Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus, šį kartą pokalbis su S. Skverneliu.
Gimėte Kaune, augote – Marijampolėje. Kokią vaikystę prisimenate?
Gimiau Kaune ir pirmus ketverius metus gyvenome Kaune, šiek tiek prisimenu tą laiką, nors prisiminimų nėra daug. Po to persikėlėme į Marijampolę, ten gyvenau iki vidurinės mokyklos baigimo, o vėliau tapau vilniečiu ir juo jau esu trisdešimt metų.
Augau Marijampolės mieste, vaikystė ir jaunystė prabėgo ten: gyvenome daugiabutyje, turėjau būrį draugų. Su draugais buvome sportiška komanda, žaisdavome krepšinį, futbolą, rankinį ar tinklinį. Pareini iš mokyklos, paruoši pamokas ir į lauką. Buvau aktyvus, bet nebuvau neklaužada dėl kurio turėtų bėdų namie ar mokykloje.
Kuo svajojote tapti vaikystėje?
Buvo daug svajonių ir dalykų, kurie tuo metu sužavėdavo. Nuo traktorių iki kareivių, policininkų. Vėliau susidėliojo viskas, nors negalvojau, kad pasisuks viskas taip, bet buvo nuojauta, kad teks dirbti teisėsaugos srityje. Nuo vaikystės taip, žaidžiant kieme aš visada būdavau policininkų pusėje.
Kokias knygas mėgote vaikystėje?
Buvo dvi bibliotekos tuomečiame Kapsuke ir aš abiejuose buvau skaitytojas. Man patiko nuotykiai, istorija, karas, serija „Drąsiųjų keliai“, „Šerlokas Holmsas“, visos Eriko Marijos Remarko knygos. Man visada tai patiko ir vis dar tuo domiuosi.
Dabar skaitau „Plieno audrose“, tai Pirmojo pasaulinio karo istorija, pradėjau skaityti lėktuve, bet kada pabaigsiu – nežinau. Po rinkimų, manau. Aš daug knygų perku, kaupiu, sakau sau, kad paskaitysiu per atostogas. Labai mėgstu Antrojo pasaulinio karo istoriją. Žinias skaitau internete, šeštadieniais taip pat skaitau laikraštį, įprotis likęs iš senesnių laikų, kartais pavartau žurnalus.
Studijavote Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) inžineriją, o vėliau krimtote teisės studijas, bet prieš tai metus gilinotės į fizikos mokslus. Kodėl metėte?
Matyt, tai daugelio jaunų žmonių dilema, ką pasirinkti. Man visi dalykai mokykloje sekėsi neblogai, o jei tiksliau – gerai arba labai gerai, dalyvaudavau fizikos olimpiadose, mokiausi „Fotono“ mokykloje, todėl vienas iš svarstymų buvo fizika Vilniaus universitete. Visgi po metų pajaučiau, kad man tai per sausa ir perėjau į VGTU, į specialybę, kuri mane domino ir labai patiko: automobiliai ir autoūkis, inžinerija.
Buvo labai smagu mokytis, gera universiteto atmosfera, garbūs dėstytojai. Universitete klestėjo demokratija, buvo stipri mūsų grupė, kuri vertė pasitempti. O vėliau penktame kurse radau skelbimą, kad Policijos akademija ieško dėstytojo. Taip tapau dėstytoju. Tada, kai perėjau iš dėstytojų į praktinį darbą vienas iš vadovų užrašė būtiną sąlygą – įgyti teisinį išsilavinimą. Pradėjau nuo pirmo kurso ir įgijau bakalauro ir magistro diplomus Mykolo Romerio universitete. Žinių, kurias ten gavau, tikrai reikėjo.
Kas buvo Jūsų pirmoji meilė?
Gal reikia kalbėti apie susižavėjimą, tai susiję su mokyklos laikais, klase ir aplinka mokykloje.
Jei nereikėtų miegoti, ką veiktumėte?
