Prieš keletą dienų Lietuvą sukrėtė žinia apie Mažeikių rajone parblokštą iš autobuso išlipantį 8-erių berniuką. Jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Per pastarąsias dienas žuvo ir daugiau pėsčiųjų.
Netrūksta policijos suvestinėse ir kitokių tragiškų eismo įvykių. Vienas jų užregistruotas lapkričio viduryje, Kauno rajone. Susidūrus dviem lengviesiems automobiliams žuvo dvi moterys, dar trys patyrė įvairių sužalojimų.
Akivaizdu, kad ilgėjantis tamsus paros metas, sudėtingėjančios eismo sąlygos didžiąja dalimi lemia šiuos skaudžius eismo įvykius. Bet lengviausia yra kaltinti aplinką, nors kartais derėtų besti pirštu patiems į save.
Avaringumas didėja
Šiuo metu dar pateikiama eismo įvykių statistika už spalio mėnesį, bet jau čia galima įžvelgti tam tikrų nerimą keliančių tendencijų. Šiemet per spalį įvyko 331 eismo įvykis. Palyginus su 2017-siais, tai 47 eismo įvykiai daugiau (284 – aut. past.).
Šiemet per spalį žuvo 12 žmonių, iš jų net 7 asmenys tamsiuoju paros metu. Per eismo įvykius šių metų spalio mėnesį buvo sužeisti 389 žmonės, iš jų net 94 tamsiuoju paros metu.
Palyginimui šių metų rugsėjo mėnesį tamsiuoju paros metu žuvo 3 žmonės, 63 buvo sužeisti. 2018-ųjų rugpjūčio mėnesį šie skaičiai dar mažesni – tamsiuoju paros metu atitinkamai 1 žuvęs ir 47 sužeisti.
Akivaizdu, kad anksčiau temstant, vairuotojams ir pėstiesiems kyla žymiai didesnis pavojus. Tad susirūpinti privalo absoliučiai visi eismo dalyviai.
Apie skaudžių nelaimių priežastis ir svarbiausius akcentus, kaip jų išvengti, pokalbis su Lietuvos kelių policijos tarnybos atstove Marija Kazanovič.
Kaip keičiasi avaringumo situacija lapkričio mėnesį?
Nepasakyčiau, kad situacija šalies keliuose dramatiškai pablogėjo. Be abejo, sezono pokyčiai daro įtaką eismo saugumui. Krituliai, plikledis, rūkas pablogina vairavimo sąlygas. O vairuotojai sunkiai adaptuojasi prie besikeičiančių orų, eismo intensyvumo, sudėtingesnių eismo sąlygų.
Kokia avaringumo situacija žvelgiant per statistikos prizmę?
Atkreipsiu dėmesį, kad praėjusiais metais daugiausia eismo įvykių nutiko per kalendorinį rudenį. Šiais metais per eismo įvykius žuvo 11 žmonių mažiau. Neramina tai, kad daugiau kaip trečdalis žuvusiųjų buvo pėstieji (57 iš 153 žuvusiųjų). Daugiau tragiškų nelaimių nutiko tamsiuoju paros metu.
Galiu pasakyti, kad lapkritis ir gruodis yra pavojingiausi mėnesiai būtent pėstiesiems. Pernai lapkritį žuvo daugiausia pėsčiųjų (lyginant visus mėnesius – aut. past.). O daugiausia sužeista buvo gruodį.
Nelaimes lemia ilgėjantis tamsusis paros metas, tai blogina matomumą. Prie to prisideda krituliai, sniegas. Policijos pareigūnai stengiasi itin atkreipti dėmesį į pėsčiuosius. Tai yra viena prioritetinių darbo krypčių.
Kokią žinutę norėtumėte perduoti būtent pėstiesiems?
Tiek pėstieji, tiek dviratininkai, tiek kiti eismo dalyviai turėtų elgtis atsakingiau. Tamsiuoju paros metu būtina turėti atšvaitus, žibintuvėlius, šviesą atspindinčias liemenes. Praėjusią naktį žuvo eismo kryptimi einantis, tamsiai apsirengęs ir be atšvaitų vyras. Tai yra tipiška situacija, kai nutinka nelaimės.
Kelių eismo taisyklėse rekomenduojama net apšviestuose ruožuose naudoti visas saugumo priemones. Neturėtų pėstieji galvoti, kad, jei eina pagal taisykles, tai viskas bus gerai. Ne, taip nėra. Tamsoje žūsta daugiau nei puse pėsčiųjų, o kas trečias patiria sunkių sužalojimų. Pėstieji pamiršta vairuotojus, kuriems pablogėja eismo sąlygos. Statistika rodo, kad atšvaitai padidina pėsčiųjų saugumą net 8 kartus. Pėsčiasis su atšvaitais yra matomas net iš tris kartus tolimesnio atstumo. Kai važiavimo greitis yra didesnis, tas atstumas tampa vienu iš esminių faktorių.
