Sunkią padėtį išduoda ir skaičiai. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, šalies teismuose buvo neužpildyti net 83 teisėjų etatai. Kauno apylinkės teisme trūko 17, o Vilniaus – 12 teisėjų. Tad darbo krūvis gula ant dar liekančių dirbti Temidės tarnų pečių.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska įsitikinusi, kad viską pakeis valstybės tarnybos reforma, kurios priėmimą ministrė regi šį pavasarį. Vis dėlto, teismų ir prokuratūros profesinių sąjungų atstovų lūpose skamba tam tikrų abejonių, mat situacija nesikeičia metai iš metų.
Nukentėjo kokybė
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Ignas Totilas naujienų portalui tv3.lt pripažino, kad situacija nėra gera:
„Švelniai tariant yra neužpildyta dešimtys teisėjų etatų. O kandidatų paskutiniu metu atrankoje pasirodo mažiau negu yra laisvų vietų. Situacija bloga. Teisėjai išeina iš darbo savo noru. Jų argumentai – didelis darbo krūvis ir už tai mokamas nepakankamas atlygis.
Sutinkame, kad teisėjų atlyginimas nėra konkurencingas. Jei anksčiau buvo teigiama, kad visada bus kam dirbti, tai dabar žmonės nebesirenka teisėjo profesijos. Daug teisėjų patraukia į advokatūrą, įvairias įmones.“
I. Totilo teigimu, pirmuosius žingsnius žengiantis teisėjas Lietuvoje uždirba apie 1,6 tūkst. eurų „į rankas“: „Tokie atlyginimai nemotyvuoja. Teismuose atlyginimai negrįžo į 2008 m., kai per krizę buvo sumažinti. Kažkas net skaičiavo, kad atlyginimai net yra sumažėję. Tačiau ekonominė situacija per daugiau kaip dešimtmetį pasikeitė kardinaliai.“
Anot tv3.lt pašnekovo, valstybės tarnybos reforma turėtų gerokai pakeisti situaciją į gerą pusę. „Nežinau, kiek ir kaip viskas pavyks. Bet teisėjo atlyginimas turėtų būti pririštas prie valstybės ekonominių rodiklių. Jei auga ekonomika, tai turėtų automatiškai augti ir atlyginimai. Toks sprendimas teisėjus tenkintų.
Nors yra akcentuojamas nepriklausomumas, tačiau Lietuvoje teismai yra visiškai priklausomi nuo leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Teismai kartais negauna viso finansavimo, kuris numatytas. Pavyzdžiui, mūsų teisme (Panevėžio apylinkės teismas – aut. past.) susidarė skola už elektros energijos paslaugas. Kuriozinė situacija“, – pasakojo I. Totilas.
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas teigia, kad dėl teisėjų trūkumo dalyje teismų pradėjo strigti procesai: „Tam tikruose teismuose posėdžiai yra nukeliami ilgesniam laikui. Natūralu, kad bylų nagrinėjimo laikas išsitęsia. Kartu krenta ir kokybė. Sutikite, nebūna ir greitai, ir kokybiškai.
Turi būti pakankamas skaičius darbuotojų. Jie turi būti atitinkamos kvalifikacijos. Viskas susideda. Susidariusi situacija gali lemti prastesnę bylų nagrinėjimo kokybę. Dėl darbuotojų trūkumo buvo nuleista kartelė bandantiems įsidarbinti.“
Sunku išlaikyti šeimą
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys sutinka, kad nėra tiek norinčių dirbti prokuratūroje, kiek reikėtų.
„Ši problema išryškėjo dėl netinkamo aprūpinimo. Valstybės tarnyba nėra konkurencinga. Toli žvalgytis nereikia. Palyginkite Lietuvos situaciją su Estija, Latvija ar Lenkija. Mūsų politikų požiūrį į valstybės tarnybą formavo populistinės tendencijos. Esą jie čia ir taip kaip inkstai taukuose gyvena už mokesčių mokėtojų pinigus.
Pradedantis prokuroras gauna 1,8 tūkst. eurų atlyginimą „į rankas“. Padėjėjas gauna apie 1,3 tūkst. eurų. Nesuprantu, kaip žmonės turėtų išgyventi, išlaikyti šeimą dabartinėje ekonominėje situacijoje su tokiu atlyginimu. Prokuratūroje nėra taip, kad patreniruosi žmogų ir jis jau galės kokybiški dirbti, atlikti savo pareigas. Prokurorai išlaikyti šeimos iš gaunamo atlyginimo negali. Turime situaciją, kai jauni žmonės nenori dirbti prokurorais ar teisėjais“, – pasakojo J. Rėksnys.
