taikos derybos

Ukrainos ir pasaulio politikai bando pasiūlyti Rusijai taikos plano sąlygas, kurios įtikintų prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Rusijos pradėtą karą. Ukraina reikalauja, kad Rusija išvestų visas savo ginkluotąsias pajėgas iš šalies teritorijos ir imtųsi mokėti reparacijas. Tuo metu pasaulio gigantai turi kitokių pasiūlymų.

Ukrainoje kelios įmonės skuba kurti dronus su dirbtiniu intelektu, praneša „Reuters“. Manoma, kad sistemos padėtų valdyti dronų pajėgas, įgyti technologinį pranašumą mūšio lauke. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oro pavojus Ukrainos Zaporižios srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Manoma, kad regioną gali atakuoti dronai. 23:03 | Gaisras Kyjivo prekybos centre Ketvirtadienį vakare Kyjivo prekybos centre kilo gaisras, rašo „Obozrevatel“. Evakuoti pirkėjai ir darbuotojai sulėkė visos tarnybos.

Vokietija kitais metais planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant to, kad auga nerimas, jog JAV parama Kyjivui gali mažėti, jei rinkimuose rudenį laimėtų Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Sprogimai Kyjive Rusijos pajėgos vėl atakuoja Ukrainą dronais, praneša UNIAN. Trečiadienį apie 23:00 Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai. „Sprogimai kairiajame sostinės krante. Dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – pranešė meras Vitalijus Klyčko.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo Ukrainos ir Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo ir konstatavo, kad Ukrainos reikalavimai yra pagrįsti, o Rusijos pažeidžia tarptautinę teisę.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“. Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su žurnalistais tvirtino, kad partneriai nespaudžia Ukrainos derėtis su Rusija, tačiau „pasaulyje tvyro tokia atmosfera“.  „Partneriai mūsų nespaudžia. Nors man atrodo, kad pasaulyje tvyro tokia atmosfera. Ir čia mums tereikia būti labai stabiliems ir stipriems.

Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai Trečiadienio vakarą okupuotame Sevastopolyje paskelbtas oro pavojus. Vietos „Telegram“ kanaluose pranešama apie nugriaudėjusius galingus sprogimus. „Sevastopolyje veikia priešlėktuvinė gynyba. Jau numušti keli oro taikiniai.

Ukraina galėtų pradėti derybas su Rusija po to, kai taikos susitikime Šveicarijoje bus suformuota šalių, kurios laikosi tų pačių principų ir požiūrių, koalicija. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba interviu leidiniui „Foreign Policy“. Tiesa, pirmiausiai D. Kuleba pažymėjo, kad nuo 2014 m., kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą, Kyjivas surengė daugiau kaip 200 derybų su Maskva etapų, kurie prie nieko neprivedė ir galiausiai vis tiek baigėsi plataus masto karu.

Net prasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos, Rusija nenutrauks karo veiksmų, penktadienį propagandinėms Rusijos radijo stotims pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kaip sakė S. Lavrovas, Ukrainoje reikia tęsti „specialiąją karinę operaciją“ (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red.) Atmeta bet kokią ugnies pauzę Pasak jo, žlugus bandymams „susitarti“ su Kyjivu pagal Stambulo formatą (turimos omenyje derybos 2022 m. – red.

NATO paragino Ukrainą  nekreipti dėmesio į Rusijos pareiškimus apie pasirengimą „taikos deryboms“, nes V. Putino pareiškimais negalima pasitikėti. Maskva tokią galimybę išnaudoja „atsikvėpti ir pagerinti savo pajėgas“, britų radijo stočiai LBC aiškino aljanso atstovas Mircea Geoana. „Net jeigu jie (Rusijos valdžia) ir pradės kažkuriuo metu kalbėti apie taiką, tai bus kalba ne apie taiką, o apie paliaubas ginkluotės atnaujinimui ir vėlesniam sugrįžimui.

