Portalas tv3.lt domėjosi, ar tai nėra dar vienas visuomenės per daug sureikšmintas atvejis, o galbūt tikrai ne vietoje pavartotas žodis.
Tėvai stojo į skirtingas barikadų puses
Spalvingos prekybos centro platintos korteles prisimena ne vienas, ypač, auginantis vaikus. Linksmos užduotėlės leido pasukti galvas, atsipalaiduoti, pasilinksminti. Tačiau kortelė su „kakučio užkandžiu“ – privertė pamąstyti, ar viskas čia gerai?
Portalo tv3.lt kalbinti tėvai pasidalino skirtingomis nuomonėmis. Vilnietis tėvas Aurimas neslėpė nuostabos ir pasipiktinimo. „Kas čia per kvailystės? Nuo kada mes vaikams siūlome valgyti „kakučius“? Žinau ir aš tuos „bezdalų“ žaisliukus-pagalvėles, bet juk jų nevalgome. O kaip tada paaiškinti, kodėl vienus „kakučius“ valgom, o kitus ne? Man atrodo kvailystė ši užduotis“, – įsitikinęs jaunas vyras.
Jam visiškai nepritarė kaunietė Giedrė, du vaikus auginanti moteris įsitikinusi – viską priklauso nuo tėvų išugdytų įgūdžių ir suteiktų žinių. „Manau, kad tas perdėtas saugojimas vaikų nuo viso pasaulio prie gero neprives. Čia dar viena kova dėl žodžio lygioje vietoje.
Juk vaikai dar ne taip kalba žaisdami ir paprastus daiktus vadina tokiais pavadinimais, bet tai nereiškia, kad viską valgo. Juk jie jau būna išmokę, mūsų, tėvelių išmokyti. Juk mokėdamas skaityti vaikas jau ir kitų žinių turi, nėra toks naivus. Čia tėvelių labiau problemą aš matau“, – kalbėjo moteris.
Minėta kortele savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinusi moteris portalui tv3.lt atskleidė ir savo nuomonę.
„Na ta kortelė dviprasmiška. Rinkinyje yra daug gerų eksperimentų, manau, šį buvo galima pakeisti kažkuo prasmingesniu. Nes iš šio „bandymo“ jokios naudos. Kyla klausimas ko vaikas išmoks?“, – svarstė moteris.
Vienas iš šio projektų veidų – radijo laidų vedėjas Rolandas Mackevičius trumpai pakomentavo situaciją. „Mačiau tą kortelę ir mes patys išbandėm. Nieko daugiau negaliu pasakyt, projekto autoriai sprendžia, kas tinkama, o kas ne, mes tiesiog įgyvendinom turinį“, – sakė R. Mackevičius.
Matyt, čia tiktų posakis „kiek žmonių, tiek nuomonių“, su tuo šiuo atveju, sutinka ir specialistai.
A. Landsbergienė: lietuviai tam nepasiruošę
Keturių vaikų mama, edukologė ir socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė bene kasdien susiduria su tokiais klausimais: kas vaikams tinkama ir kas ne. Anaiptol, moters manymu, visur svarbiausia yra kontekstas. Taip pat ir kalbant apie šią kortelę.
„Iš tiesų, tokio amžiaus vaikams tai yra labai įdomi tema. Ir jų daug juokų yra susiję su tualeto reikalais. Jiems labai įdomu, nes jie susipažįsta su savo kūnu. Manau, viskas priklauso nuo tėvų, kaip jie sureaguos.
Mes keturis vaikus turim ir keturis kartus perėjom per šitą reikalą, tai su kiekvienu buvo vis juokingiau. Žinoma, gal su pirmu buvo mažiau juokinga, nes nesupranti, kas atsitiko ir nori savo kūdikėlį nuo visko apsaugoti.
Bet su kiekvienu vėlesniu vaiku supranti, kad tai yra vaiko amžiaus ypatumas ir tiesiog vaikas yra smalsus. O visi procesai, vykstantys kūne, vaikui įdomūs. Lygiai taip pat vaikui įdomu, kaip veikia širdis, žarnos, kodėl jis verkia ir kodėl jis vemia.
