„Nežinau, kas čia per cirkai, bet pamačiau, kad Lietuvoje parduodama nealkoholinė degtinė. Gal jūs galite išaiškinti, kas tai?“, – į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja.
Internetinė parduotuvė „Barbora“ savo klientams siūlo gėrimą, kurį vadina spiritiniu, nors šis neturi nė lašo alkoholio. Turbūt dažnas lietuvis, išgirdęs apie nealkoholinį džiną pultų juoktis, kad šis greičiausiai – vanduo. Tačiau savo kaina šis iš žirnių pagamintas gėrimas primena gana brangų alkoholį – už 700 ml butelį prašoma 29,99 eurų.
Pirkti neskuba
Džinas Lietuvoje ir šiaip nėra pats populiariausias gėrimas, tačiau, anot „Barboros“ Komercijos vadovo Andriaus Jurgelevičiaus, įmonė stebi, kad ir Lietuvoje, ir užsienyje nealkoholiniai gėrimai populiarėja. Vis dėlto įmonė neatskleidė, kokios konkrečiai paklausos sulaukė produktas.
„Kol kas susidomėjimas nėra didelis, tačiau tikime, kad ateityje ši nišinė prekė suras savo pirkėją. Gėrimą perka žmonės, kuriems patinka specifinis džino skonis, bet kurie nenori vartoti alkoholio – iš jo galima gaminti daugybę nealkoholinių kokteilių, kurių sudedamąja dalimi įprastai yra džinas. <...> Stebime tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir Europos rinkose – nealkoholinio alaus, vyno, sidro ir kitų gėrimų kategorija yra stipriai auganti“, – atsakyme tv3.lt rašė A. Jurgelevičius.
Paprašytas paaiškinti, kodėl produkto kaina tokia didelė, A. Jurgelevičius pažymėjo, kad šio nealkoholinio gėrimo gamyba yra brangi, nes sudėtinga.
„Gamintojo siūloma kaina yra aukšta, tiek dėl produkto išskirtinumo, tiek ir dėl sudėtingos nealkoholinio džino gamybos technologijos. Šis gėrimas gaminamas distiliuojant įvairius prieskonius, prieskonines žoleles, augalus ir vėliau maišant tarpusavyje distiliacijos produktus – taip gaunamas specifinis džino skonis ir kvapas. Visas gamybos procesas yra labai panašus į alkoholinių gėrimų gamybą, tačiau rezultatas yra išskirtinis – nealkoholinis „džinas“, – rašė A. Jurgelevičius.
Uždraustas vaisius – saldesnis
Psichologas Marius Daugelavičius nepuola teigti, kad ir nepilnamečiams parduodamas nealkoholinis alus, vynas ar degtinė – tiesiausias kelias į tikrus alkoholinius gėrimus. Jis įžvelgia didesnį ryšį tarp alkoholizmo ir to, kaip alkoholis vartojamas šeimoje.
Jo teigimu, jei vaikas augdamas šeimoje mato girtavimą, tai be abejonės paveiks jo požiūrį į alkoholį – arba jis pats piktnaudžiaus alkoholiu, arba sąmoningai visiškai jo atsisakys. Tuo tarpu nealkoholiniai gėrimai, skoniu nors ir primena alkoholį, gali gana dviprasmiškai veikti vaikus.
„Čia slidesnis klausimas. Aš vis tik būčiau linkęs teigti, kad šiek tiek veikia. Žmogus kaip žaisdamas šiek tiek pratinasi, kad yra smagu, įdomu. Kita vertus, kai kažkas ne draudžiama, o leidžiamai vaikui, tai dažniausiai jo tada nebedomina, nebevilioja. Draudimai kartais veikia atvirkščiai – uždraustas vaisius – saldus“, – tv3.lt kalbėjo M. Daugelavičius.
Psichologas mano, kad daugiau žalos vaikams ir jaunimui suteiktų visiškas alkoholio draudimas, nes vaikai jaustų stiprų poreikį maištauti prieš taisykles.
Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama. Nuo 2020 m. visuose masiniuose renginiuose bus galima prekiauti tik silpnu – iki 7,5 laipsnio – alkoholiu, bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.
Pastebėjote įdomybių, patekote į keistą istoriją, turite klausimų, į kuriuos nerandate atsakymų? Pasidalinkite tuo su mumis.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
