Kai kurie astrologai neseniai įvykusiame privačiame pokalbyje išreiškė nerimą dėl to, kad Neptūno planeta kovo 30 dieną perėjo iš Žuvų į Avino Zodiako ženklą. Nerimą dėl to, kad Neptūnas tikrai nėra geradaris. Nors pastaraisiais dešimtmečiais sklido teorijos apie tai, kad, esą, Neptūnas yra susijęs su dangiškos harmonijos vibracijomis, bet šios minties pagrįsti praktiniais stebėjimais kol kas niekas nesugebėjo.
Mitologinis Neptūno pirmtakas Poseidonas buvo tamsaus veido ir niūraus charakterio, savo tridančiu keldavo žemės drebėjimus ir audras jūroje. Graikų kolonistai jam karštai meldėsi ir gausiai aukojo būtent dėl to, kad kelionė jūra būtų sėkminga – žūti pakeliui šansų buvo daug; kas buriavo Egėjo jūroje, tas puikiai žino vėjuotą ir permainingą tos jūros charakterį, o kur dar tolimesnės kelionės.
Neįtikusį jam Odisėją po visą Viduržemio jūrą Poseidonas vaikė 10 metų, o žmoną Amfitritę tiesiog pasigrobė. Vargšė nereidė visai nenorėjo sieti savo gyvenimo su Poseidonu tad pasislėpė tolimoje saloje. Galiausiai vienas delfinas jūrų valdovui parodė kur ji yra ir jis ją tiesiog pagrobė.
Neptūnas perėjo į Avino ženklą
Taigi, Poseidonas – Neptūnas tikrai nėra geradarys. Pilnas jo ciklas yra maždaug 165 metai, o vieną Zodiako ženklą jis įveikia (vidutiniškai) per apytikriai 14 metų. Kadangi juda labai lėtai, perėjimas iš vieno Zodiako ženklo į kitą užtrunka du metus – iš pradžių Neptūnas pereina iš ženklo A į ženklą B, tada apsisuka, grįžta į ženklą A ir tada galutinai pereina į ženklą B. Visas perėjimas trunka maždaug dvejus klendorinius metus.
Pažvelgus istoriškai atgalios, gauname tam tikrą datų rinkinį. Čia aš sužymėjau metus, kuomet Neptūnas į Avino ženklą perėjo iš Žuvų ir laiką, kai jis iš Avino ženklo perėjo į Jautį. Kitaip tariant, laikus, kai jis buvo Avino ženkle.
2025/26 – 2039/40
1861/62 – 1874/75
1697/98 – 1710/11
1533/34 – 1547/48
1370/71 – 1383/84
Žvelgiant į šiuos laiko tarpus labai sunku įžvelgti jų skirtumus nuo analogiško laikotarpio prieš tai ir po to – didieji jūrų mūšiai vyko bet kada, jūrininkystei kaip tokiai tie laikotarpiai irgi didesnės įtakos neturėjo.
Bet! – jeigu pažvelgsime į šias datas kaip į VISĄ Neptūno ciklą, per kurį jis apeina dangaus skliautą ir Zodiako ratą, šį tą apčiuopti galima. Reikalas tas, kad Neptūnas valdo ir tokį reiškinį, kaip iliuzijos (jeigu potekstė neigiama) arba tikėjimą kažkuo, jeigu potekstė teigiama. Kitaip tariant Neptūno ciklas – tai yra tai, kuo TIKIMA.
Ir ką gi – laikotarpiu nuo XIV amžiaus pabaigos iki XVI amžiaus pradžios / vidurio, Europoje plito Renesanso idėjos ir mintis, kad Antikoje galima pasisemti daug puikių dalykų; Tikėjimas Renesanso epochos idealais kaip tokiais ne visai tiksliai sutapo su šiuo laikotarpiu, bet būtent jo metu ji klestėjo visu gražumu. Ir dar – prasidėjo Didžiųjų Geografinių Atradimų laikas. Krikščioniškoji Europa susidūrė su KITAIS, ir kartu buvo rimčiau susidurta su kitokiais tikėjimais. Reikėjo nuspręsti, ką su tuo daryti.
Nuo XVI vidurio iki XVIII amžiaus pradžios – reformuoto Romos katalikų tikėjimo, tai yra reformacijos laikas. Martynas Liuteris savo tezes Vitenberge paskelbė 1517 metais, tai yra prieš pat Neptūnui įžengiant į Avino ženklą, bet kol jis buvo jame, protestantų judėjimas labai aktyviai vystėsi ir šakojosi – 1534 metais atsirado Anglikonų bažnyčia, o 1536 – Kalvinizmas. Dėl vietos po saule protestantams teko kaip reikiant pakariauti, bet galiausiai Trisdešimties metų karas 1648 metais baigėsi Vestfalijos taika.
Protestantizmo esmė – tikėjimas, kad sykį jau Viešpats Dievas žmogui suteikė rankas, kojas, protą ir širdį, tai būtent konkretaus asmens reikalas pasinaudoti šiomis Dievo dovanomis teisingai. Kitaip tariant, atsirado tikėjimas savo paties pastangomis. „Gerojo ganytojo“, kuris žino kaip ganomoms avelėms yra geriau, idėja tapo atgyvena.
Nuo XVIII pradžios iki XIX amžiaus pabaigos – Apšvietos laikas. Kitaip tariant, Dievas – Dievu, o mokslas - mokslu ir pamažu būtent tikėjimas mokslu, mokslo jėga tapo progresą pirmyn vedančia jėga. Kartu tai buvo „apšviestųjų monarchijų“ laikas, tai yra buvo tikima, kad geriausia valdymo forma yra absoliutinė monarchija, o jeigu ji dar ir apšviesta mokslo – geriau ir būti negali.
Nuo XIX amžiaus antros pusės iki dabar – materializmo laikas. Kitaip tariant, įsivyravo tikėjimas, kad svarbiausia yra tai, ką žmogus gali gauti, turėti arba uždirbti materialiai. Tas materializmas skaidėsi į įvairiausias kapitalizmo, socializmo arba komunizmo formas, tačiau svarbiausia buvo viena – tikėjimas, kad daikto (daiktų) turėjimas, jų valdymas, jų tyrinėjimas lemia visa kita. O Dievu tiki tiktai dinozaurai.
Ir štai – Neptūnas vėl beldžiasi į Zodiakinio Avino vartus, dėl Donaldo Trumpo politikos viso pasaulio žinių redakcijos nespėja sekti įvykių, popiežius Pranciškus šiaip ne taip atsigavo po abiejų plaučių uždegimo ir yra aišku, kad pokyčiai šioje bei kitose srityse ateis greitai ir neišvengiamai. Visi supranta, kad kažkas keičiasi, tiktai nesupranta kas. Tačiau žvelgiant į perspektyvą iš astrologinio taško yra aišku, kad per artimiausius 14-15 metų gims ir susiformuos naujas idealas, kuriuo mes artimiausius 160 metų, o kai kurie gal ir ilgiau TIKĖSIME.
