Kadrai – iš patalpų, kur turėtų matytis baisiausios koronaviruso pasekmės. Tai didžiausios šalies ligoninės – Santaros klinikų – pirmosios reanimacijos intensyvios terapijos skyrius. Šiuo metu čia gydomi 8 infekuoti pacientai, dar du – įtariamai užsikrėtę, laukiama jų rezultatų.
Apie darbą čia, užimčiausiame skyriuje, pasakoja 3 ligonius nuo mirties vaduojantys skyriaus medikai. Sako, kad komanda kaip niekad susitelkusi, kartu įveikė ir baimes dėl savo ar šeimos sveikatos.
„Pavyko suburti darnią komandą, nė vienas skyriaus darbuotojas neatsisakė dirbti su sunkiai ligoniais, apie kuriuos nedaug ką žinom, tik kad mirštamumas yra 10 kartų didesnis nei nuo gripo A“, – sako skyriaus vedėjas Gintautas Kėkštas.
Medikai sako, kad patalpas, kuriose gydomi COVID-19 užsikrėtę žmonės, jau seniai pradėjo vadinti reaktoriais. Vardija sluoksnius ir apsaugas, kurias privalo užsidėti nepalikdami nuogo kūno ploto, jei ligoniui atlieka procedūras, kur galėtų išsiskirt sekretai ar kraujas – tai specialus kombinezonas, akiniai, respiratoriai, kepurė, skydas ant veido. Tokios procedūros atliekamos net su trejomis pirštinėmis ir dar viršutines priklijavus pleistru prie kombinezono, kad riešas neapsinuogintų. Medikai atvirauja, kad po darbo su tiek apsauginių sluoksnių ir priemonių, po jais nelieka nieko sauso. Darbas lėtesnis nei įprasta dėl nuovargio.
„Tai yra kaip nubėgus 8-10 kilometrų arba išlindus iš geros garinės pirties“, – pasakoja anesteziologė reanimatologė Ingrida Lisauskienė.
Su tokiu rinkiniu apsaugos priemonių medikai gali išbūti keturias valandas:
„Produktyviai dirbti, kada jau tu mąstai ir darai, nesi visai išvargęs, galima išbūti 4 valandas. Žinoma, keturios valandos priklauso nuo to, ką tu veiki. Jeigu labai intensyviai, tai po dviejų valandų gali pasidaryti negera ir galva svaigti.“
„Karšta, prakaituoji, ta galva pradeda prasčiau veikti po 2-3 valandų, nes deguonies trūkumas veikia taip“, – teigia anesteziologas reanimatologas Kastytis Štaras.
Kamuoja ne tik fizinis, bet ir emocinis nuovargis.
„Sunku emociškai, ta nežinia, kas bus ateityje, kankina medikus. Atsakomybė didelė, visi labai greitai laukia gerų rezultatų. Ligoniai labai sunkūs. Taip pat turim susitikimą su liga, kuri iki galo nėra žinoma“, – kalbėjo I. Lisauskienė.
Šiuo metu intensyvios terapijos skyriuje iš 8 COVID-19 užsikrėtusių ligonių šešiems taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas. Medikai kalba apie smarkiai išaugusį darbų krūvį.
„Su vienu ligoniu vienam gydytojui tikrai labai sunku susitvarkyti, dažniausiai tenka dirbti kartu su kolega“, – sako I. Lisauskienė.
„Su 8 ligoniais yra daugiau darbo nei kai turėdavom pilną skyrių: 18-ika ligonių kitokių profilių, su koronaviruso pacientais didžioji dalis eina sunkiai, reikalauja daug dėmesio“, – pasakoja K. Štaras.
Tarp sunkiausių ligonių, rizikos grupėje dėl savo amžiaus – vos vienas.
„Kiti – metų vidurkis yra apie 50 metų. Jauniausias pacientui 44-eri metai“, – teigia I. Lisauskienė.
Du tarp dabar gydomų 8 neturėjo sunkių lėtinių ligų – buvo normalūs, sveikata nesiskundžiantys žmonės.
„Du buvo visiškai sveiki, viršsvoris – liga, bet labai paplitusi, vidutinio amžiaus hipertenzija, tokių ligonių daug, bet turi kontroliuojamą vaistais hipertenziją. Jie yra normalūs apysveikiai žmonės“, – kalbėjo K. Štaras.
Kai eilės tįsta prie duris atvėrusių parduotuvių, savo sveikata rizikuojantys medikai prašo į jas einant pagalvoti dukart, ar tikrai eiti būtina, o nuėjus – neatsipalaiduoti.
„Reikia galvoti ne tik, kaip dažnai eini į parduotuvę, bet kaip elgiesi parduotuvėje, teko ir auklėti žmones, kurie vieną batoną paima, apžiūri, būtinai etiketę reikia pasižiūrėti. Antrą, trečią, iš penkto karto išsirenka batoną“, – sako K. Štaras.
„Darant žygius į tas parduotuves reikia pagalvoti, ar tau to reikia. Tavo neatsakingas požiūris gali kainuoti mano gyvybę ir mano sveikatą“, – pasakoja I. Lisauskienė.
Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso gydomi 147 žmonės. 17 iš jų nuo mirties vaduojami būtent intensyvios terapijos skyriuose.
