Skubiai perspėja gyventojus dėl sukčiavimo: šia žinia pasidalinkite ir su savo artimaisiais

Siuntų laukiantys gyventojai turėtų būti atsargūs. Nusikaltėliai vis dažniau naudojasi Lietuvos pašto vardu, siunčia štai tokias netikras žinutes:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sukčiai iš vyro išviliojo 37,2 tūkst. eurų

Aktualu apmokantiems komunalines sąskaitas: 50–70 proc. brangs ši paslauga

Prezidentu apsiskelbęs vyras asmens sargybiniui siūlo 10 tūkstančių per mėnesį: atsiimsim valstybę

„Paketas atkeliavo į sandėlį, bet negali būti pristatytas dėl neišsamios adreso informacijos. Patvirtinkite adresą nuorodoje.“

„Siuntinėja apgaulingas žinutes gyventojams su kvietimu atskleisti tam tikrus duomenis, suvesti mokėjimo kortelių duomenis. <...> Jeigu per 2023 metus tokių pranešimų iš gyventojų turėjome virš 1000 ir užblokavome virš 300 nuorodų. Tai per sausio mėnesį jau turime 251 gyventoją, kuris pranešė apie tokio pobūdžio sukčiavimus“, – teigia Lietuvos pašto atstovas Andrius Varnelis.

Sukčiai vis randa naujų būdų kaip siuntinėti netikras žinutes. Pavyzdžiui, pasitelkia grupinius RCS pranešimus, kai viena žinutė adresuojama iš karto keliems Lietuvos gyventojams. Negana to kartais, nusikaltėliai sugeba išnaudoti ir paštomatus: manipuliuoja išperkamosiomis siuntomis.

„Ką reiškia išperkamoji siunta? Gyventojas gauna žinutę apie neva tai jam atsiųstą siuntą už kurią prieš atsiimdamas jis privalo susimokėti, nesvarbu, ar tai būtų paštomate, prieš atsiimant turi susimokėti mokestį, ar atvykus kurjeriui. Tas mokestis svyruoja apie 50 eurų suma. Turime pavyzdžių, kai sukčiai siunčia atsitiktiniams gyventojams tokias siuntas. <...> Gavę pamato, kad tai menkavertis dalykas arba kažkokia šiukšlė“, – sako A. Varnelis.

Sukčių mastai auga

Apie darbingą metų pradžią kalba ir Lietuvos policija, kuri skaičiuoja, kad ikiteisminių tyrimų skaičius šiemet išaugo daugiau nei 70 procentų.

„Sausį fiksavome 521 ikiteisminį tyrimą, kai pernai buvo tiktai 302 per pirmą mėnesį. Sukčiavimų daugėja“, – teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Nusikaltėliai apsimetinėja viskuo, kuo gali: aktoriais, atlikėjais, nuomonės formuotojais, politikais, vagia žinomus prekės ženklus. Perka netikras reklamas feisbuke ir stengiasi įtikinti žmones investuoti į platformas, kurių pagalba išviliojami pinigai.

„Nuo pat Sausio antros dienos prasidėjo. Kai kuriomis dienomis jie sugeba paleisti ir po 500 naujų reklamų“, – pasakoja „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

„Siūlo investuoti geromis labai sąlygomis. Žmogus investuoja, neretai gauna pirmą atlygį, įtikina jį labai. Jis pasitiki labiau, investuojamos sumos didėja, po kelių mėnesių, po pusmečio, kartais žmogus būna supranta, suvokia, kad jis buvo apgautas. Nori atsiimti pinigus, jis jų neatgauna“, – teigia R. Matonis.

Vien per praėjusią savaitę nuo sukčių nukentėję trys Lietuvos gyventojai sukčiams atidavė daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Patiklūs žmonės užkimba ant įvairiausių kabliukų.

„Dabar labai populiaru išnaudoti visokius dirbtinio intelekto kampus. Sakoma, kad už žmones investuos intelektas, kuris yra tiek protingas, kad padės uždirbti milijonus“, – sako V. Daukšas.

Nusikaltėliai dažnai veikia gerai organizuotomis grupėmis.

„Tai veikia grupuotė arba grupuotės, kurios labai sistemingai išnaudoja pažangiausius įrankius kibernetinių nusikaltėlių“, – tikina V. Daukšas.

Pernai sukčiai išviliojo virš 12 mln. eurų

Nusikaltėliams vaizduotės netrūksta. Pavyzdžiui, vieno banko duomenys rodo, kad pernai internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

„Sukčiai čia turi padirbėti, ilgiau pabendrauti su savo auka tam, kad užmegztų tą vadinamą romantinį ryšį. Įgautų aukos pasitikėjimą. Dažniausiai tie scenarijai būna tokie, kad prašoma finansinės pagalbos sau arba neva sergančiam artimajam. Romantiniam fone būdami aukos ir klientai jie netiki, kad jie gali būti pakliuvę į pinkles sukčių ir bando visaip neigti tą situaciją“, – teigia „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Specialistai rekomenduoja neatidarinėti įtartinų nuorodų telefone: nesuvedinėti savo asmens, mokėjimo kortelių duomenų. Nepasitikėti investuoti raginančiomis reklamomis, kurios per trumpą laiką žada milžinišką grąžą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad pernai sukčiai išviliojo daugiau nei 12 milijonų eurų, iš kurių nukentėjusiems pavyko sugrąžinti 900 tūkstančių. Žmonių nuostoliai siekia 11,4 mln. eurų.

Nuostoliai būtų dar didesni, jei ne finansų įstaigų, bankų pastangos stabdyti įtartinus pavedimus. Taip pavyko pernai apsaugoti daugiau nei 7 milijonus eurų, kurie apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.