Aš mėgstu miegoti, dabar kaip tik trūksta miego, tai, matyt, būtų sunku. O šiaip, kiek liktų laiko nuo darbo visą jį praleisčiau su šeima ir artimaisiais. Trūksta laiko šeimai, draugams, artimiesiems. Atrodo, ir pas tą nuvažiuoti reikia, ir su tuo susitikti, bet arba laiko trūksta, arba taip pavargstu, kad nieko nebesinori. Pasikeitus aplinkybėms daugiau laiko leisčiau su šeima, draugais ir artimaisiais.
Kokį pirmą klausimą užduotumėte jei atsibustumėte po šimto metų?
Kur aš esu? Po šimto metų, manau, viskas bus neatpažįstama, kalbant apie technologijas, kurios tobulėja. Matyt, tuomet turėsime dirbtinį intelektą, robotus, visiškai kitą infrastruktūrą, pastatus, energetinius šaltinius. Sunku pasakyti, kokia bus visuomenė, kaip ji pasikeis.
Tikrai bus technologinis proveržis, mes jau nekalbėtume apie tokius pačius pastatus, transportą. Negirdėtume automobilių vidaus variklių ūžimo, gal kažkas judėtų ant pagalvių. Jei palygintume pokytį, kuris nutiko per šimtą metų – jis yra neįtikėtinas. Bet dabar pažiūrėkime net penkių metų skirtumą. Internetu naudojamės ne tik, kaip informavimo priemone, bet ir kaip vieta kur galima apsipirkti, susimokėti mokesčius, užsisakyti paslaugas.
Žinoma, yra ir tam tikra grėsmė, kalbant apie dirbtinį intelektą, kuris keičia žmogų. Tokios visuomenės, kaip dabar nebebus. Atkreipkite dėmesį, bet kokiame renginyje jei tik yra pauzė žmonės tikrina telefonus, kavinėje susitinka draugai, bet tikrina telefonus. Maži vaikai sėkmingai naudojasi, ieško filmų. Tai kas bus dar po šimto metų?
Kaip atrodo Jūsų idealus savaitgalis?
Išsimiegoti, praleisti laiką su šeima. Kažkur išeiti: į kiną, teatrą arba išvažiuoti su dviračiais, susitikti su kaimynais. Nieko neveikti profesine prasme, bet būti lauke: pjauti žolę, laistyti medžius, ravėti. Svarbu, kad nebūtų jokios politikos, išjungti telefoną, nejungti televizoriaus.
Ar mėgstate sportą? Sportuojate?
Mėgstu žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, kurį, deja, žaidžiau seniai. Kol nebuvau šiose pareigoje, nors ir šiose dar tai dariau, ištrūkdavau pažaisti kartą per savaitę, turėjau gerą kompaniją. Bandžiau dar į Seimo komandą įsijungti, bet jiems lengviau, man sudėtingiau.
Mėgstu plaukioti. Dabar yra daug judėjimo automobiliu ir mažai vaikščiojimo, todėl svarbus ir išėjimas pasivaikščioti. Visgi tikiuosi formą atstatysiu. Galima pasiteisinti laiko trūkumu, bet dabar realiai taip ir yra, negali suplanuoti. Man patinka komandinės sporto šakos, kur turi partnerius ir varžovą, kur reikia ne tik save nugalėti, bet ir varžovą. Tai grūdina charakterį nepasiduoti, tai man labai patinka ir šiuo metu to labai trūksta.
Dažniausiai Jums užduodamas klausimas?
Kol buvau vidaus reikalų ministru, klausdavo, ar dalyvausite rinkimuose ir su kuo. Kai tapau premjeru, nuo pat pirmos dienos klausia, ar dalyvausite prezidento rinkimuose, o jei būtų pasitikėjimas ir laimėčiau tuos rinkimus, matyt, pirmąją naktį sulaukčiau klausimo, ar kandidatuosite antrai kadencijai. Tai nėra įkyrūs klausimai, tiesiog labai dažni.
Į kokį klausimą labiausiai norėtumėte žinoti atsakymą?
