dainius gaižauskas

„Valstiečiui“ Dainiui Gaižauskui ir gynybos ministrui Laurynui Kasčiūnui susikirtus dėl skaidrumo kariuomenėje, prezidentas Gitanas Nausėda paragino abu politikus atsisakyti asmeninio konflikto, nes jis kenkia nacionaliniam saugumui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas, mesdamas kaltinimus krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui dėl skaidrumo stygiaus gynybos srityje, siekia rinkiminio matomumo. Anot politikės, jeigu D. Gaižauskas išties norėtų rasti atsakymus į jam kilusius klausimus, jis tą galėtų daryti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) rėmuose.

Seime antradienį parlamentaras „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas susikirto dėl skaidrumo kariuomenėje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys D. Gaižauskas teigė stojęs į karininkų pusę kaltino ministrą dvigubais standartais.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos saugumo ir gynybos klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Pasitikėjimą Seime besitikrinančiai premjerei Ingridai Šimonytei tęsiant susitikimus su opozicinėmis frakcijomis, „valstietis“ Dainius Gaižauskas rekomendavo politikei atsistatydinti iš ministrės pirmininkės pareigų. Savo ruožtu I. Šimonytė tikino tokių pasisakymų neketinanti vertinti.  „Jūsų Vyriausybė yra blogiausias reiškinys, kuris galėjo nutikti Lietuvai.

Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas prašys Konstitucinio Teismo (KT) įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos veiklą. „Esu praktiškai įpareigotas partijos, jau ruošiu kreipimąsi į KT, siekiant apginti valstybines institucijas, Lietuvos valstybines paslaptis.

Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje yra pagrįstas, teigia „valstietis“ Dainius Gaižauskas. „STT sprendimas yra tik siūlymas prokuratūrai.

Opozicinės partijos tvirtina, kad mestas šešėlis dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje vis dar neišsklaidytas, todėl siūlo stabdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) veiklą. Kaip sako „valstiečiams“ priklausantis komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas, niekas negali būti tikras, kad komitete šiuo metu neveikia su korupcija susiję asmenys.

Parlamentarui Dainiui Gaižauskui kreipusis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl esą galimų kibernetinio saugumo spragų jų valdomame puslapyje, pati komisija tikina, kad jokių rizikų fiksuota nebuvo. „Vyriausiosios rinkimų komisijos turimais duomenimis, elektroninis pasirašymas Rinkėjo puslapyje veikia stabiliai ir yra saugus naudoti. Rinkėjams jungiantis prie Rinkėjo puslapio saugumo rizikų nefiksuota“, – Eltai komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl esą galimų kibernetinio saugumo spragų jų valdomame puslapyje. Seimo nario įsitikinimu, jei jo įtarimai pasitvirtintu, VRK turėtų nedelsiant stabdyti elektroninių parašų rinkimą.

Seimo „valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlys parlamentui sudaryti specialiąją komisiją, kuri aiškintųsi informaciją dėl šalies kibernetinio saugumo spragų bei nutekintų duomenų iš įvairių institucijų bei įstaigų. Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu politikas informavo, jog prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi keli programuotojai, norėję išlikti anonimais.

Kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir šešėlinės Vyriausybės krašto apsaugos ministras, esu stipriai susirūpinęs neatsakingais ir populistiniais Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės viešais pareiškimais apie tai, kad Lietuva į Ukrainą turi siųsti savo karius, o Lenkija, karo atveju, Lietuvos negintų.

Ministrai trečiadienį planuoja apsispręsti dėl Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija uždarymo. Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte nurodoma, jog dviejų patikros punktų veiklą siūloma laikinai stabdyti „dėl geopolitinių aplinkybių ir grėsmių sumažinimo“. Apie tai, ar ryškėja naujos grėsmės Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny...

Situacija prie Lietuvos sienos įtempta, o provokacijų tikimybė didelė, praneša pasieniečių vadas. Be to, kaip tik šiomis dienomis baltarusiai netoli Lietuvos ir Lenkijos pradėjo karines pratybas. Pasak pasieniečių vado, jau greitai pasienyje bus padidintas ir mūsų pareigūnų skaičius, ten jau ir dabar dirba kitos, neįvardijamos tarnybos. Dar pirmadienį baltarusių kariai pradėjo pratybas Gožos poligone, esančiame maždaug 5 kilometrai nuo sienos su Lietuva.

Politinių apsikumščiavimų diena Seime. Valdantiesiems panorus iš Antikorupocijos komisijos išmesti opozicijos atstovą, opozicija pasiūlė iš kitos komisijos išmesti laisvietę Morganą Danielę. Petras Gražulis, supykęs, kad Seimas jam grasina apkalta dėl balsavimo už Jonauską, pateikė siūlymą tą patį daryti ir su konservatore Sejoniene.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Aistros dėl pedofilijos skandalo Seime privertė susipešti opoziciją. Saulius Skvernelis apkaltino Ramūną Karbauskį, kad šis padeda išsisukti nuo pedofilijos skandalo konservatoriamss. Dėl 4 vaikus, kaip įtariama, prievartavusio dabar jau buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų parlamento opozicija nori šaukti neeilinį posėdį, tačiau tam pasipriešino valstiečiai.