Mums atrodo, kad verkimas yra daug šventesnis už vėmimą. Vaikui, kuris susipažįsta su visais procesais, nebent būtų šlykštu, bet iš esmės – panašiai įdomu. Ir kaip draugas vemia, kaip kitas draugas verkia, kai kitas įkanda. Čia ypač jaunesniems įdomu. Nes vyresnieji jau yra iš tėvų reakcijų išmokę, kas šlykštu, o kas smagu.
Aš manau, kad pradinę mokyklą įpusėjęs vaikas tikrai į tai žiūri kaip į juoką. Nebent jam labai trūksta tų gyvenimiškų įgūdžių ir supratimo. Juolab, jau tada reikėtų kalbėti su visokius garsus leidžiančių žaislų kūrėjais ir pardavėjais. Bet čia kaip tik pats smagumas pradinukų. Po to, aštuntokams ar devintokams, jau nelabai ir juokinga. Pats smagumas yra pradinukams, nes jie visai neseniai suprato, kas kaip veikia ir jiems juokinga.
Mes su vaikais pasikalbame apie tai, kad apie tokius dalykus reikia kalbėti ir juokauti namuose, nes apie tai viešose vietose nekalbama. Kad yra vieta ir laikas.
Gal ir nereikėtų to spausdinti, nes reikia paaiškinimo. Yra tėvų, kuriems daug dalykų yra tabu. Mes nesame skandinavų ar vokiečių visuomenė, kur tėvai yra įpratę bendrauti, bendradarbiauti su vaikais ar ugdymo įstaiga, daug kalbėtis ir diskutuoti. Geriausia vadovautis tokiu principu – jeigu abejoji, geriau nedaryk.
Manau, kad mūsų visuomenėje, tokie dalykai yra jautrūs. Vieni turime per mažai kalbėjimo patirties, kiti esame per daug pajautrinti. Aš bendraudama su kolegomis kitose šalyse suprantu, kad mūsų tėvai yra jautresni nei kitų Europos šalių standartinis tėtis ar mama. Dėl to reikia labai suprasti kultūrinę terpę. Ir jeigu Vokietijoje tokia užduotis būtų suprasta vienaip, tai Lietuvoje vieni iš vis praleidžia pro pirštus, o kiti – bando tame įžvelgti vos ne kaip vaiko traumavimą. Nors taip nėra“, – tvirtina A. Landsbergienė.
Tarėsi su ekspertais
Šios kortelės buvo platinamos prekybos centruose „Maxima“. Kaip paaiškėjo susisiekus su „Maxima Lt“ komunikacijos vadove Renata Dante, iš tiesų, projektas buvo sumanytas ne Lietuvoje, tačiau aptartas su specialistais.
„Smegenistų“ kortelių koncepciją sumanė ir sukūrė olandų kompanija „Boost Collectibles B.V.“. Prieš akcijos startą tarėmės su fizikos ir chemijos mokytojais Lietuvoje, kad įsitikintume, jog siūlomi eksperimentai ir užsiėmimai vaikams bus ne tik įdomūs, bet ir saugūs.
Projektas buvo skirtas paskatinti 6-12 metų amžiaus vaikus domėtis gamtos ir chemijos reiškiniais, populiarinti mokslinius eksperimentus ar tiesiog pasiūlyti idėjas žaidimams ir užsiėmimams namuose su tėvais ar draugais. Eksperimentai ir idėjos buvo suskirstyti į kelias temas – nuo mokslinių triukų ar cheminių eksperimentų iki skonio laboratorijų ar galvosūkių. Dalis kortelių, kaip jūsų minimas pavyzdys, buvo skirtos pramogoms, kurios atliepia tam tikro amžiaus vaikų juokelius ar žaidimus. Jos gal ne visada atrodo pačios aktualiausios tėvams, tačiau vaikams kartais smagu pasijuokti ir iš tokių dalykų.
Kiekvienas komentaras iš mūsų pirkėjų, tėvų pusės yra svarbus, nes padeda tobulėti, todėl visada jautriai reaguojame į vertinimus išsakomus mūsų akcijoms, dovanoms bei kitiems projektams. Visas gautas pastabas mes panaudojame ateities projektų tobulinimui“, – nurodė R. Dantė.
Regis, iš tiesų lietuvius lengva papiktinti. O gal tai atskleidžia vis dar esančią lietuvių kultūros ir supratimo problemą?