Daug tokių klausimų yra, bet, pavyzdžiui, norėčiau žinoti, kur yra Vytauto Didžiojo karūna, kas ten per istorija? Kodėl jis nebuvo karūnuotas, kas sutrukdė, kur dingo karūna? Istorija kartais pakrypsta netikėtai ir visai negalvojant, kad bus pasiektas rezultatas. To pavyzdys – Gedimino kalnas, jei nebūtų tos bėdos, nebūtume radę sukilėlių. Tiesa, laikotarpis nuo Vytauto laikų iki dabar ilgesnis, bet labai įdomu kas būtų buvę, kaip valstybė būtų gyvenusi?
Ar mėgstate muziką, jei taip, kokią?
Mėgstu klausyti muzikos, klausau nuo klasikos iki popso. Patinka lietuviška muzika, tas pats Saulius Prūsaitis, dar mėgstu Foje, SEL atskiri „gabalai“ yra geri. Kažkada mėgau Hiperbolę, sentimentai jiems lieka ir dabar. Visada automobilyje yra įjungtas radijas, kad būtų fonas, bet nesu toks fanas, kad turėčiau mėgstamą grupę ir žūtbūt norėčiau patekti į koncertą. Stebina lietuviai atlikėjai, kai klausai ir nustembi, kad tai – lietuvis dainuoja.
Kokia daina skambėtų Jūsų galvoje, jei laimėtumėte prezidento rinkimus?
Standartiškai, matyt. Pirma į galvą šaunanti mintis – Queen „We Are The Champions“. Gal mes esame taip užsiprogramavę, kad ši daina simbolizuoja triumfą. Tai gera daina, todėl gal ji ir skambėtų, nežinau. Reikia patirti ir pažiūrėti.
Ar nepasiilgstate uniformos?
Turiu teisę užsidėti uniformą. Jei sakyčiau, kad nepasiilgstu, tikrai nebūtų tiesa. Kirbėjo širdyje keletą atvejų, kad galbūt... Bet aišku, politikas su uniforma... Manau, kad dar užsidėsiu, tikrai. Bus laikas, kai nebūsiu aktyvioje politikoje.
Tai svarbi mano gyvenimo dalis, svarbi ir kilni profesija. Išėjus iš tarnybos buvo sudėtingas laikas, atrodė, kad jis bus paprastesnis. Gal todėl, kad neturėjau laiko pasiruošti. Staigiai buvo išleistas dekretas ir iš generalinio komisaro tapau ministru, tai buvo nelengvas laikotarpis. Sentimentai išlieka uniformai ir profesijai.
Ar mėgstate žiūrėti filmus ir serialus? Televiziją?
Filmas gali užkabinti. Žaidžiant su pultu pasižiūri, užsikabini. Blogai būna, jei tai – serialas. Tada jau būna blogai, nes atima laiko iš miego ir laisvalaikio. Jei užkabino serialas eini ir ieškai internete, gal jau yra kur prieinamas. Buvo tokių užkabinimų, kur žiūri ir negali sustoti. Man labai patiko „Lilehameris”, nežinau, ar Lietuvoje populiarus, bet jis geras, su geru humoru, saviironiškas, savikritiškas.
Dar mėgstu nuotykių filmus ir dabar dar tenka stebėti daug animacijos. Anksčiau su žmona mėgome nueiti į kiną, nepraleisdavome naujų filmų, bet atsiradus vaikams, pasikeitus darbo intensyvumui – sunkiau. Bet mane gali „užkabinti“ istoriniai filmai arba kriminalai, dramos. Jaunystėje labai mėgau siaubo filmus. Žinoma mėgstu pažiūrėti ir sporto varžybas, prieš kelias dienas supratau, kad dar nemačiau nė vienų Europos čempionų lygos rungtynių, deja.
Kokio filmo arba knygos pavadinimas geriausiai apibūdintų Jūsų gyvenimą?
Nėra dar tokios knygos, ji neparašyta. Net nežinau, nesu tiek subrendęs, kad galėčiau lyginti save su knygos herojumi arba filmo personažu.
Ar turite asmeninę taisyklę, kurios niekada nesulaužote?
Aš laikausi taisyklių, tokia yra taisyklė. Nežinau iš kur tai ateina, gal iš vaikystės, bet jei yra taisyklė, kad kažkur eiti negalima aš niekada neisiu, neklausiu, kodėl negalima. Stengiuosi visų taisyklių laikytis, kiek tai įmanoma. Aš pasitikiu žmonėmis, žodžiu. Jei duodu žodį, stengiuosi jo nekeisti, nelaužyti, nors politikoje tai labai sunku.
