Politologas Marius Laurinavičius paaiškino, kodėl jis mano, kad neva kritika V. Putinui buvo kitaip interpretuojama ir ne iki galo suprasta.
„Pirmiausia, tai, kad D. Trumpas sukritikavo V. Putiną, yra interpretacija. Aš neginčiju to, kas paskelbta NBC televizijoje, kad jisai kažką pasakė, tačiau D. Trumpas savo socialiniame tinkle „True Socials“ sukritikavo ir pavadino „fake press“ (liet. netikra žiniasklaida) laidą, kurioje buvo taip pasakyta, tai dėl to reikėtų vadinti tai interpretacija, o ne kažkokiu sukritikavimu.
Ką apie tai transliavo žurnalistai Lietuvoje, tai, iš tiesų, buvo visai kas kita, visai kitokia pozicija paskelbta, absoliučiai kitokia. Jis pripažino, kad kažkuo buvo nepatenkintas, bet iš esmės labai aiškiai pasakė, kad sankcijų jokių nesvarsto.
D. Trumpo žodžius visada reikia vertinti, pastebėti, ką jis iš tikrųjų norėjo pasakyti, ar pasakė. Tai tiek jo parašymai savo socialiniame tinkle, tiek pasakymas tiesiogiai į kamerą žurnalistams rodo, kad iš esmės nieko tokio panašaus jis net neturėjo galvoti (apie kritiką V. Putinui)“, – pasisakė jis.
Iš JAV spaudimas Ukrainai dėl naudingųjų iškasenų: dabartinis variantas itin blogas
D. Trumpas pastaruoju metu kelia didelį spaudimą V. Zelenskiui dėl naudingųjų iškasenų ir jų perdavimo. Tiesa, dabartinis sutarties variantas yra gerokai blogesnis, grobuoniškesnis ir, galimai, neatnešantis Ukrainai jokios naudos.
„Kadangi apie naudingąsias iškasenas mes turime daugiau visokių D. Trumpo pasisakymų, mes žinome, kaip jisai visa tai vertina. Lygiai taip pat jo administracija bandė primesti Ukrainą į visiškai grobuonišką, kolonialistinę sutartį dėl retųjų metalų.
Dabar, ko gero, yra dar blogesnis variantas iš to, kas yra skelbiama, bet pirminis variantas irgi buvo visiškai kolonialistinis ir grobuoniškas, tai mes irgi žinome. Tai dabar netikėti tuo, kad jisai daro spaudimą pasirašyti būtent naują (grobuonišką) sutartį, nėra jokio pagrindo, nes mes turime visus kitus įrodymus, kad būtent taip D. Trumpas ir elgiasi“, – pasakojo ekspertas.
Trumpo tikslas su naudingosiomis iškasenomis – apiplėšti Ukrainą
Pasak politologo, dėl V. Zelenskio prieštaravimo naudingųjų iškasenų perdavimui, D. Trumpas vėl gali atsitraukti iš šio susitarimo, tačiau jo pagrindinis siekis vis tiek išlieka apiplėšti Ukrainą.
„Tai visiškai akivaizdu, kad D. Trumpas, vėlgi, kai susidurs, ir jau susiduria, su V. Zelenskio pasipriešinimu, kas yra natūralu, tai įmanoma, kad jis vėl atsitrauks. Aną kartą amerikiečiai atsitraukė ir ta sutartis, kuri buvo atvežta į Baltuosius rūmus, bet nepasirašyta dėl konflikto ovaliajame kabinete, jinai Ukrainai buvo visai normali.
Nebuvo gal kažkokia ypatingai palanki arba to, ko norėtų Ukraina, tai yra saugumo garantijų, bet bent jau nebuvo labai nepalanki (sutartis). Tai reiškia, amerikiečiai, galiausiai susidūrę su V. Zelenskio ir Ukrainos pasipriešinimu, tuo metu atsitraukė. Tai įmanoma, kad ir šituo atveju atsitrauks, bet kad darys spaudimą kokį tik įmanoma, kad apiplėštų (tai tiesa).
