Plačiau apie vyresnio amžiaus žmonių demenciją papasakojęs VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius pirmiausia apibrėžė, ką ta demencija reiškia.
„Neretai sulaukiame iš pacientų ir ypač jų artimųjų klausimų, ką reiškia žodis „demencija“ ir kuo ji skiriasi Alzheimerio ligos ar kitų nervų sistemos ligų.
Taigi demencija yra sindromas, grupė ligų, kurias vėliau bandome klasifikuoti ir patikslinti diagnozę priskiriant simptomus vienai ar kitai ligai, iš kurių dažniausia, be abejo, yra Alzheimerio liga. Ji sudaro 2 trečdalius visų demencijų atvejų, kitos demencijos yra gerokai retesnės“, – paaiškino jis.
Ne visi senatviniai nusiskundimai – demencijos simptomas
Paklaustas, kokio amžiaus sulaukus jau didėja grėsmė susirgti vyresnio amžiaus žmonių demencija, gydytojas konstatavo, kad kuo amžius vyresnis, tuo rizika pasireikšti demencijoms yra didesnė.
Išties skaičiai yra didžiuliai, dėl to apie tai kalbama vis daugiau, ypač vakarų visuomenėse, kurių pacientai ir populiacija sensta ir tampa didele problema tiek medicinine, tiek socialine prasme.
„Amžius yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kurių negalime pakeisti. Kalbant konkrečiai apie Alzheimerio ligą, yra sutarimas, kad konkreti riba yra 65 metai. Ši riba yra sutartinis amžius, kada skiriame ankstyvąją ir vėlyvąją Alzheimerio ligą“, – nurodė neurologas.
Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nereikia iš karto bet kokių nusiskundimų pablogėjusia atmintimi vyresniame amžiuje jau priskirti ligai.
„Neretai bendraujant su vyresnio amžiaus pacientais išgirstame tokius nusiskundimus, kad jau atmintis nebe tokia, kaip buvo anksčiau. Šiaip labai gerai žinoma ir psichologų nustatyta, kaip su amžiumi keičiasi žmogaus kognityvinės, tai yra pažinimo funkcijos.
Natūralu, kad su laiku jos lėtėja, 30–40 metų galima pavadinti psichologinių gebėjimu piku, vėliau reakcijos greitis, dėmesio koncentracija, atminties gebėjimai po truputį lėtėja“, – pastebėjo A. Vaitkevičius.
Alzheimerio liga – didžiulė medicininė ir socialinė problema
Kartu jis konstatavo, kad Alzheimerio ligos mastai didžiuliai ir tai darosi vis opesne Vakarų pasaulio problema, o simptomai kai kada išties pražiūrimi.
„Absoliuti dauguma yra vėlyvųjų ligos stadijų, kurios yra savaiminės ir dažniausiai nėra paveldimos. Statistiškai paskaičiuota, kad virš 65 metų jau apie 5 proc. visų pacientų turi objektyvius demencijų požymius, ne šiaip nusiskundimų prastesne atmintimi ar dėmesio koncentracijos stoka, bet serga demencija.
Išties skaičiai yra didžiuliai, dėl to apie tai kalbama vis daugiau, ypač Vakarų visuomenėse, kurių pacientai ir populiacija sensta ir ši liga tampa didele problema tiek medicinine, tiek socialine prasme“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, visai kitas dalykas – ankstyvos ligos formos, paprastai jos prasideda apie 50 gyvenimo metus.
„Tai gali būti šeiminiai atvejai, kurie kartojasi iš kartos į kartą. Yra genetiniai tyrimai, kurie nustato tam tikras mutacijas, ir Lietuvoje yra keletas šeimų, kur tokios mutacijos nustatytos. Jei yra genų mutacija, tada didelė rizika, kad pacientui pasireikš Alzheimerio liga ar kito tipo demencijos forma. Bet tipinis į mūsų skyrių patenkančių pacientų amžius 75 metai“, – nurodė A. Vaitkevičius.
Daugelis pas gydytojus patenka ligai tik pažengus
Gydytojas apgailestavo, kad dažnu atveju pacientai atvyksta, kai liga jau yra pažengusi, pagrindiniam pacientų srautui yra nustatoma vidutinio sunkumo demencija. Pasak jo, didelė problema, kad dalis žmonių demencijos sutrikimą palaiko tiesiog senėjimo ženklu ar simptomus tiesiog praleidžia pro pirštus:
„Pačioje ligos pradžioje, kada tik pradeda reikštis pirmi simptomai, ir pats pacientas gali atpažinti ligą. Jei pasiskundžia, kad blogesnė atmintis, kažką pamiršta, blogiau orientuojasi, sunkiau sutelkia dėmesį, reikėtų apie tai pasakyti gydytojui, kuris gali tam tikrų testų pagalba atskirti, ar tai normalūs senėjimo procesai, ar jau ligos požymiai.
Didelė problema, kad dalis žmonių jau išties demencijos sutrikimą palaiko tiesiog senėjimo ženklu ar simptomus tiesiog praleidžia pro pirštus.
Kita vertus, net ir artimiesiems yra pakankamai sudėtinga tai pastebėti, nes gerai žinoma, kad ligos pradžioje tie pacientai sugeba labai gerai maskuotis, pajuokauti, kad pamiršo žodį ar faktą, pabandyti papasakoti kitais žodžiais ar jei ta istorija nepasirodo kažkokia realistiška, numoja ranka, gal man taip tiesiog atrodo. Iš artimųjų vėliau net sulaukiame prisipažinimų, kad tokie simptomai reiškėsi ne vienus metus, bet tą bandė pateisinti tuo vyresniu amžiumi.“
Už Atlanto nauji vaistai jau išbandomi
Nors įrankius diagnozuoti ligą medicina turi, deja, jos genezė dar kelia klausimų.