Anot jo, kažkuriuo momentu, kažkas suvokė, kad egzistuoja problema ir ji yra žiauri: „Dabar valstybės tarnybos reforma yra daroma kitų valstybių pavyzdžiu. Kiek žinau, Estijoje, dar apie 2013-2014 metus prokuroro atlyginimai siekė 3-4 tūkst. eurų. Pas mus turbūt tik generalinis prokuroras tiek uždirba. Vis dėlto, valdžios požiūris pradeda keistis. Viešojo sektoriaus problemos pasiekė tokį lygį, kad dabar jau reikia kardinalių sprendimų.“
J. Rėksnys pridūrė, kad kai kuriose šalyse prokurorų atlyginimai yra susieti su infliacija. Todėl, per tam tikrą laiko tarpą jie padidėja automatiškai. „Kiek teko dalyvauti atrankose į prokurorų padėjėjų pozicijas, kalbėtis su kandidatais, tai išgirdę, jog neuždirbs 1,5 eurų „į rankas“, jie net nebesidomėdavo darbo funkcijomis“, – pridūrė J. Rėksnys.
Atlyginimai – sistemos bėda
Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė sutiko, kad situacija iš tiesų yra tragiška: „Teisininkų atlyginimai neatitinka rinkos situacijos. Todėl daug teisėjų išeina iš teismų. Sakydami, kad dėl atlyginimų negali dirbti ir išlaikyti šeimos. O nauji teisininkai į teismus ar prokuratūrą vengia ateiti, ieško geriau apmokamo darbo.
Todėl pasitaiko atvejų, kai specialistai tiesiog nedalyvauja konkursuose arba nėra iš ko rinktis. Tad darbo krūvį tenka dalintis kitiems. Taip apsikrauna teisėjai, jų padėjėjai. Kitose šalyse situacija yra geresnė. O Lietuvoje nepavyksta pritraukti naujų specialistų, jie yra atgrasomi.
Atlyginimai yra didžiulė sistemos bėda. Jų kėlimas turėjo būti daromas atskirai nuo valstybės tarnybos. Keista, kad buvo prisirišta, nes pagrindo prisirišti kaip ir nėra. Valstybės tarnybos įstatymų paketas yra neaiškus. Todėl net dalis valdančiųjų šios reformos nėra linkę paremti.“
Anot politikės, net prikergus teisėjų atlyginimus prie valstybės tarnybos, galima tikėtis, kad šiais metais atlyginimų pakelti nepavyks:
„Turėtume dar vienus praleistus metus. Aiškiai matome, kad teisėjai bėga iš darboviečių. Net jei kovo mėnesį pavyktų priimti valstybės tarnybos reformą, kuo abejoju, biudžetas būtų tvirtinamas tik metų pabaigoje. Tai teoriškai tie atlyginimai galėtų kilti nuo 2024-ųjų. Teko girdėti, kad advokato paslauga parašyti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą gali kainuoti iki 10 tūkst. eurų. Tad teisėjų atlyginimas tikrai turėtų būti ne 1-2 tūkst. eurų, jei norime, kad žmogus susimąstytų – verta dirbti advokatu ar rinktis teisėjo profesiją.
Uždarbis turi būti pakankamai gerai motyvuojantis, algos turi būti adekvačios. Dar vienas ignoruojamas dalykas – teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis turėtų būti apylygis. Teisme jie užima pakankamai lygiavertes pozicijas. Tai įpareigotų tiek vieniems, tiek kitiems atlyginimus kelti vienodai. Pavyzdžiui, 2017 m. metais prokurorų atlyginimai pakilo iki teisėjų algų lygio. Tačiau dabar prokurorų darbo užmokesčio didėjimas ne toks nusimato, jie būtų paliekami už reformos borto.“
A. Širinskienė pridūrė, kad sistemoje yra silpnų grandžių: „Matome daug nusikaltimų, kurie lieka teismuose be deramo atsako. Teismas nustato, kad įrodymai surinkti pažeidžiant teisės aktus. Šiuo atveju dėl netinkamo įrodymų surinkimo, teisme rezultatas gali būti ne toks, kuris patenkintų visuomenės lūkestį. Todėl turi būti stiprinama ir pirminė grandis. Tik taip bylos bus ištirtos kokybiškai. Piktinamės teismais, o kartais rezultatą lemia klaidos įrodymų surinkimo procese.“
Anot politikės, valstybės tarnybos reforma jau praėjo pateikimą, tad dabar veiksmas vyksta komitetuose.