Čia reikia tiesiai šviesiai sakyti – D. Trumpo tikslas yra apiplėšti Ukrainą, agresiją patiriančią šalį. Tai yra – pasinaudoti jos sudėtinga situacija ir kiek įmanoma ją apiplėšti. Tą D. Trumpas tikrai daro. Tai kiek jam pavyks, čia priklausys nuo Ukrainos sugebėjimo“, – dalinosi savo įžvalgomis apie tikruosius D. Trumpo planus M. Laurinavičius.
Ukraina naudingųjų iškasenų nutarimui turėtų nepritarti
Pašnekovo nuomone, naudingųjų iškasenų klausimas net nėra labai susijęs su taikos derybomis tarp Ukrainos ir Rusijos. Jis taip pat pastebėjo ir pasikartojo, kad remiantis ne vienu šaltiniu, tai yra kur kas blogesnė sutartis, kuriai pritarti būtų klaida.
„Ukraina tiesiog negali su tuo sutikti, su tuo variantu, kuris dabar yra paskelbtas, kadangi iš daugybės šaltinių mes tikrai ta informacija galime tikėti, kad ,bent jau mano vertinimu, tą, ką aš skaitau, yra dar blogesnė sutartis, negu tas pats pirminis variantas. Koks ten galutinis variantas gausis, sunku pasakyti.
Visados viešojoje erdvėje viskas yra siejama su tomis taikos derybomis, bet aš tai laikyčiau atskiru dalyku nuo taikos derybų. Iš esmės tai nėra taip tiesiogiai susiję. D. Trumpas nori iš tiesų pasinaudoti situacija ir apiplėšti Ukrainą, bet tos taikos derybos eina savo vaga.
Apskritai, taikos derybos yra tiktai išvestinis dalykas iš D. Trumpo noro visiškai atkurti santykius su Rusija. Tai tas susitarimas dėl retųjų mineralų iš esmės yra svarbus dalykas ir D. Trumpui tikrai svarbus. Čia net neabejotinai jam visaip svarbus, ne tik dėl to paties noro apiplėšti Ukrainą, bet ir politiškai jam svarbus. Tame didžiajame paveiksle tai ne pagrindinis dalykas, aš taip sakyčiau“, – komentavo jis.
Trumpo retoriką apie Putiną ir Zelenskį įvertino specialistas
Kaip kalbėjo lietuvių istorikas, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, jau ne pirmas kartas, kada D. Trumpas V. Zelenskį pasirenka kaip atpirkimo ožį savo pasisakymuose.
„Tai mes jau matėme, kad D. Trumpas šiek tiek neetiškai buvo pasirinkęs V. Zelenskį kaip atpirkimo ožį. Nepaisant to, kad ir V. Zelenskis, ir Ukraina, ir Ukrainos piliečiai yra karo aukos, jis ilgą laiką savo retoriką grindė kritika būtent silpnojo. Tokiu būdu bandė sukurti draugystės iliuziją arba parodyti, kad nori draugauti su V. Putinu.
Mes tai žinome rusų elgesį ir ypatingai V. Putino elgesį, ir kaip jie moka tempti gumą, ir apgaudinėti. Na, tai dabar D. Trumpas, supratęs, kad jį vedžioja už nosies, jisai išsakė šiek tiek griežtesnį dalyką V. Putino link, bet aš nenustebau, kad praėjus parai, jis vėl užsipuola V. Zelenskį.
Kitaip tariant, D. Trumpas tarsi bijo pasakyti tiesą į akis V. Putinui apie jį patį ir apie jo elgesį. Ir vėl kieno sąskaita: ir vėl užsipuola V. Zelenskį, kad jis neva kažko ten nenori ir taip toliau“, – dalinosi mintimis jis.
Ukraina yra laikoma kaip silpnoji pusė, kurią JAV prezidentas moralizuoja dėl savo asmeninių strateginių tikslų, galimai. Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas prasitarė ir apie tai, kad Europa buvo įpratusi gyventi JAV sąskaita ir būti nuo jos priklausoma.
