Su širdies ydomis gimusių vaikų kelionę į pilnametystę reginti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Rita Sudikienė pasakojo, kad vėliau neretai būna nustebinta šių žmonių pasiekimais.
„Susiduriu su tais pacientais, kurie jau yra užaugę, jau susiformavusi asmenybė ir jie tiesiog stulbina savo pasiekimais, mąstymu, erudicija“, – kalbėjo ji nuotolinės konferencijos metu.
Yda – ne gyvenimo nuosprendis
Gydytoja akcentavo, kad ydos ištaisymas ar jos turėjimas yra vienas dalykas, o daug kas priklauso nuo paties paciento.
„Ateina jau suaugusi mergina po keturių sudėtingiausių operacijų, didelė iškirptė, randas matosi, pasipuošusi, baigusi du aukštuosius. Žinau, kad nėra viskas pas ją gerai, bet yra tiek, kad ji galėtų gyventi laimingą gyvenimą.
Mergina po širdies transplantacijos, kuri buvo transplantuota 14 metų. Ji norėjo studijuoti mediciną, nedraudžiau, bet sakiau, kad tau bus per sunku, gali iškristi, bus sunku prisivyti, tad pasirinko psichologiją. Mergina, baigusi psichologiją, ateidavo pas mus į skyrių, pas tėvus, vaikus su įgimtomis ydomis. Įsivaizduokite, kokį įspūdį daro žmogus po širdies transplantacijos ateidamas pasikalbėti su tėvais“, – pastebėjo R. Sudikienė.
Kartu ji pasakojo susidurianti ir su kitokiais pavyzdžiais. „Ateina gražiai nuaugęs jaunuolis, viskas gerai, širdies defektas operuotas vaikystėje. Sako, kad gerai gyvena, sportuoja. Patikriname, viskas gerai, bet sako: „Žinote, bet mane čia į kariuomenę kviečia“.
Na ir kas? Sako, tai negi aš galiu eiti – man gi širdis operuota? Bet gi, sakau, širdis ir išoperuota, kad būtum sveikas. Kaip išoperuotas vaikas toliau auga, kuo jis tapo ir savęs realizavimas turbūt yra pagrindinis dalykas. Šie žmonės turi lygiai tas pačias galimybes kaip visi kiti“, – kalbėjo gydytoja.
Skubiai operuoja vos gimus
Pašnekovė pasakojo, kad įgimta širdies yda yra širdies struktūros defektas, kurį pacientas atsineša gimdamas.
„Širdies ligos diagnozė yra tarsi tik raktas, kurį reikia atrakinti, nusakant, kiek yra išreikšta ta širdies yda. Jos gali būti paprastos arba izoliuotos, kai kalbam apie vieną defektą, vadinamą skylutę – defektą prieširdžių skilvelių pertvaroje, atvirą arterinį lataką, plaučių arterijos stenozę ir dviburį aortos vožtuvą“, – vardijo ji.
Vaikelis išoperuotas, guli reanimacijoje, mažiukas naujagimis, visi džiaugiasi, kad jis išgyveno, o tėvai klausia – ar jis galės skristi lėktuvu ir ar žais futbolą? Tai kartais pagalvoji, kad yra esminė problema, o yra tokios smulkmenos...
Dalis ydų gali būti kritinės, ypač jei jos nustatoma vaisiaus periode, tokia nėščioji gimdo Santaros klinikose, o vaikutis iškart po gimimo perkeliamas į reanimacijos skyrių, kad būtų galima iškart suteikti pagalbą.
„Tokią skubą lemia visiškas vožtuvo neišsivystymas – kai būna vos kelių milimetrų angelė, pro kurią vos prateka kraujas, kuris turi aprūpinti visą kūną. (...) Todėl intervencinė pagalba būtina naujagimystėje“, – pastebėjo R. Sudikienė.
Gali būti diagnozuojama jau suaugus
Gydytoja pasakojo, kad tuo metu dviburis aortos vožtuvas gali būti diagnozuojamas bet kokiame amžiuje – ir kūdikiui, ir vaikui, ir jaunuoliui, suaugusiam žmogui, nes ydos išreikštumas gali būti labai skirtingas:
„Vaikystėje ji dažniausiai nustatoma visai atsitiktinai išklausius ūžesį, kuris gal visai yra ne dviburio vožtuvo priežastis. Kai vožtuvas dviburis, bet jis dirba ir funkcionuoja normaliai, tokie vaikai ir auga kaip sveiki. Dažniausia tokios ydos manifestacija yra 3–4 dešimtmetis, dažniau pasireiškia vyrams (santykis su moterimis yra vienas ir keturi).
Dažnai tai buvę sveiki vyrai, aktyviai sportavę ir staiga išklausomas ūžesys, atsiranda skundai, reikia atlikti kažkokią intervencinę procedūrą. Bet gali su šiuo vožtuvu žmogus nugyventi ir visą gyvenimą, tad ydos spektras yra labai platus.“
Pasak jos, lygiai taip pat yra su vadinama skylute, kurią turi visi naujagimiai. „Tai – vadinama ovalioji anga. Didžiajai daliai ji tiesiog užsidaro, daliai lieka kaip defektas, kada reikia operuoti. Yra atitinkamas laikas, dalies operuoti nereikia, vaikai auga, nes ta yda visiškai nekenkia nei širdžiai, nei paties vaiko gyvenimo kokybei.