Kelių valstybių patarėjai saugumo klausimais aptaria karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kelios šalys, įskaitant Ukrainą, šiuo metu saugumo patarėjų lygiu aptaria, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – laikraščiui „Märkische Allgemeine Zeitung“ sakė O. Scholzas, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“. Jis pabrėžė, kad „taika įmanoma bet kuriuo metu“, tereikia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nutrauktų savo barbari...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų eskaluoti karą Ukrainoje ir galbūt išplisti į Šiaurės Atlanto aljanso nares. Per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais Turkijos vadovas sakė, kad Ankara toliau sieks atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kurį Turkija kartu su JT pasiekė tarp Kyjivo ir Maskvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

2022 m. taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu Kremlius reikalavo atsisakyti Krymo, įvesti privalomą „lygiavertę“ rusų kalbą šalyje, ženkliai sumažinti kariuomenę ir „jokių NATO“. Maža to, V. Putinas dar pasiliko asmeninėms deryboms klausimą dėl rytinių Ukrainos teritorijų. „The Wall Street Journal“ paviešino 2022 m. balandį, kuomet Rusijos pajėgos buvo įsiveržusios giliai į kaimyninę šalį, žlugusių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybų detales.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN. „Kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad tai visada pasibaigs derybomis. Mintis, kad Ukraina gali nustumti Rusiją atgal iki 1991 m. sienos, yra absurdiška. Niekas tuo iš tikrųjų netikėjo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad taikos derybos dėl konflikto šiauriniame Mianmare davė teigiamų rezultatų. Derybos buvo surengtos po ištisas savaites trukusių chuntos ir etninių mažumų ginkluotų grupuočių kovų. „Kinija džiaugiasi, kad Šiaurės Mianmaro konflikto šalys surengė taikos derybas ir pasiekė teigiamų rezultatų“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. Ji pridūrė, kad Pekinas ir toliau teiks paramą ir padės siekti šio tikslo.

Turkija kitą savaitę dalyvaus taikos derybose, kuriose bus svarstomi būdai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje, šeštadienį po pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Malta penktadienį paskelbė, kad šioje Viduržemio jūros saloje spalio 28–29 dienomis vyks naujas Ukrainos taikos derybų ratas. Panašūs susitikimai anksčiau šiais metais buvo surengti Džidoje ir Kopenhagoje.

Praėjusį savaitgalį Saudo Arabijoje vyko daugiau nei 40 šalių susitikimas dėl taikos Ukrainoje. Šalys susitiko be išankstinių susitarimų, išsiskirstė lygiai taip pat be viešų deklaracijų. Tačiau simbolinę reikšmė tokios derybos turėjo didelę – ypač Ukrainai, nes Rusija į Rihadą išvis nebuvo pakviesta. Rytų šalių ekspertas Ruslanas Suleimanovas „Spektr“ pažymėjo, kad Rijadas šiuo metu bando tarpininkauti šalims be skambių pareiškimų.

Pokalbiai dėl karo Ukrainoje pabaigos parodė, kad tarp Rusijos ir Kinijos padaugėjo nesutarimų karo klausimu, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje. Augantis nesutarimas karo užbaigimo klausimu tarp Kinijos ir Rusijos išryškėjo per rugpjūčio 5–6 dienomis Saudo Arabijos mieste Džidoje vykusias derybas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė visiškai nepritariantis nuomonei tų, kurie tiki, kad Ukrainos artimiausiu metu laukia lemiamas mūšis, o jei Ukrainos pajėgos neparodys tinkamo rezultato, tada konflikto sprendimo teks ieškoti kitoje plotmėje. Tai jis pasakė interviu CNN. „Tai iš esmės neteisinga ir klaidina. Tokia logika yra karo aukų ir ukrainiečių bei sąjungininkų, padedančių apsaugoti mūsų šalį, pastangų išdavystė“, – sakė D. Kuleba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja kreiptis į Kiniją su planu, kuris, jo manymu, turėtų nulemti Rusijos ir Ukrainos derybas. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, E. Macronas nurodė savo užsienio politikos patarėjui E. Bonne’ai dirbti kartu su buvusiu Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi kuriant struktūrą, kuri galėtų būti panaudota būsimų derybų pagrindui.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir galo dar nematyti. Karšti kariniai veiksmai kaitaliojasi su kalbomis apie taikos derybas. Nė viena pusė nesitiki visiškos karinės pergalės ar besąlygiško pasidavimo. Kol kas visos konflikto šalys sako manančios, kad diplomatijai dar per anksti.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai Ženevoje surengė derybas dėl būsimos taikos sutarties, pirmadienį pranešė Baku ir Jerevano pareigūnai. Susitikimas įvyko po neseniai Kalnų Karabachą sukrėtusių kruvinų susirėmimų. Praėjusį mėnesį abiejose pusėse žuvo mažiausiai 286 žmonės, kol JAV tarpininkaujant sudarytos paliaubos nutraukė didžiausius susirėmimus nuo karo 2020-aisiais.

