ekologija

60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, – Ilona juos padovanoja. Skirtukus menininkė pradėjo kurti norėdama atliepti šiomis dienomis aktualią ekologijos temą.

Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus. Atsižvelgusi į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pasiūlymą, ŽŪM parengė ir pateikė su visuomene derinti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos pakeitimo projektą.

Savo socialiniuose tinkluose žinomas gatvės fotografas Vincas Alesius užfiksavo neįprastą vaizdą – pačiame Vilniaus centre su specialiu prietaisu, tvarkydamas aplinką, vyras degino kieme esančią žolę ir taip sukėlė daug dūmų. Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad tai yra įprasta praktika vakarų Europoje, siekiant išnaikinti plytelėse esančias piktžoles.

Per pastaruosius kelis mėnesius plastikiniuose buteliuose visoje Europoje atsirado nedidelis, bet daugelio pastebimas pokytis. Dangtelį nebe taip paprasta išmesti: dabar jis tam tikra prasme „pririštas“ prie butelio.

Ekologija žodį žino ir didelis, ir mažas. Kad tai sveika ir naudinga žinome visi, tačiau norime pakalbinti vaikus, kurie auga ekologiniame amžiuje, kuriame apstu ekologiškų produktų, kas tai yra ir ar žino, kokią vertę kuria ekologija tiek žmogui, tiek visam pasauliui. Kviečiame pažiūrėti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys.

Valstybinių miškų urėdija primename, jog šiandien, gruodžio 19 d., 12.00-16.00 val. visoje Lietuvoje vyksiančią Valstybinių miškų urėdijos miškininkų organizuojamą nemokamų eglės šakų dalijimo akciją. Miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas.

Natūralūs skalbikliai tampa vis populiaresni – daugiau žmonių ieško aplinkai ir sveikatai nekenksmingų produktų kasdieniam naudojimui. Priešingai nei cheminiai skalbikliai, natūralūs plovimo skyčiai išsikiria ekologiškais ingredientais, kuriuose yra mažiau kenksmingų cheminių junginių. „Vėl muilažolė. Skalbimui, valymui, plovimui, ir.

Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos verslui nori išdalinti milijonus eurų, jei šis sugebės nereikalingas šiukšles ir atliekas perdirbti ir pavers jas naujais produktais. Pasak valdžios, per mažai Lietuvos įmonių gamyboje naudoja šiukšles. Patys verslininkai neneigia perdirbtų atliekų naudos, tačiau akcentuoja, kad europinių pinigų panaudojimo mechanizmai per daug sudėtingi, lėti ir verslui nepatrauklūs.

Kaunietė Greta Girdžiūtė-Kazlauskienė užsiima vaikų ir kitų įspūdingų švenčių dekoravimu bei organizavimu, tačiau šiais metais nusprendė imtis ir naujos veiklos – kapų puokščių kūrimo, kurias Greta pardavinėja Kaune, Karmėlavos kapinėse  penkias dienas – nuo sekmadienio iki pat lapkričio 2 dienos. Greta pasakoja, kad tai pirmieji metai, kai ji nusprendė pradėti gaminti ir dekoruoti kapų puokštes. „Šiais metais norėjosi kažko išskirtinio. Kadangi patys turime nemažai kapų.

Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė. „Kapai tiesiogiai susiję su gyvenimo ir mirties ratu, todėl ir gėlės turėtų būti natūralios.

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

Kiek lietuviai išmeta drabužių, batų ir kitos tekstilės? Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus – tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Ir jų turinys parodė, kiek drabužių, batų ir kitos tekstilės suvalkiečiai turėjo prikaupę ir vis dar tebeturi.

Pamiškėse ar upėse išmetamos padangos vis dar yra didžiulė problema. Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke. Pavasarį kauniečiai, pamatę Amalės upelį, buvo šokiruoti – jis virto padangų sąvartynu.

