuotas.
„75 m. ir vyresnių asmenų grupei. Jie šiuo metu gali pasirinkti bet kokį vaistą ir jiems nereikia primokėti tokios galimybės jie nebeturės. Suprantu, kad yra siūloma amžių išplėsta iki 65 m., tai yra labai sveikintina. Bet būtent tie žmonės, kurie šiandien tai gauna, puikiai žinome, kad nei ministerija, nei kas kitas turės laiko juos supažindinti su pokyčiais ir atėję į vaisinę jie reikalaus to paties vaisto, kurį vartoja 10–20 metų.
O mes turėsime sakyti – arba primokėkite, arba imkite patį pigiausią. Žinome, kad tokiu atveju vėl eisime į konfliktines situacijas. Tad vėlgi terminai yra per trumpi. Taip pat reiktų dar pagalvoti, ar šiems žmonėms tikrai nepabloginame situacijos“, – kalbėjo vaistinių atstovė.