2022-ųjų lapkričio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasiūlyti Ukrainai derybas dėl taikos, tačiau tam yra būtina vienas sąlyga: Ukraina turi atsilaikyti kontrpuolimo Chersono kryptimi, tuomet Rusija neturės galimybių dėstyti savo sąlygas. Tokias išvadas pateikė britų ekonomistas, istorikas ir ekspertas Ukrainos klausimais Timothy Ashas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sekmadienį pareiškė, kad Sirijos diplomatijos vadovo pareiškimai, jog prezidento Basharo al Assado pašalinimas iš posto prilygtų „raudonos linijos“ peržengimui, yra mėginimas sužlugdyti taikos procesą.

Sirijos konflikto šalys, besiruošiančios tęsti taikos derybas, šeštadienį ginčijosi dėl prezidento Basharo al Assado likimo: vyriausybė tvirtino, kad jį nuvertus, būtų peržengta „raudona linija“, o opozicija žadėjo pasiekti, kad šalies vadovas pasitrauktų – gyvas arba miręs.

Sirijos vyriausybės delegacija, atvykusi į trapias taikos derybas Ženevoje, opozicijos delegacijos lauks ne daugiau kaip 24 valandas , pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras šeštadienį. „Mūsų delegacija išvyks į Ženevą rytoj... Mes lauksime 24 valandas ir, jeigu nieko ten nebus, tuomet mes grįšime“, – sakė per spaudos konferenciją Damaske Walidas Muallemas.

Aukštasis derybų komitetas (ADK), pagrindinė Sirijos opozicijos organizacija, penktadienį nurodė dalyvausianti netiesioginėse derybose su Damasko vyriausybe Ženevoje kovo 14 dieną.

Derybos, kuriomis bus siekiama užbaigti Siriją krečiantį žiaurų pilietinį karą, prasidės Ženevoje penktadienį – keliomis dienomis vėliau negu planuota, tęsiantis nesutarimams, kas atstovaus susiskaldžiusiai tos šalies opozicijai, pranešė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys. Derybos turėjo prasidėti pirmadienį, bet procesą teko nukelti, tęsiantis „aklavietei“ dėl delegacijų sudėties, žurnalistams Ženevoje sakė JT pasiuntinys Staffanas de Mistura.

 Minske šeštadienį vykusiose taikos derybose, kuriose Ukrainos vyriausybė tikėjosi susitarti dėl paliaubų su prorusiškais separatistais, baigėsi nepasiekus jokio susitarimo, nurodė Kijevo delegacijos vadovas. Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad derybos „buvo sužlugdytos“, kai į jas neatvyko aukščiausieji separatistų lyderiai, o jų derybininkai atsisakė tartis dėl plano, numatančio nedelsiamą paliaubų paskelbimą.

Izraelis per nesėkmingas taikos derybas su palestiniečiais, kurios vyko pernai, šnipinėjo JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį), sekmadienį pranešė Vokietijos naujienų savaitraštis „Der Spiegel“. Straipsnyje sakoma, kad izraeliečiai ir dar bent viena kita slaptoji tarnyba pasiklausydavo J.Kerry pokalbių, šiam bandant tarpininkauti derybose. Tai, pasak „Der Spiegel“, tikriausiai padidins įtampą tarp Izraelio ir Jungtinių Valstijų.

