Tvarumas ir ekologija – svarbiausi šių dienų aspektai, kurie skatina rūpintis ne tik savo, tačiau ir ateities kartų gerove.
Mantas Rubežius – jaunasis mokslininkas, pavojingų atliekų tvarkymo ir biodujų gamybos specialistas bei vienas iš startuolio „Biovala“ įkūrėjų ir bendrasavininkų. Lygiai prieš metus Mantas apsigynė ir daktaro laipsnį.
Mokslininkas pasakoja šiuo metu atstovaujantis net kelias mokslo sritis. Viena jų – atsinaujinanti energetika, biodujų gamyba, o kita – užteršto dirvožemio tvarkymas:
„Su komanda, startuoliu kuriame, tiriame technologiją, kuri geba pasiremiant unikaliomis augalų savybėmis valyti dirvožemį, kaupti teršalus ir juos stabilizuoti, įmobilizuoti ar paprasčiausiai išskaidyti dirvožemiuose.“
Būtent ši technologija Mantui ir jo komandai padėjo pelnyti aukštą tarptautinį pripažinimą – „Biovala“ tapo solidžiausios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalimi.
„Gavome dotaciją atlikti mokslinius tyrimus Lietuvoje. Iš pradžių tyrimus atlikinėjome šiltnamiuose, atitinkamai parinkę augalus, o vėliau persikėlėme pradžioje į stipriai naftos produktais užterštą vietą Šiauliuose – buvusią naftos bazę. Šioje bazėje, didžiausias leistinos koncentracijos naftos produktais vietomis viršijamos net iki 35 kartų“, – paaiškina mokslininkas.
Viskas prasidėjo nuo metodikos ir plano sudarymo, ką būtent diegs, tobulins. Vėliau buvo kruopščiai atrinkti augalai ir bakterijos, kadangi nafta yra biologiškai degraduojantis teršalas, kurio augalai neakumuliuoja ir todėl yra reikalingos bakterijos, kad įvyktų simbiozė:
„Augalai bakterijoms suteikia gyvenamą aplinką, tam tikras maisto medžiagas ir tuomet bakterijos augdamos tame užterštame dirvožemyje valgo naftą, kuri vėliau tampa nebepavojingu produktu. Atrinkome augalus, bakterijas, pritaikėme specialias agrotechnines priemones, dirvožemio apdirbimą, maistines medžiagas ir panašiai.
Šiltnamiuose technologiją stebėjome dvejus metus, kol galiausiai paaiškėjo džiuginantys rezultatai – taršą pavyko sumažinti iki 95 proc. nuo buvusios taršos, kuri, kaip minėjau, leistiną normą viršijo 35 kartus.“
Programa tęsis iki 2025 metų. Manto ir jo komandos atrasta technologija – inovatyvi ir Europoje, ir visame pasaulyje. Priklausomai nuo užterštumo specifikos, dirvožemis gali būti išvalomas per 1-3 metus.
„Mūsų dirvožemio valymo būdas yra draugiškas aplinkai, nedarko kraštovaizdžio, nereikalingos didelės energijos ir darbo sąnaudos, nereikalingi agresyvūs cheminiai priedai ir panašiai.
Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas – padaryti technologiją prieinamesnę verslui, žmonėms, kad ji būtų taikoma ir pritaikoma. Norime, kad šie moksliniai pasiekimai būtų perkelti į verslo nišą“, – priduria dr. M. Rubežius.
Nesitikėjo tokio įvertinimo
Sulaukęs skambučio, kad yra vienas iš šių metų „Lietuvos garbė“ nominantų, M. Rubežius sako nesitikėjęs tokio įvertinimo.
„Pirmos mintys buvo tokios, kad tikrai nesijaučiu esantis ypatingas, jog galėčiau būti pagerbtas tokiu išskirtiniu įvertinimu. Manau, kad Lietuvoje yra kur kas gabesnių ir vertesnių mokslininkų už mane, kurie turėtų ir galėtų būti įvertinti šiuo apdovanojimu“, – nusišypso.
„Metų šviesos“ apdovanojimo M. Rubežius sulaukė tiesiai iš UAB „Švyturys – Utenos alus“ gamybos ir logistikos tiekimo grandinės direktoriaus Mariaus Šveistrio rankų.
Anot mokslininko, geri darbai dažniausiai yra daromi tyliai, tačiau tuo pačiu jis sutinka, kad likti pastebėtiems mokslininkams yra itin svarbu, kadangi neretai visuomenė net ir neišgirsta apie jų atrastus gerus sprendimus:
„Dėl šio įvertinimo asmeniškai džiaugiuosi dar ir dėl to, kad pagaliau buvo įvertinta aplinkos inžinerijos mokslinė sritis, kurią atstovauju. Tad tai labai džiugina, nes kiekvienas apdovanojimas mokslininkui yra svarbus, ypatingai tais atvejais, kai yra sukuriami nematomi prasmingi dalykai.“
Dr. M. Rubežius įvertinimu už pasiekimus mokslinėje veikloje ne kartą buvo pripažintas ir anksčiau, jis pelnė apdovanojimus nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Savo sukaupta patirtimi ir žiniomis mokslininkas dalinasi ir su studentais. Dėsto paskaitas, dirba lektoriumi.
Aktyviai dalyvaujantis nacionalinėje ir tarptautinėje mokslinėje veikloje jis prisideda kuriant inovatyvius aplinkai draugiškus produktus ir kylančių aplinkosaugos problemų sprendinius.
2020 metais dr. Manto Rubežiaus įkurtas startuolis tapo tarptautinio konkurso „Clean Water Hackathon 2020“ 3-os vietos laimėtoju. Apdovanojimas įteiktas už idėją Baltijos jūros taršą mažinti sukuriant joje fitosaleles su specialiais augalais ir mikroorganizmais.
„Lietuvos garbėje“ skamba paprastų žmonių istorijos
Nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ – tai žiūrimiausios TV3 televizijos projektas.
Nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“ kviečia pastebėti ir pagerbti tuos, kuriems turime už ką padėkoti, kurie daro pasaulį geresnį, o Lietuvą gražesnę.
Kasmet iškilmingi „Lietuvos garbė“ apdovanojimai rengiami kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Šventinės ceremonijos metu apdovanojami paprasti Lietuvos žmonės, kurie savo tyliais, bet kilniais darbais, didvyriškais poelgiais, drąsa ir begaliniu pasiaukojimu keičia mūsų gyvenimą, mūsų šalį ir net pasaulį.