Besirūpinantiems klimato atšilimu – idėja iš Kubos. Ten dirbtuvėse surenkami dviračiai iš bambuko. Gamintojai kuria ne tik ekologiškas transporto priemones, bet ir padeda žmonėms su negalia ar be darbo išmokti amato ir turėti, iš ko užsidirbti. Kubos sostinės Havanos gyventojai važinėja ekologiškais, pagamintais iš bambuko. „Bambukas auga pas mus, jo yra 28 rūšys. Anksčiau gaminome vaikiškus dviračius.

Liepos pradžioje prie Seimo skambėjo benzopjūklo garsai, kuriais Lietuvos žaliųjų partija ragino parlamentinių partijų atstovus pasirašyti jau ilgiau nei metus politikų marinuojamą Nacionalinį miškų susitarimą. Apie tai, kas trukdo pasirašyti susitarimą ir kaip sekasi saugoti Lietuvos miškus, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Pernai buvo baigtas derinti Nacionalinis susitarimas dėl miškų, bet jis vis dar nepasirašytas.

Nuo liepos 1 d. prekybos tinklai nemokamai nebedalins plastikinių maišelių. Už kiekvieną iš jų teks mokėti veikiausiai iki 5 euro centų. Siūloma alternatyva – daugkartiniai maišeliai. Tačiau jie brangesni, vienas maišelis gaili kainuoti ir 22,9 euro. Gyventojai jau dairosi daugkartinių maišelių, tai pastebi ir jų pardavėjai. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasakojo, kad jau prieš 4 ar 3 metus nusipirko daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms.

Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybinininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Imti vienkartinius plastikinius maišelius daugeliui lietuvių gana įprasta, nes tai nieko nekainuoja.

Lietuvą aplenks pasaulinio lygio žvaigždės, negalės vykti ir Eurovizijos finalas, jei mūsų šalis šį konkursą laimėtų. Tokį niūrų vaizdą šalyje piešia pramogų ir pirotechnikos verslo atstovai, jeigu Seimas Lietuvoje uždraus profesionalius fejerverkus.  Seimas kaip tik svarsto, kokius fejerverkus Lietuvoje drausti, tačiau valdantieji linksta leisti pačioms savivaldybėms nuspręsti, kokiose šventėse ir vietose juos drausti.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Vakar Vilniuje, Vingio parke nugriaudėjo įspūdingas skandalingosios vokiečių grupės „Rammstein“ koncertas. Metalistų dainų aidus girdėjo kone pusė sostinės, į koncertą susirinko didžiulė minia gerbėjų. Koncerte apsilankęs vilnietis Miroslavas liko nustebintas tokio pompastiško šou, tačiau vienas dalykas jį papiktino – tiek daug kalbame apie ekologiją, tačiau leidžiame rengti šou su ugnimis ir pirotechnika gamtos apsuptyje.

Pasaulinės mitybos produktų bendrovės „Herbalife“ viena pagrindinių vertybių yra tvarumas, todėl kompanijos nepriklausomi partneriai Baltijos šalyse ir kitose pasaulio valstybėse nuolat aktyviai dalyvauja tvaresnį gyvenimo būdą skatinančiose veiklose. Bendrovės partneriai iš Šiaulių rajono šiemet prisijungė prie nacionalinio miškasodžio, kurio metu pasodino net 2000 medžių.

Druskininkai tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris atsisakė degalais varomų autobusų ir visą parką pakeitė elektra varomais. Tokio žingsnio imtasi dėl ekologijos. Skaičiuojama, kad per metus kurorte kursuojantys autobusai į orą išmesdavo daugiau nei šimtą tonų teršalų. Pokyčiais džiaugiasi ir Druskininkų gyventojai: autobusai gražūs, nauji, tyliai važiuoja ir dar neteršia.

Visame pasaulyje žmonėms stengiantis kuo labiau saugoti gamtą neatsilieka ir mūsų tautiečiai. Tik lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų ko nors išskirtinio. Vienos Klaipėdos mokyklos mokiniai ragina atsisakyti plastikinių vadovėlių aplankalų, o „Maisto banko“ savanoriai sugalvojo kaip antram gyvenimui prikelti nebereikalingus stiklainius. Klaipėdos licėjuje – matematikos pamoka dešimtokams. Paaugliai rodo paskutinius turimus plastikinius aplankalus knygoms, sąsiuviniams bei pratyboms.