Kita ydų grupė – kompleksinės ydos, kai tam pačiam pacientui gali būti tie patys defektai įvairiausiomis kombinacijomis. Tada dažnai irgi reikalingos operacijos, nes būklė gali būti kritinė. Bet kiti gali augti iki tam tikro laiko, kada jiems reikės padėti“, – pasakojo kardiologė.
Kiek dažnai tenka lankytis pas gydytojus?
Priklausomai nuo to, kiek širdies yda išreikšta, tokiu dažnumu vaikui tenka ir vėliau lankytis pas gydytojus. „Neišnešiotumas, mažas svoris ir nebrandūs plaučiai yra labai didelis rizikos faktorius, kuris labai apsunkina visą gydymo eigą. Naujagimį, jei jo būklė nėra kritinė, visada stengiamasi vaikelį nors kažkiek paauginti, nes vyresnio amžiaus, didesnio svorio vaikas operacijos rizika visada yra mažesnė.
Bet kaip sekasi auginti tokį vaiką, situacijos labai skirtingos. Yra sunkių vaikų, kuriuos stebiu vos ne kas savaitę išrašius iš stacionaro ir matai, kad jau reikia daryti operaciją. Yra vaikų, kurių būklė dar nėra kritinė, kur yra tik klausimas, ar reikės operuoti, tad iš pradžių vizitai būna dažnesni, po to – retėja“, – pasako R. Sudikienė.
Dažnai tai buvę sveiki vyrai, aktyviai sportavę ir staiga išklausomas ūžesys, atsiranda skundai. reikia atlikti kažkokią intervencinę procedūrą. Bet gali su šiuo vožtuvu žmogus nugyventi ir visą gyvenimą, tad ydos spektras yra labai platus.
Ji pabrėžė, kad tokios žmogaus gyvenimo kokybės klausimas iš esmės priklauso nuo ydos sudėtingumo: „Jei tai paprasta yda, išoperuota, pacientas gerai jaučiasi ir tu nematai jokio širdies veiklos sutrikimo, apsilankymai nėra dažni.
Bet yra ydų, su kuria gyveni visą gyvenimą, bet yra galimybių, intervencinių procedūrų, kaip išvengti komplikacijų. Kiek daug ir kaip dažnai įvairių korekcijų procedūrų prireiks, priklauso nuo ydos sudėtingumo.“
Vaikas – reanimacijoje, o tėvams rūpi, ar galės skristi lėktuvu
Paklausta, kiek širdies yda apriboja judėjimo, sportavimo galimybę, pašnekovė teigė, kad situacijos gali būti labai skirtingos.
„Profesionalus sportas kai kurių ydų atvejais galimas, bet dažnai vis tik tai yra ypač dideli krūviai ir nerekomenduojami, nebent išimtinais atvejais. Tikrai turiu dailiojo čiuožimo sporto meistrą, kuris jau išvykęs iš Lietuvos“, – pastebėjo kardiologė.
Vis tik, jos teigimu, noras sportuoti ir kiti dalykai labai priklauso ir nuo šeimos. Gydytoja pastebėjo, kad tėvų užduodami klausimai gali ir sugluminti.
„Vaikelis išoperuotas, guli reanimacijoje, mažiukas naujagimis, visi džiaugiasi, kad jis išgyveno, o tėvai klausia – ar jis galės skristi lėktuvu ir ar žais futbolą? Tai kartais pagalvoji, kad yra esminė problema, o yra tokios smulkmenos...
Tas naujagimis tikrai neprašys skristi, to jau nori tėvai. Tada jie turi suvokti atsakomybę – ar nebijau kontaktų telefone, ar žinau, ar skrydis nebus labai blogai, nes jam užgula ausis, jie būna labai neramūs. Ar esi įsitikinęs, kad ten, kur esi, vaikas prireikus gaus visą pagalbą? Daktaras nieko negali uždrausti, o tik rekomenduoti“, – komentavo R. Sudikienė.
Pasak jos, taip pat ir dėl fizinio krūviu pasitaiko kraštutinumų: „Vieni gali sportuoti, bet nenori, nes labai daug ir sveikų yra nesportuojančių. Kiti gal nelabai gali sportuoti, bet neturi skundų, o ir tėvelis labai nori, kad jis sportuotų, vaikas yra perspektyvus, tai išaiškinti yra sudėtinga.
Nes kas yra krūvis – tai širdies dažnio, spaudimo padidėjimas. Ne visos širdys tą toleruoja, bet jei tai yra krūvis laisvalaikiu, savo malonumui, ne per ilgos trukmės, paprastai viskas būna gerai, bet itin dideli krūviai paprastai nerekomenduojami.“