Dviejų valstybių, aršių priešininkių Armėnijos ir Azerbaidžano, prezidentai antradienį susitarė tęsti derybas dėl konflikto ginčijamame Kalnų Karabacho regione sureguliavimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). „Prezidentai sutiko pastūmėti derybas dėl taikos susitarimo... Jie susitarė per ateinančius mėnesius dar kartą susitikti“, – sakoma ESBO pareiškime, kuris buvo paskelbtas po prezidentų susitikimo Vienoje.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje bei Persijos įlankoje prieš dvi savaites buvo priartėjusios prie Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkų ir Egipto kariškių taikos susitarimo, šeštadienį rašo „The Washington Post“. Tuo susitarimu nušalintojo prezidento šalininkai būtų buvę raginami nutraukti sėdimuosius protestus, mainais į valdžios pažadą nesigriebti smurto, rašo laikraštis, remdamasis Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniu Egiptui Bernardino Leonu (Bernardinu Leonu). Taikos susit...

Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Izraelio ministras pirmininkas pareiškė, kad šalis pasirengusi paleisti 104 palestiniečių kalinius. Tikimasi, kad tai pastūmės taikos derybas su Palestina, kurios turi prasidėti jau antradienį. Omaras Massa Udas – vienas iš 104 arabų kalinių, kuriuos Izraelis žada paleisti. Jis buvo nuteistas už izraeliečio žmogžudystę Gazoje – iki gyvos galvos ir be galimybės pamatyti artimuosius.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanyahus) sekmadienį siekia vyriausybės pritarimo ginčijamam 104 palestiniečių ir Izraelio arabų kalinių paleidimui atnaujinant taikos derybas.

Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) yra pasiruošusios taikos deryboms su šalies vyriausybe. Tikimasi, kad kad jos galėtų užbaigti beveik pusę amžiaus besitęsiantį konfliktą. Na o marksistinių-leninistinių pažiūrų kovotojai jau švenčia savo dalyvavimą būsimose derybose – viena sukilėlių grupė ta proga sukūrė repo dainą. FARC tinklalapyje paskelbtas „namų vaizdelis“ netruko išplisti daugelyje svetainių ir tapo tikra interneto sensacija.

Afrikos Sąjungos derybininkas teigė, kad Sudano prezidentas Omaras al-Bashiras yra pasiruošęs su Pietų Sudanu sudaryti saugumo susitarimą, skelbia BBC. Buvęs Afrikos Sąjungos vadovas Thabo Mbekis lankėsi Chartume. Jo vizito tikslas buvo atnaujinti taikos derybas tarp Sudano ir Pietų Sudano. Jis sakė žurnalistams, kad prezidentas O. al-Bashiras užtikrino tikįs, kad taika reikalinga abiem šalims. T. Mbekis vėliau vyks į Pietų Sudaną susitikti su šalies lyderiais.

Planuojamos taikos derybos tarp Afganistano vyriausybės ir radikalaus islamo Talibano įgauna konkretesnes formas. Abi šalys šiais metais Saudo Arabijoje sės prie derybų stalo, pirmadienį agentūrai „Reuters“ pareiškė vyriausybės atstovas. Tačiau tiksli pokalbių data kol kas nežinoma. Vyriausybė Kabule jau kuris laikas mėgina užbaigti dešimt metų trunkantį karą su Talibanu ir pradėti taikos pokalbius.

Palestinos vadovas Mahmoud Abbasas sekmadienį sakė, jog Palestina yra pasirengusi tęsti taikos derybas su Izraeliu, praneša „RIA Novosti“. „Tęsime dialogą ir tęsime derybas, nes manome, kad tai vienintelis būdas išspręsti problemą, bet, jeigu jos žlugs, tai atsitiks dėl Izraelio kaltės“, – vizito Maskvoje metu sakė M. Abbasas. M. Abbasas ketvirtadienį atvyko į Maskvą su šešių dienų darbo vizitu.

Afganistano prezidentas Hamid Karzai teigia, kad jo vyriausybė daugiau netęs taikos derybų su Talibanu, praneša BBC. H. Karzajų verčiau susikoncentruoti ties dialogu su Pakistanu paskatino buvusio Afganistano prezidento Burhanuddino Rabbani nužudymas. Buvęs šalies prezidentas dalyvavo taikos derybose su Talibanu, bet žuvo nuo talibų taikos pasiuntiniu save laikančio savižudžio bombos.