„Vis dėlto, pinigų biudžete nėra numatyta. Gali būti teorinis variantas, kai mokami atlyginimai iš įstaigos vidinių resursų, ką darė policija, kai atliko savo reformą. Jie atleido dalį pareigūnų ir perskirstė jų atlyginimus. Tačiau teismuose ir prokuratūroje nėra rezervo iš ko būtų galima kažką atleisti. Atlyginimai, kalbantis su teisėjų bendruomene – pirmaeilis dalykas į kurį žiūri ateinantys nauji specialistai. Finansinės problemos išsprendimas, mano nuomone, padėtų pritraukti žmonių“, – teigė A. Širinskienė.
Atlyginimai – pagal ekonominę situaciją
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutiko, kad yra akivaizdu, jog reikia didinti finansavimą prokuratūrai ir teismams:
„Čia yra problema. Teismai yra viena iš valstybės valdžių, kuri atsidūrė nepalankioje situacijoje. Tačiau ar galima staigiai sukelti algas teisėjams? Tai yra sisteminė problema. Trūksta ne tik teisėjų, bet ir posėdžių sekretorių, teisėjų padėjėjų. Posėdžių sekretorių atlyginimai netrukus mažai skirsis nuo minimalaus atlyginimo šalyje.
Kažkas panašaus yra ir su prokuratūra. Jų atlyginimai nėra sugrįžę į prieškrizinį 2008 m. lygį. Todėl turime situaciją, kai elitiniai prokurorai ar teisėjai išeina į advokatūrą. Po to jie „griauna“ bylas, nes puikiai žino visus niuansus. Prokuratūroje mažėja aukštos kvalifikacijos specialistų. Tam, kad galėtų tinkamai funkcionuoti teismai, bylos turėtų būti kokybiškai paruoštos.“
Anot S. Šedbaro, nors teismai Lietuvoje yra nepriklausomi, tačiau kalbant apie kompensacinį mechanizmą, tuo būtų galima suabejoti:
„Teismai paliekami nuošalyje. Nors turėtų būti sukurtas algoritmas, kuris automatiškai perskaičiuotų atlyginimus atsižvelgiant į ekonominę situaciją, infliaciją. Atlyginimai turėtų būti perskaičiuojami automatiškai, o ne pagal teisėjų prašymą. Nes jei kažko prašai, tampi kaip ir priklausomas.“
Atlyginimus pakeis valstybės tarnybos reforma?
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska teigia, kad net Europos institucijų ataskaitose apie teisės viršenybės padėtį Lietuvoje paminimi maži teisėjų atlyginimai. Pasak jos, vienas iš teismų nepriklausomumo elementų yra finansinis.
„Šiuo metu egzistuojantis atlyginimas yra ne tik, kad nemotyvuojantis, bet jis visiškai nekonkurencingas, kad turėtume geriausius teisininkus. Matome, kad ir viešajame sektoriuje šis atlyginimas yra nekonkurencingas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo E. Dobrowolska. Ministrės tvirtinimu, padėtį pakeis valstybės tarnybos reforma, kuri Seime praėjo pateikimo stadiją. E. Dobrowolska tiki, kad reforma galutinai bus patvirtinta šių metų Seimo pavasario sesijoje.
„Šis paketas apima teisėjų atlyginimų kėlimą. <...> Kalbame apie tai, kad teisėjų atlyginimas, priklausomai nuo grandies, vidutiniškai kiltų apie 40 proc. Tokiu būdu mes tikrai užtikrintume, kad tai nepriklausoma teisminė valdžia, savarankiška veikianti ir konkurencinga. Kad priimtų ne tik tuos žmones, kurie nori, bet ir būtų tų, iš kurių galėtų rinktis“, – sakė E. Dobrowolska.
Pagal reformą, aukščiausių grandžių teismų pirmininkų algos bus prilygintos kitoms valdžioms, pavyzdžiui, Seimo pirmininko ar premjero atlyginimui. E. Dobrowolskos teigimu, valstybės reformoje numatomi atlyginimų kėlimai numatyti keliais etapais. Kadangi teisėjų atlyginimai yra ta vieta, kurie, ministrės žodžiais, „labiausiai skauda“, tad jie ir bus keliami pirmiausia.
Tai Lietuvos GEDA, o ne teismai.