Policija rekomenduoja ypač atkreipti dėmesį į vaikus. Tegul jie turi po 1-3 atšvaitus. Tas pats taikoma ir garbingo amžiaus žmonėms, kurių reakcija yra lėtesnė. Atšvaitai turi būti ant rankos, kojos, rankinuko, kuprinės. Atšvaitai turėtų būti tvirtinami panašiame į automobilių žibintų aukštyje. Svarbu, kad atšvaitas būtų matomas, o ne paslėptas.
Jei žmonės nuolat eina namo pėsčiomis, tai ten, kur neapšviestas kelio ruožas, geriausia yra vilkėti liemenę, kuri tikrai daug vietos neužima ir ją visada galima nešiotis su savimi. Liemenė visada yra itin ryški ir vairuotojai ją vilkinčius pėsčiuosius pastebėti gerokai anksčiau. Dažnai sakome, kad atšvaitas yra efektyviausia priemonė ir pigiausia gyvybės draudimo rūšis.
Ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai turėtų visada su savimi turėti atšvaitą. Neaišku, kada teks tamsiu paros metu išlipti iš automobilio, tad atšvaitas tikrai nepakenks. Tai reikėtų vertinti, kaip papildomą saugumo priemonę. Noriu atkreipti dėmesį, kad pareigūnai specialiai neskirsto žmonių į vairuotojus, pėsčiuosius, dviratininkus ir panašiai. Juk kiekvienas eismo dalyvis savo vaidmenimis gali keistis. Vieną dieną tu vairuotojas, o kitą jau pėsčiasis ar dviratininkas.
Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad gyvenamųjų namų teritorijose, kiemuose, dažnai yra partrenkiami mokyklinio amžiaus vaikai, ypatingai šiuo laikotarpiu. Vaikai skuba į mokyklas, vairuotojai į darbus, o užtenka vos 30-40 km./val. greičio, kad vaikas patirtų sunkių sužalojimų. Taip pat, žinoma, raginame ir tėvelius kalbėtis su mokyklinio amžiaus vaikais. Tėvai turi nuolat priminti vaikams, kaip derėtų elgtis einant per pėsčiųjų perėją – nežiūrėti į telefoną, neklausyti muzikos ar kitais būdais nesiblaškyti. Tada nelaimių būtų ženkliai mažiau.
Kokias klaidas pereinamuoju laikotarpiu daro vairuotojai?
Be abejo, ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai visada turėtų išlikti atidūs. Jie turi pasirinkti saugų važiavimo greitį. Nebūtinai leistiną, o pabrėžtinai saugų. Nesvarbu, kad mieste leidžiama važiuoti 50 km./val. greičiu, bet jei yra susidaręs plikledis, tai važiuokite 20-30 km./val. greičiu.
Dažnai vairuotojai tai pamiršta. Pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį, pirmoje dienos pusėje, net 80 proc. eismo įvykių nutiko dėl vairuotojų neatidumo ir to, kad buvo neatsižvelgta į staiga pasikeitusias eismo sąlygas. Žmonės pamiršta patikrinti, kad yra slidu. Viena moteris sugebėjo sudaužyti savo automobilį vos išvažiavusi iš garažo.
Tad pradėti važiuoti rekomenduoja ypatingai atidžiai, su nusistatymu, kad yra slidžiau nei įprastai. Vairuotojams vertėtų investuoti į savo sveikatą ir pasinaudoti ekstremalaus vairavimo mokyklų paslaugomis. Išgirsti saugaus eismo ekspertų patarimus, kaip suvaldyti transporto priemonę slidžiame kelyje, kada spausti greičio pedalą, o kada to nedaryti. Svarbiausia nenukreipti dėmesio nuo kelio. Automobilyje reikia vairuoti, o ne užsiimti pašaliniais dalykais.
Ar pablogėjus eismo sąlygoms vairuotojai neatsisako blogų įpročių prie vairo?
Galiu tik pasakyti, kad su vairavimu nesusijusi veikla lemia kas trečią eismo įvykį. Kalbėjimas mobiliuoju telefonu, muzikos reguliavimas, pokalbiai su keleiviais, valgymas, dažymasis, žvalgymasis aplinkui – visa tai išblaško vairuotoją. Žmonės kartais net pusryčiauja vairuodami arba skaito žurnalus, laikraščius. Kartais net žiūri filmus. Tai elgiamasi tada, kai ypatingai reikia žiūrėti į kelią.