Mane stebina taisyklės politikoje, jos nėra priimtinos. Kai matai politikos virtuvę, daug kas labai stebina, nors kartais man sakoma, kodėl taip reaguoji, juk visa tai teatras. Bet ne, man tai nepriimtina. Stengiuosi neduoti tokių pažadų, kurių žinau, kad tikrai nedarysiu. Žinoma, kartais būna natūralu, kad tu nori padaryti, bet nesigauna.
Kada tiksliai nutarėte, kad sieksite prezidento posto?
Nepamenu kada formaliai pasakiau, bet berods sausio mėnesį (sausio 17 dieną, aut. past.). Tai, jei paklaustumėte ar Kalėdas švenčiant tas sprendimas buvo, tai pasakyčiau, kad ne. Dvejojau iki paskutinio momento. Buvo pasvarstymai, abejonės, buvo svarstymas dėl namų, šeimos. Tai nėra paprastas sprendimas.
Kaip šeima ir artimieji reagavo į Jūsų sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose?
Mama, matyt, norėtų ramesnio mano darbo, bet tas, kurį dirbu, matyt jau negali būti intensyvesnis. Mama palaiko ir tam pritaria, džiaugiasi, bet ir pergyvena. Šeimoje palaikymas yra, jei jo nebūtų, manęs nebūtų šiame statuse. Aš noriu tikėti, kad mano artimieji neskaito komentarų apie mane arba orientuotų nuomonių skleidėjų, bet neatmesčiau, kad gal ir paskaito.
Manau, kad mama žinias žiūri, o namuose dukra jau ima klausinėti, kas čia vyksta. Žmona dabar gerokai daugiau domisi politika, anksčiau nesidomėjo. Džiaugiuosi, kad palaiko, turi nuomonę, svarbu, kai palaiko, ypač, kai būna labai sudėtinga, kai net nežinai, iš kur atsiranda žinia ar suformuota nuomonė.
Kokio asmeninio gyvenimo norėtumėte po 10 metų?
Norėčiau turėti tą asmeninį gyvenimą, kaip ir visi. Dabar gyvenimas yra kitoks, tai susiję ir su apsauga, vykdomomis pareigomis. O ateityje noriu tikėti, kad visi būsime sveiki, tai yra svarbiausia, kad abu vaikai mokysis. Mažiukas bus moksleivis, o dukra studentė, manau, pasirinks pati kur ir ką nori studijuoti. Svarbiausia – sveikata ir sutarimas.
Ar turite planą B, jei netapsite prezidentu?
Taip, yra planas A ir planas B. Net planą C turiu, bet viskas priklausys nuo plano A. Tikrai ne viskas nuo manęs priklausys, aš tai puikiai suvokiu. Bus, kaip bus. Viskas, kas įvyksta taip ir turi būti ir į gerą.
Kaip norėtumėte būti prisimintas, kai baigsis jūsų politinė karjera, kad žmonės sakytų „Saulius Skvernelis buvo...“
Norėčiau, kad pasakytų, jog jis dorai dirbo mūsų ir valstybės naudai. Viskas, daugiau nieko nereikia, tik kad realiai vertintų tuos darbus, kurių yra daug. Aš galiu drąsiai sakyti, kad darbas buvo dėl valstybės ir dėl žmonių, o kiek jo dar bus žmonės sprendžia. Tinka, leidžia dirbti toliau, ne – pokytis. Prezidento rinkimai bus ir mano darbo įvertinimas ir aš tą vertinimą priimsiu gaudamas signalą iš visuomenės.
Kokia bus paskutinė savaitė prieš prezidento rinkimus?
Matosi, kad bus sunki. Ji visada būna pati svarbiausia. Iki šiol rinkiminė kampanija buvo pakankamai korektiška. Tikiuosi, kad žmonės galės pasirinkti savo kandidatą neįtakoti juodųjų technologijų ir nešvarių pinigų.
