„Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Vagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus. Tai susiję ne tik su „Vagner“, bet susiję ir su kibernetiniu saugumu arba kišimųsi į rinkimų sistemas, todėl manome, kad Lietuva vienaip ar kitaip turėtų rodyti iniciatyvą, jog toks asmuo atsirastų ir ES sankcijų sąraše“, – trečiadienį po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Kitas komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kitą savaitę NSGK svarstys siūlymą „įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją poną Prigožiną įtraukti į ES sankcijas“.
Trečiadienį parlamentinis komitetas aiškinosi, kokiu tikslu sausio pabaigoje į Vilnių buvo atskridęs su J. Prigožinu siejamas lėktuvas, ir kaip Lietuvoje sekasi įgyvendinti tarptautines ir nacionalines sankcijas.
Neįveikė „Avia Solutions Group“ patikros
Pasak D. Gaižausko, nustatyta, kad orlaivis buvo atvykęs remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos verslo grupei „Avia Solutions Group“.
„Žinome, kad atvyko būtent remonto darbams, bet remontas, kiek žinome, nebuvo daromas, paaiškėjus tam tikrai informacijai, kad vis dėlto šitam orlaiviui taikomos JAV iždo departamento sankcijos“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Avia Solutions Group“ trečiadienį pranešė, kad sandoris dėl orlaivio remonto nebuvo sudarytas, kliento užsakymas nebuvo priimtas.
Anot „Avia Solutions Group“ pranešimo, įmonių grupėje veikia centralizuota ir pagal tarptautinę pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos praktiką sukurta bei įdiegta kliento patikros ir patvirtinimo tvarka.
Šiuo konkrečiu atveju kliento pateikti duomenys buvo patikrinti ir sausio 15 dieną, anot grupės pranešimo, „klientas buvo nepatvirtintas dėl informacijos nenuoseklumo, nepilnumo ir informacijos apie kapitalo kilmę trūkumo“.
„Avia Solutions Group“ teigia, kad sprendimas nepasikeitė ir potencialiam užsakovui pateikus papildomos informacijos. Vasario 4 dieną šis potencialus klientas atmestas dar kartą, nes „nesugebėjo pateikti naujų įtikinamų įrodymų dėl gebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus bei nepateikė įtikinamų įrodymų dėl galutinio paslaugų naudos gavėjo“.
Sankcijas taiko tik JAV
Trečiadienį NSGK posėdyje dalyvavęs valstybės įmonės „Oro navigacija" generalinis direktorius Mindaugas Gustys tvirtino, orlaivis į Lietuvą pateko, nes jam netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, o JAV sankcijos Lietuvoje negalioja.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Vidas Mačaitis savo ruožtu sakė, kad Lietuvos pasieniečiai oro uoste tikrina tik įgulos narius ir keleivius.
„Lėktuvas atskrido iš Sočio, jame buvo du įgulos nariai, jie buvo patikrinti nustatyta tvarka ir tą pačią dieną jie išvyko iš Lietuvos. Lėktuvas liko oro uoste. Jis išvyko vasario 13 dieną su įgulos nariais, kurie tą pačią dieną atvyko ir po poros valandų lėktuvu išskrido“, – pasakojo pareigūnas.
Naujienų portalas 15 min.lt pranešė, kad J. Prigožinui priklausantis privatus lėktuvas „Hawker 800“ į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido sausio 28-ąją. Čia jis išbuvo porą savaičių.
JAV Iždo departamento sankcijų sąraše yra ir pats J. Prigožinas, ir lėktuvas „Hawker 800“. Sankcijos jiems taikomos dėl Rusijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, dėl kibernetinių grėsmių JAV ir dėl kišimosi į rinkimų rezultatus.
Galvoja taikyti ribojimus lietuviškoms įmonėms
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva veikia ES teisiniame lauke, o ne JAV. Be to, Lietuva negali taikyti nacionalinių ekonominių sankcijų, ji gali tik uždrausti atskiriems fiziniams asmenims kirsti Lietuvos sieną.
„Deja, ekonominės sankcijos, ką esame labai aiškiai išgirdę iš Europos Komisijos, yra ne nacionalinė kompetencija“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Jis tvirtino, kad Lietuva yra kėlusi klausimą dėl ekonominių ES sankcijų išplėtimo, bet nepavyko įtikinti kitų šalių narių.
Pasak L. Linkevičiaus, pačios Lietuvos įmonės turėtų atsakingiau vertinti, su kuo turėti verslo santykių, o su kuo – ne.
„Manau, kad čia gali nulemti ir tam tikri ekonominiai svertai ateityje. Įmonės, kurios įsivels į kokius nors ginčytinus ar abejotinus sandorius, gali turėti pasekmių. Įmonės turėtų susimąstyti“, – sakė jis.
„Jeigu atsiranda kokios nors galimybės netiesiogiai suvaržyti tų įmonių ekonominę veiklą, įmonės prieš imdamosis bendradarbiauti, labai stipriai pamatuoti turėtų. Gali nulemti praktiniai dalykai“, – pridūrė jis.
NSGK narys L. Kasčiūnas siūlė į nacionalinių sankcijų klausimą „pažiūrėti kūrybiškiau“. Anot jo, būtų galima Lietuvoms įmonėms, bendradarbiaujančioms su „juodajame sąraše“ esančiu verslu, taikyti tam tikrus ribojimus.
„Pavyzdžiui, sankcionuoti tas lietuviškas įmones, kurios bendradarbiauja su sankcionuojamais žmonėmis, kurie yra mūsų vadinamajame Magnickio sąraše. Jeigu kokia nors įmonė nori padaryti remontą kokios nors odiozinės figūros lėktuvui, galbūt turėtų nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar strateginiuose projektuose. Reikia galvoti kūrybiškai“, – sakė jis.
NSGK narys taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri „medžiotų sankcionuotų asmenų turtą“.
„Persekioti turtą yra labai sudėtinga, nes jį perregistruoja per tarpininkus ir panašiai. Turime turėti instituciją, kuri galėtų ne tik stebėti, kaip „vaikšto“ terorizmui skirti pinigai, bet ir, pavyzdžiui, žiūrėti, kaip turtas „vaikšto“ tarp sankcionuojamų asmenų“, – sakė jis.
„Negalime tapti „Vagner“ grupės įkūrėjo remonto aikštele“, – pridūrė parlamentaras.
