„Aišku, procesai galbūt yra kiek per lėti, bet jeigu verslui atsiranda po mėnesio išgyvenimo dilemos, tai galbūt su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjeras.
Anot jo, susidarė keista situacija, kad kai kurios verslo įmonės net nesikreipia pagalbos į valstybę.
„Norint laimėti milijoną, reikia nusipirkti bilietą. Keista, kad kai kurios verslo sritys arba įmonės net nesikreipia. Arba, pavyzdžiui, yra užregistravę kelis šimtus tūkstančių prastovų, bet apie 10 proc. tik kreipėsi dėl tų prastovų kompensavimo“, – sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad visi finansiniai instrumentai veikia, tačiau įmonės turi pateikti bent jau minimalius įrodymus, kad jos iš tiesų yra nukentėjusios.
„Visi finansiniai mechanizmai yra paleisti, paraiškos yra tenkinamos, bet, norint, kad jos būtų patenkintos, bent jau minimalių reikalavimų informaciją privaloma pateikti. Daug kas įsivaizduoja, kad Vyriausybė pradės dalinti pinigus visiems verslams. Taip irgi nėra“, – tvirtino S. Skvernelis.
„Siūlymai, kad reikia dalinti bet kam pinigus, pasakymai bankinių ekspertų, kad nieko tokio, jog 2-3 mlrd. bus pavogti, tai aš manau, kad tai yra labai tokio“, – pridūrė premjeras.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, jog verslui laiku negaunant valstybės paramos, gali būti taisomi kai kurie įstatymai, kad ji įmones pasiektų greičiau. Anot jo, pinigai per likvidumo langelį, už kurį atsakinga „Invega“, verslo nepasiekia greitai.
Šiuo metu jau veikia didžioji dalis „Invegos“ priemonių, skirtų padėti nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui. „Invega“ disponuoja 1,306 mlrd. eurų lėšų portfeliu.
Didžiausia priemonė – portfelinės garantijos už verslo paskolas ir lizingo sandorius – tam numatyta 425 mln. eurų. Tuo metu lengvatinėms paskoloms numatyta 50 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 23,5 mln. eurų.
Ekonomikos ministerijos atstovai yra užsiminę, kad kai kurių priemonių apimtis dėl didelės paklausos gali tekti didinti.