„Visa D. Trumpo retorika yra paremta, deja, silpnosios pusės tampymu ir moralizavimu, o turėtų gi būti kitaip. Aš suprantu, kad galbūt ne 50 ant 50, nes ten gali būti tam tikri jo strateginiai tikslai. Tačiau mes matome, kad vis dėlto D. Trumpo retorikoje dominuoja silpnesniųjų partnerių puolimas, tai viena. Antra, kodėl jis tai padaro? Jis vidines problemas sprendžia, puldamas savo sąjungininkus.
Ir čia, vėlgi, mes puikiai suvokiame, kad gali būti netiesos. Tiesa, greičiausiai, D. Trumpas yra teisus, kad per daugybę metų tiek Europa, tiek kitos pasaulio valstybės įprato gyventi JAV sąskaita, šitaip tarsi JAV atiduodami dominavimo mandatą.
Tačiau Lietuva, pavyzdžiui, niekada gyvenime net nesuabejojo JAV dominavimu pasaulyje, ar ne? Lygiai taip pat, ko mes tikimės, kad ateina sunkūs įtempti laikai, kad iš D. Trumpo, kaip šio dabartinio JAV vadovo, mes išgirsime ne tai, kokia čia Europa yra ištižusi, bet kažką konstruktyvaus“, – samprotavo L. Kontrimas.
Trumpas dar senesniais laikais reikšdavo mintis, pasisakydavo agresyviai
Specialisto įžvalgomis, dar nuo anksčiau D. Trumpo retorika, kalbėjimo maniera buvo agresyvi, jis dažnai žemindavo kitus. Tokie būdo bruožai galėjo priklausyti tiek nuo jo charakterio, tiek nuo aplinkybių.
„Jeigu prisimintumėme D. Trumpo istoriją nuo pat viešo gyvenimo pasirodymo, kada jisai dar buvo ne politikas, jo visa komunikacija buvo agresyvi. Jisai yra iš tų yra žmonių, kurių yra ir tarp mūsų pilna, kurie nori save įtvirtinti, žemindami kitus. Ir čia yra charakterio savybės, kurias suformuoja arba pats žmogus, arba sudėlioja aplinkybės, kad žmogus įpranta šitaip elgtis.
Taip kad stebėtis nereikia, tačiau lygiai taip pat būtų neteisinga nematyti, kiek D. Trumpas turi savyje ir kitokių savybių. Pasižiūrėkite, kaip jo kūno kalba pasikeičia, kai jis bendrauja su vaikais, su visuomene, su kažkokia graudesne situacija, jisai iš karto keičiasi.
Dėl to aš galvojau, kad tokių lyderių vertinimą būtų neteisinga vien tiktai daryti per, pavyzdžiui, charakterio savybę. Juk jie, kaip asmenys, atlieka daug vaidmenų ir tie vaidmenys nebūtinai yra tokie, kurių jie patys nori. Jie kartais tai daro dėl to, kad toks likimas“, – sakė lietuvių istorikas.
Trumpas pareiškė: esu „labai supykęs, įsiutęs“ ant Putino
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad amerikiečių transliuotojas NBC pranešė, kad D. Trumpas sekmadienį pareiškė esąs „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Rusijos lyderio V. Putino, taip smarkiai pakeisdamas toną Vašingtonui siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
K. Welker sakė, kad D. Trumpas yra „labai supykęs, įsiutęs“ dėl pastaruoju metu išsakytų V. Putino komentarų apie V. Zelenskio patikimumą ir kalbų apie naują vadovybę Ukrainai.
D. Trumpas nuo pat atėjimo į valdžią siekė kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai nepavyko pasiekti proveržio, nepaisant derybų su abiem pusėmis.
V. Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų, o penktadienį pasiūlė V. Zelenskį nušalinti nuo pareigų kaip taikos proceso dalį.