„Vienas esminių mokslo klausimų – rasti ligos priežastis, kurių, reikia pripažinti, iki galo nežinome. Manome, kad yra tam tikri mechanizmai, kuriuos galime nustatyti, tai yra biologiniai žymenys. Ir yra nustatyta, kad tie ligos biologiniai mechanizmai prasideda keliolika metų iki tol, kol pacientui pradeda reikštis simptomai.
Mokslas ir nukreiptas į tą laikotarpį, kai pacientas dar iš esmės yra sveikas, bet jo biologinis mechanizmas tiksi, tada potencialiai įmanoma ligai užbėgti už akių. Šios dienos situacija tokia, kad negalime šios ligos išgydyti, šiuo metu dažniausiai skiriamas ir prieinamas gydymas – tik simptominiai vaistai, kurie nesustabdo neurogeneracinio proceso“, – kalbėjo A. Vaitkevičius.
Tačiau yra ir gerų žinių – JAV jau išbandomi vaistai, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą. Tiesa, kadangi toks gydymas iš esmės dar yra daugiau eksperimentinis, Europoje jo taikyti nesiryžtama.
Naudojant naujus vaistus nekalbame apie ligos sustabdymą, išgydymą, o tik tam tikrą procentinį progresavimo sulėtinimą, kas jau irgi būtų didelis proveržis.
„JAV kaip tik praėjusią savaitę priėmė teigiamą sprendimą dėl trečio, vadinamojo ligos eigą modifikuojančio vaisto. Taigi, tikėtina, JAV netrukus bus registruotas jau toks 3 vaistas. Europos vaistų agentūra dėl to dar nėra priėmusi teigiamų sprendimų. Bet ir naudojant šiuos vaistus nekalbame apie ligos sustabdymą, išgydymą, o tik tam tikrą procentinį progresavimo sulėtinimą, kas jau irgi būtų didelis proveržis.
Bet tokie sprendimai JAV sukėlė daug diskusijų tarptautiniu mastu, nes buvo nustatytas poveikis į biologinius žymenis, bet vis dar keliamas klausimas, ar jie iš tikrųjų pakankamai veiksmingi klinikiniu požiūriu, tai yra duoda apčiuopiamos naudos stebint pacientus, ne vien matuojant tam tikrus biocheminius rodiklius. Tad dar yra nesutarimas tarp ekspertų, kokiu požiūriu vadovautis“, – dėstė neurologas.
Tiesa, jis pridūrė, kad šie vaistai galėtų padėti tik sergantiems Alzheimerio liga, daugelis kitų demencijų rūšių kažkokio veiksmingo gydymo iki šiol net neturi.
Kaip atitolinti Alzheimerio ligą ar jos išvengti?
Nors tokio rizikos veiksnio kaip amžius koreguoti negalima, pasak gydytojo, yra daug modifikuojamų veiksnių.
„Jų yra labai daug ir jie iš esmės sutampa su sveikos gyvensenos patarimais ir daugeliu atveju persidengia su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais – mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, nerūkymas, tai pat mokymasis visą gyvenimą, pradedant nuo vaikystės, vidurinio išsilavinimo, jaunystės ir vėliau“, – pabrėžė A. Vaitkevičius.
Jis akcentavo, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė yra svarbi dėl labai paprasto dalyko.
„Yra toks skambus posakis – smegenys sensta paskui širdį. Taigi visi aterosklerotiniai procesai, kurie pasireiškia kūne, anksčiau ar vėliau pasireikš ir galvos smegenų kraujagyslėse. Tad svarbūs visi veiksniai – aterosklerozės rizikos mažinimas, kraujospūdžio reguliavimas, cukrinio diabeto reguliavimas, nerūkymas, nutukimo korekcija.
Ypač svarbus reguliarus kasdienis fizinis aktyvumas, kad palaikytų ir kraujagyslių tonusą, galvos smegenų kraujotaką. Tokiu būdu į galvos smegenis patenka pakankamas kraujo kiekis, atnešantis deguonį. Nes deguonis ir gliukozė yra vieninteliai smegenų mitybos šaltiniai, pačios smegenys negali pasigaminti jokių atsarginių medžiagų“, – vardijo neurologas.
Gerinti pažintines funkcijas
Reikiamas gliukozės kiekiui užtikrinti svarbi mityba. Nors yra daug diskusijų, kokia dieta būtų pati naudingiausia, gydytojas nurodė, kad paprastai rekomenduojama Viduržemio jūros dieta, kuri praturtinta augaliniu maistu ir nesočiosiomis riebalų rūgštimis.
„Šioje vietoje reikėtų pasakyti, kad tai būtų labiausiai visavertė mityba, bet visur turėtų pakakti sveiko proto, atsižvelgiant į mūsų esamas sąlygas, geografinį regioną, galų gale prigimtį ir tradicijas, visa tai turėtų būti pakankamai racionaliai suderinta“, – kalbėjo gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vyresniame amžiuje dar labai svarbios ir aktualios klausos ir regos problemos.
„Jei yra prastesnė klausa, vengiama klausos aparato, vėlgi taip natūraliai apribojamas bendravimas, informacijos gavimas per spaudą, televiziją, radiją ir kitur, tą būtina koreguoti tam, kad būtų palaikomos pažintinės funkcijos. (...)
Socialinis bendravimas ypač svarbus vyresniame amžiuje, nes tai palaiko atminties, orientacijos, kalbos ir visas kitas pažinimo funkcijas“, – kalbėjo A. Vaitkevičius.
