Visi švietimo sistemos dalyviai atsakingi ir prisideda kurdami pedagogų įvaizdį, autoritetą. Tad ir informacija, kuri skleidžiama mokyklose prisideda prie nuomonės formavimo. Internete plinta mokytojų priesaika iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos, kuri sukėlė audrą dėl punkto apie algos dalies atidavimą mokyklai.
Išgąsdino mokytojų aukos
Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus pavaduotoja Ugnė Jakubauskaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino minėtoje sostinės progimnazijoje pamatyta mokytojų priesaika. Specialistė negalėjo patikėti punktu, kuriame rašoma apie „su džiaugsmu 10 proc. atlyginimo paskyrimas mokyklos reikmėms“. Komentatoriai po jos žinute pasidalino į dvi barikadų puses: vieni baisėjosi, kiti vadino paprastu pokštu. Portalui tv3.lt ji sakė šią priesaiką vertinanti iš kelių pusių.
„Pirmas dalykas, keliantis šoką – tiek metų egzistuojanti tokia žinutė, kurios dar ir su pasididžiavimu demonstruojama, o antras dalykas, bandant įsivaizduoti ironizavimą, ką tėvai ją girdėdami galvoja. Aš manau, kad toks pasipokštavimas vieniems mokytojams iš kitų, turėtų būti uždarose erdvėse, bet ne transliuojamas viešai. Ir ne tada, kai visuomenėje kalbame apie gerus pedagogus, geresnes sąlygas bei profesijos prestižo kėlimą“, - sakė U. Jakubauskaitė.
Jai atrodė nesuprantama, kaip gali patys mokytojai taip nusivertinti ir pokštauti su tokiais pavyzdžiais. Visgi, ji patikino, kad panašių „perliukų“ yra mačiusi ne vienoje mokykloje.
„Tokių priesaikų, nesu kitur mačiusi, tačiau yra lozunginių frazių mokyklose dar nemažai. Visgi, kai žmonės pakabina mokykloje tokius plakatus, tai jie apie tai galvoja kasdien. Ir net yra įsikalę tai sau į galvas. O tai mane tai švelniai išgąsdino.
Manau, niekas neabejoja, kad mokytojams yra sunku. Tačiau jie dažniau apie tai sako remdamiesi emocijomis, nei faktais ar argumentais. O tai tiesiog rodo dialogo kultūros trūkumą ir tarpusavio palaikymo stoką. Jie vis dar nenori dalintis savo skauduliais, kuriuos būtų galima keisti.
Lietuvoje į švietimą yra investuojama daug, net tyrimai tai rodo. Problema yra su vadyba ir suvaldymu resursų. Tai sutvarkius, nereikėtų turbūt galvoti ar juokauti apie algos atidavimą priemonių pirkimui“, - kalbėjo U. Jakubauskaitė.
Priesaiką žada keisti
Vilniaus Simono Daukanto progimnazija direktorė Rita Lūžienė portalui tv3.lt pasakojo, kad dar šiandien, minint progimnazijos vardadienį, ji su visais pedagogais dar kartą pakartojo priesaiką. Mokyklos bendruomenei tai dar kartą sukėlė juoką ir buvo palydėta plojimais.
„Ji pristatoma naujiems mokytojams, kaip malonumas, kad jie jaustųsi tikresne kolektyvo dalimi. Aš pati pirmą kartą tą priesaiką priėmiau ir nustebau, bet supratau, kad viskas juokais yra. Juolab, ta minima mokytojų parama galėtų būti moralinė, emocinė.
Šiandien kaip tik su mokinių taryba kalbėjome, kad reikėtų atnaujinti ją, tai ir vaikams bus lengviau suprasti. Nors šitiek metų ji jau yra ir kažkaip niekam neužkliuvo. Man pirmai užkliuvo, o jeigu ir daugiau yra pastebėjusių, tai tikrai reikia atnaujinti iki kito progimnazijos gimtadienio“, - tikino direktorė.
Pasak jos, ši priesaika yra viena iš dalių, progimnazijos gimtadienio šventimo. Juolab, apie kažkokią piniginę atskirą paramą, ji tikino nežinanti.
„Priemonėmis niekas neprisideda, kiek žinau per savo vadovavimo laikotarpį, nebent man nežinant kas nors vyko. Mokykla pati turi lėšų būtiniausioms priemonėms“, - kalbėjo R. Lūžienė.
Pokštas ir ne daugiau
Į kilusias diskusijas viešoje erdvėje dar ketvirtadienio vakarą sureagavo ir ministrė Jurgita Petrauskienė, pavadinusi tai nevykusiu pokštu. Jai antrino ir didesnė dalis komentatorių. Skaitę priesaiką suprato ironiją, šmaikščią idėją, tačiau dėl punkto apie atlyginimą, suabejojo.
Visgi, tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, tiek ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungai (LŠDPS) tai pasirodė tik pokštas.
„Į šią priesaiką reikėtų žiūrėti kaip į pokštą ir labai seną, nes priesaikos tekste matoma data – 2009 m. Svarbu nepamiršti, kad pokštai „gyvena“ kontekste, o be konteksto gali atrodyti visai priešingai. Visgi, jei kalbame rimtai, tai mokymo priemonėmis mokyklas turi aprūpinti steigėjas (savivaldybė), mokytojas neturi skirto jokių pinigų iš savo algos“, - nurodė švietimo ir mokslo ministro patarėjo Arminas Varanauskas.
Jam antrino LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, sakydamas, kad „tai yra pokštas, kilęs iš liūdnos realybės“.
Visgi, gal patys pedagogai turėtų nustoti iš savęs tyčiotis ir kalbėti apie tokią situaciją kaip problemą, kad ji keistųsi. O ne laikyti įprasta praktika, kuri atrodo juokinga ir nepateisinama, bet perduodama iš kartos į kartą. Vargu, ar juokimasis iš problemų jas sprendžia. O gal tai rodo beviltiškumą, kai belieka tik juoktis.