Vienas palestinietis žuvo, o dar penki buvo sužeisti Vakarų krante per Izraelio kareivių susirėmimus su manifestantais, reikalaujančiais pripažinti Palestiną visateise Jungtinių Tautų nare. Tai pranešė vietos pareigūnas. Incidentas įvyko penktadienį Kusros kaime, kuris yra už 28 kilometrų į pietryčius nuo Nabluso miesto. Pasak kaimo, kuriame kilo susirėmimas, mero, žuvo 35 metų amžiaus vyras. Informaciją apie incidentą pavirtino medikai ir mačiusieji.

Kipro prezidentas Demetris Christofias ir Kipro Turkų Respublikos lyderis Dervis Eroglu susitiko antradienį atnaujinti taikos derybas. Susitikimas įvyko Jungtinių Tautų (JT) saugomoje teritorijoje šalies sostinėje Nikosijoje. Paskutinis susitikimas turėjo įvykti rugpjūčio 5 dieną, tačiau Kipro graikiškosios delegacijos prašymu jis buvo atšauktas. Su šiuo prašymu sutiko JT ir Kipro Turkų Respublikos delegacija.

Palestinos vadovo Mahmoudo Abbaso ir „Hamas“ lyderio Khaledo Meshaalo planuotas susitikimas buvo atidėtas, praneša BBC, remdamasi pareigūnais. Pasak „Fatah“ atstovų, susitikimu Kaire antradienį buvo siekta susitarimo dėl naujos vyriausybės, bet besitęsiantys nesutarimai reiškia, kad derybos atidedamos neribotam laikui. Atidėtas susitikimas sukėlė abejonių dėl praėjusį mėnesį palestiniečių organizacijų „Hamas“ ir „Fatah“ sudarytos vienybės sutarties.

Minėdami 60 milijonų gyvybių nusinešusio Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir pagerbdami jo aukas, privalome galvoti apie karo konfliktų tebekrečiamus kraštus ir galimybes taikai užtikrinti, teigia prezidentė dalia Grybauskaitė. „Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei šeši dešimtmečiai, tačiau pasaulis taip ir netapo taikus. Ką tik grįžau iš Pietų Kaukazo, kur užsitęsę konfliktai atneša daug skausmo ir netekčių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis trečiadienį Vilniuje susitiks su ESBO Minsko grupės pirmininkais Bernardu Fassier, Robertu Bradtke, Igoriu Popovu ir ESBO pirmininko asmeniniu atstovu Kalnų Karabacho konfliktui Andrzejumi Kasprzyku.

Nors dauguma izraeliečių ir palestiniečių skirtingai vertina taikos derybas, jie vieningai sutaria, kad jos vargu ar baigsis sėkmingai. Kaip rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, daugiau kaip trys iš keturių Izraelio gyventojų pasisakė už tai, kad daug pastangų reikalaujančios derybos būtų tęsiamos, tačiau jas remia vos 30 proc. palestiniečių, praneša naujienų agentūra AFP. Tik 6 proc. palestiniečių ir 5 proc.

Izraelis nori, kad amerikietis, nuteistas už šnipinėjimą žydų valstybės naudai, būtų paleistas mainais už nuolaidas atsinaujinusiose derybose dėl taikos su Palestina. Į nuolaidas įeina okupuotų teritorijų apgyvendinimo laikinas sustabdymas, rašo Guardian.co.uk.

Darybos tarp Izraelio ir Palestinos atstovų persikėlė į Egiptą, rašo BBC. Pagrindinis derybų kliuvinys neabejotinai yra žydų gyvenviečių tolesnė statybą palestiniečių teritorijoje. Derybose dalyvauja JAV, palestiniečių ir Izraelio atstovai. Deryboms tarpininkauja JAV Valstybės sekretorė H. Clinton. Balsas.lt primena, kad šios derybos yra pirmas žingsnis taikos linko po porą metų trukusio nebendravimo.