Lietuvoje verkiant trūksta policininkų ir situacija tokia prasta, kad į pagalbą policijai Vyriausybė siunčia viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Jie jau patruliuoja Vilniaus ir Kauno gatvėse. Pasak Viešojo saugumo tarnybos, dėl nestabilios geopolitinės situacijos ir dėl galimų grėsmių gyvybiškai svarbiai šalies infrastruktūrai gatvėse patruliuojantys pareigūnai su savimi turi ginklus, elektrošokus, ašarines dujas, antrankius.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Apklausos rodo, kad lietuviai iki šiol tinkamai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalį pradėtų atakuoti priešiškai nusiteikusių valstybių pajėgos. Nerimą kelia ir slėptuvių trūkumas. Dalis ekspertų kaltina valstybę neveiklumu ir ragina už tai atsakingą Vidaus reikalų ministeriją pasidomėti Ukrainos patirtimi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dviem Liudmiloms – mamai ir dukrai – iš rusų užpultos Ukrainos teko bėgti pačioje karo pradžioje.

Nei generalinė prokurorė, nei generalinis policijos komisaras nemato reikalo aiškintis, ar kažkas pranešė Kristijonui Bartoševičiui apie vykdomą tyrimą dėl galimos pedofilijos iš anksto. Maža to, generalinė prokurorė sako negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad informacija apie tyrimą Bartoševičiui galėjo būti nutekinta iš anksto.

Valdantieji rezga naują planą, kad aukščiausi šalies vadovai galėtų lengviau gauti įslaptintą informaciją apie teisėsaugos sekamus žmones. Dabar, norėdami tokios informacijos, jie savo prašymus tarnyboms turi pagrįsti – įrodyti, kad slapta surinkti duomenys apie sekamus žmones yra būtini jų darbui. Konservatoriai nori įstatymą pakeisti, kad žvalgybos informacija teisėsauga turėtų teikti net ir tada, kai tai nėra būtina tiesioginiam darbui atlikti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad opozicijos keliama versija, jog kariuomenė atitraukė karius nuo pasienio dėl to, kad kariuomenės vadas konfliktuoja su Vyriausybės vadove, yra kliedesys. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė ketvirtadienį kviečiami į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai. Ministrų paaiškinimo per Seimo posėdį paprašė grupė opozicijos parlamentarų.

Seimo opozicija Vidaus reikalų ministrei vėl ruošia pirtį. Šį kartą dėl tvoros pasienyje su Baltarusija. Ministerija vis pabrėžia, kad fizinis barjeras – vienas didžiausių pasiekimų per kadenciją ir kad tvora pastatyta rekordiškai greitai. O štai opozicijoje esantys Seimo nariai teigia turintys žinių, kad tvora nekokybiška ir kažin, ar verta pusantro šimto milijono. O taip pat kažin, ar deramai atlieka savo funkciją, nes nelegalai vis vien lenda į Lietuvą.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Seimas antradienį atmetė opozicijos siūlymą kurti laikinąją tyrimo komisiją riaušių valdymui aiškintis. Visgi valstiečiai nenuleidžia rankų ir ragins opozicijos frakcijas kurti savo komisiją, kuri ištirtų vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės veiklą.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei opozicija Seime užkūrė tikrą pirtį dėl generolo Ričardo Pociaus pasitraukimo ir nesuvaldytų riaušių prie Seimo. Ministrė Bilotaitė ir Saulius Skvernelis Seime ne tik svaidėsi kaltinimais, bet ir ėmė šaukti vienas ant kito. Opozicija ministrę Bilotaitę kaltina visiška nekompetencija ir reikalauja trauktis iš pareigų. Tačiau ji atsistatydinti neketina.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Svarstant šį siūlymą Seime kilo arši diskusija. Valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas apeliavo į valstybės vadovių moteriškumą, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkirto kolegą pavadindama šovinistu. Ministrė vėliau paaiškino, kad norėjo D. Gaižauską pavadinti nenorminės leksikos terminu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaltina valdančiuosius sulaužius susitarimą su opozicija karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymo projektų. Valstiečiai paskelbė, kad jei Seime bus pritarta partnerystės įteisinimui, o Vytautui Landsbergiui bus suteiktas valstybės vadovo statusas, LVŽS pasitrauks iš rengiamų bendrų partijų susitarimų dėl gynybos bei užsienio politikos.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.

Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ primininkus kandidatuojanti politikė Beata Valungevičienė sulaukė tinklaraštininko, kuris anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėju, Skirmanto Malinausko kritikos. Pasak jo, ši politikė yra susijusi su Artūru Pukeliu-Šviniumi ir prieštaringai pagarsėjusiu Žydrūnu Buzu.