Pastaraisiais metais vis labiau skiriamas dėmesys įvairiems metodams, kurie padėtų susitvarkyti su aplinkoje esančia tarša kuo tvaresniu būdu. Patobulinti daugiau nei 40 metų žinomą koncepciją pavyko mokslininkui dr. Mantui Rubežiui (31). Už atradimą ir mokslinį progresą jaunasis mokslininkas pagerbtas „Lietuvos garbės“ „Metų šviesos“ apdovanojimu.

„Savaitgalį nutariau aplankyti savo giminės kapą. Kadangi žiemą kapinėse būna pakankamai mažai žmonių, sutvarkiusi giminės kapą, nutariau ramiai pavaikščioti po kapines, tačiau tai ką pamačiau, mane kaip reikiant nustebino“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Irutė. Ramiu žingsniu ėjau pro kapines. Mąsčiau apie gyvenimą, išėjusias gimines... ir nejučiomis pajutau, kaip mano mintis pertraukia didžiulis įkyrus burzgimas.

Puikiu humoro jausmu garsėjanti ir savo gerbėjus pralinksminti gebanti teatro, kino, televizijos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė nepraranda optimizmo ir vertindama ekologijos iššūkius. Ji tiki jaunosios kartos gebėjimu išsaugoti planetą, o pati nesibjauri rinkti kitų šiukšles jos pamėgtuose gamtos kampeliuose. Juodkrantėje, renkant jūros į krantą išmestus ar žmonių paliktus tuščius butelius, aktorę tik prajuokino jos pusėn mestas komentaras, kad N. Narmontaitė tai daro, nes nusigyveno.

„Pasikalbėkim“ laidos vedėja Renata Šakalytė kalbina Živilę Vaškytę-Lubienę. Žinoma žurnalistė, komunikacijos specialistė ir TV laidų vedėja šiuo metu retai matoma ekrane, nes daugiausia laiko dirba už kadro. Moteris sako, kad toks karjeros posūkis jos gyvenime įvyko natūraliai, tačiau neslepia, kad kartais pasiilgsta tiesioginio eterio adrenalino.

Indijoje sukurtas pirmasis saulės energija varomo automobilio prototipas. Automobilių gamintojai planuoja, kad rinkoje jis atsidurs už pusantrų metų. Tiesa, nors saulės energija varomų automobilių idėja skamba puikiai, automobilis per dieną galės nuvažiuoti vos 10 kilometrų. Naujasis žydros spalvos automobilis, pristatytas Indijos automobilių parodoje, gavo „Evos“ vardą. Saulės baterijos pritaisytos ant stogo. Viduje vietos ne per daugiausia, tačiau du žmonės tikrai tilps.

Daugelis iš mūsų perka parduotuvėje varškę ir nė nesusimąsto, kad šio populiaraus iš pieno pagaminto produkto kiekvienas gali pasigaminti ir savo namuose. TV3 televizijos žaidime „galvOK“ šį šeštadienį susirungs visiems puikiai pažįstami ir žiūrovų pamilti „TV Pagalbos“ vedėjai Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Klausimą tema „pasidaryk pats“ pasirinkęs E. Navickas netrukus turėjo gerokai pasukti galvą, kokiu būdu namuose patiems būtų galima pasigaminti varškės.

Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai. Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Ekologai jas čia atsigabeno keltu kovai su invaziniais augalais. Juos skeltanagės įvertino kaip puikų užkandį ir rupšnoja pasigardžiuodamos. Tad ir ožkos sočios, ir gamta saugi. Neįprastas vaizdas Kuršių nerijai – vietiniai nuo seno naminių gyvulių neaugina, o čia, šalia Pervalkos, visas pulkas lyg niekur nieko besiganančių ožkų. Ten ganosi 26 ožkos. Jas kiekvienas norintis poilsiautojas gali ateiti ir paglostyti, paniurkyti, pakasyti.

Nors daugeliui tualetinis popierius yra vienas būtiniausių pirkinių, viena šeima su tuo nesutinka – jie jau daugiau kaip 4 metus visai nenaudoja tualetinio popieriaus. Amber Allen sako, kad, norėdama sumažinti išlaidas ir stengdamasi gyventi tvariau, ji ir kiti jos šeimos nariai iš tikrųjų nustojo naudoti tualetinį popierių. Vietoj to, jie renkasi medžiagines servetėles, kurias vėliau skalbia ir naudoja pakartotinai.

Mmm koks viliojančiai blizgantis, lygios formos, šviežiai atrodantis, raudonskruostis obuoliukas guli parduotuvės lentynoje.. Taip ir norisi pirkti tokį gražų vaisių. Bet ar jis ekologiškas? Kas yra ekologinis ūkis? Paklausinėkime to vaikų – Lauros, Gretos ir Pijaus! – Gal matei ar valgei kada nors maisto prekę, pažymėtą „Ekologiška“, „Eco“, „Bio“ ženklu? – Taip! – suskubo atsakyti Greta. – Mama pirko, – jai antrina Laura.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žmonių informavimui apie Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje ketina išleisti 254,5 tūkst. eurų.  Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.  „Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.

Antroje pagal plastiko taršą pasaulyje – Indonezijoje – aplinkosaugininkai nusprendė sukurti plastiko taršos muziejų. Ir jiems prireikė vos trijų mėnesių, kad sugalvotų ir nuo nulio sukurtų lauko muziejų iš 10-ies tūkstančių pakrantėse ir upėse rastų plastiko šiukšlių.  Plastiko butelių tunelis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šviesi, spalvinga idėja įrengti neįprastą vietą madingoms nuotraukoms. Butelių tunelis lankytojus kviečia Indonezijos Gresiko mieste, rytinėje Javos provincijoje.

Rugsėjo pradžioje lietuvių sportinė jachta „Ambersail-2“ leidosi į kelionę iš Barselonos į Marselį. Ten „Ambersail-2“ keliavo ne lenktyniniu režimu, o su ypatinga misija – į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos kongresą plukdė gamtos tvarumo simbolį. Prie įgulos prisijungė ir ypatingas svečias – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys vandenynų klausimais Peteris Thomsonas.

Trejus su puse metų iki išnaktų plušę du klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Tyliai dūzgiančiu varikliu šis po vieno įkrovimo gali plaukti dvi paras. Tiesa, kaina nemaža – 70 000 eurų. Tačiau kūrėjai aiškina, kad į ekologija investuoti būtina. Užkūrus laivo variklį nepasigirsta įprastas kitiems laivams gaudimas ir nepasipila dūmų debesis. Šis tik tyliai dūzgia. Klaipėdiečiai pastatė elektrinį laivą. Laivo statytojai, dizaino sumanytojai ir inžinieriai – Klaipėdos universiteto magistrantai.

Šią savaitę pradėjus ardyti betoninę Salantų užtvanką Kretingos rajone,  žuvims atsivers 46 kilometrai Salanto upės ir jos intakų, skelbia Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad upes sustabdžiusių užtvankų ardymas yra „skolos vandens gyvybei, bioįvairovei, žuvų populiacijoms grąžinimas“. „Kartu tai – simbolinis visuomenės gestas, atsikratant sovietinio paveldo likučių.

Įsigytam ekologiškam transportui kompensuoti penkios įmonės prašo 8 mln. eurų paramos, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pasibaigus kvietimui teikti paraiškas.  Kvietimui buvo skirta 10 mln. eurų. Jis orientuotas į transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimą ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimą ar plėtrą.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Šimtai ugniagesių ketvirtadienį grūmėsi su naujais liepsnų židiniais miškų gaisrų nuniokotose vietovėse Graikijoje, kur vasaros karščiai, anot ministro pirmininko, sukėlė „didžiausią Graikijos ekologijos katastrofą per pastaruosius kelis dešimtmečius“. Tačiau tam tikruose rajonuose dėl naktį iškritusio lietaus ir nukritusios temperatūros padėtis, regis, palengvėjo po dvi savaites besitęsiančių gaisrų.