Opozicijos atstovai reikalavo premjerės atsakyti, ar ketinama įvesti karantiną ir tęsti nepaprastąją padėtį. Į opozicijos klausimus Ingrida Šimonytė atsakė, tačiau pabrėžė, kad nėra „mergaitė pagal iškvietimą“. „Premjerė pasakė, kad greičiausiai ruošiamasi karantinui. Žmonės nuolat klausia, ar tikrai bus karantinas. <...> Reikia informuoti visuomenę. Jūs pasiprašykite šiandien dieną pasisakymams laiko ir pristatykite, ką planuojate.

Seimo narys, valstietis Dainius Gaižauskas Seime dar kartą iškėlė neteisėtų migrantų klausimą, reikalaudamas premjerės Ingridos Šimonytės ne „mandravoti“, o atsakyti rimtai. Į tai premjerė jam atsakė su ironija, siūlydama, visai kaip tardyme, su savimi turėti lempą. D. Gaižauskas Vyriausybės valandos metu Seime ketvirtadienį dar kartą kėlė jau praėjusį savaitę I. Šimonytei užduotą klausimą dėl neteisėtų migrantų.

Trečiadienį, rugsėjo 29 dieną, vyks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdis. Frakcijos nariai susitinka su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite. Susitikimo metu bus aptartas migracijos krizės valdymas bei pasitaikantys atvejai, kuomet paaiškėja, jog nuo visuomenės dalis informacijos tiesiog slepiama. „VRM ministrei Agnei Bilotaitei ramu.

Seimo nariai vos prasidėjus antradienio plenariniam posėdžiui susiginčijo dėl valdančiųjų siūlomo įstatymo, susijusio su narkotikų gabenimu per valstybės sieną. Valdantiesiems siūlant koreguoti bausmes dėl narkotikų gabenimo, opozicija pareikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė antradienį Seimui turėjo pateikti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.  Jose parlamentarė siūlė keisti BK 199 str.

Seimo narys, valstietis Dainius Gaižauskas ketvirtadienį Seime iškėlė klausimą, ar neteisėtų migrantų iš Baltarusijos krizė buvo Vyriausybės planas, nes jis esą girdėjo taip sakant krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. „Išgirdome krašto apsaugos ministro pasisakymą vienoje iš laidų, kurioje ministras pasakė, kad migrantų įsileidimas buvo galimai jūsų programos ar strategijos dalis, kad gautume europinę paramą ne tik finansinę, bet ir politinę“, – Seime ketvirtadienį sakė D. Gaižauskas.

Lietuvai vienu metu kovojant su dviem – COVID-19 ir pandemijos – krizėmis, ruošiamasi kurti naują už visų krizių valdymą atsakingą instituciją. Tačiau kol kas dėl centro nuogąstavimų turi ir prezidentūra, ir opozicija. Vieniems klausimų kelia, kodėl centras veiklą pradės tik po poros metų, kitiems – kaip jis veiks. Liepą Vyriausybė patvirtino Ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro kūrimo koncepciją.

Įsileisti 4000 migrantų buvo šios Vyriausybės plano dalis? Jei tai tiesa - turi pradėti lėkti galvos šio plano autoriams, nes tai būtų akivaizdus veikimas prieš valstybę.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai vadovaus konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip antradienį pranešė Seimas, jis komisijos posėdyje išrinktas balsų dauguma. Pagal Seimo statutą, komisijos pirmininko kandidatūrai dar turi pritarti Seimas.

Leistiną greitį viršijantys vairuotojai tebelieka opi eismo saugos problema Lietuvoje. Ir būtent dėl saugaus greičio nepaisymo daugiausia įvyksta eismo įvykių, kuriuose žūsta arba būna sužeisti žmonės. Lietuvos policija prieš greičio mėgėjus naudoja net kelių rūšių greičio kontrolės sistemas. Nuo 2003 metų mūsų šalies vairuotojai kelyje pradėjo pastebėti įrengtas stacionariąsias (taškines) greičio matavimo sistemas.

Savarankiškose savivaldybių ir valstybės įstaigose turės būti steigiami korupcijos prevencijos padaliniai arba paskiriami specialūs darbuotojai. Tai numatoma prezidento parengtoje naujoje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje. Antradienį Seimas jai pritarė po pateikimo, toliau dokumentą svarstys parlamento komitetai. „Siūlomas korupcijos rizikų valdymo modelis yra praktiškai išbandytas ir taikomas atskirose įmonėse“, – pateikdamas projektą sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai planuoja vykti į Baltarusiją stebėti ten vykstančių procesų, situacija kaimyninėje šalyje Lietuvos saugumui pavojaus nekelia, sako NSGK pirmininkas, valstietis Dainius Gaižauskas. „Komitetas taip pat sudaro darbo grupę, kuri, vėliau suderinus su Užsienio reikalų ministerija, su kitų komitetų nariais, apsispręstų vykti į Baltarusiją stebėti įvykių.

Dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės savivaldybės bus mėnesiui įpareigotos turėti apsaugos priemonių. Tokius projektus planuojama pateikti Seimui rudens sesiją, BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Iš pradžių buvo skelbiama, kad būtinas apsaugos priemones turės įsigyti patys gyventojai.

Neseniai antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką.