Neoficialūs šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu konservatoriai turėtų pateikti pasiūlymą Sauliaus Skvernelio vadovaujamai demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“. Šiuo atveju kalbama ne apie formalią koaliciją, bet apie kartas nuo karto išreiškiamą palaikymą svarbiausiems valdančiųjų projektams mainais į tai, ko norėtų ši frakcija.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis tokią informaciją neigia. „Neturiu nei ką patvirtinti, nei ką paneigti. Jokių derybų, jokių pokalbių nevyksta šiuo metu. Jeigu bus kokie nors siūlymai, kurie svarbūs visai Lietuvai ir atitiks mūsų pažiūras, galima tuomet kalbėtis“, – sakė S. Skvernelis.
Kalbama, kad bendradarbiavimo pasiūlymas galėtų būti pateiktas ketvirtadienį arba penktadienį, bet politikai vengia apie tai šnekėti, nes kol nieko nesutarta, pavojinga ką nors atskleisti.
Vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos politikas patvirtino girdėjęs apie galimą neformalų susitarimą tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ dėl palaikymo balsuojant tam tikrais klausimais, bet negalėjo tiksliai įvertinti, ar pokalbiai prives prie ko nors rimto – mainai turės būti naudingi abiem pusėms.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis į užklausą apie tai portalui tv3.lt neatsakė.
Šaltinių teigimu, konservatoriai mintį turėti palaikymą opozicijoje audė jau anksčiau. Ir tai suprantama, nes Laisvės partija, kaip koalicijos partnerė, savo pasiūlymais kelia tam tikrų problemų, o konservatoriams ir taip sopa galvą dėl migracijos krizės bei dėl pandeminės situacijos. O kur dar pykčiai su prezidentu Gitanu Nausėda.
Bet konservatoriams vis tiek naudinga išlaikyti valdančiąją koaliciją su Laisvės partija, nes trijulė iš dviejų liberalių partijų bei Tėvynės sąjungos vertybiškai atrodo tikrai gerai.
Ketvirtadienio balsavimas dėl Laisvės partijos pasiūlyto mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo sukėlė emocijų visoms pusėms, todėl tai dar labiau gali paskatinti konservatorių norą tartis su S. Skvernelio komanda. Kaip žinoma, dekriminalizavimui pritarė 61 parlamentaras, prieš buvo 58 politikai ir 7 Seimo nariai susilaikė. Kadangi balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių buvo daugiau, įstatymo priimti nepavyko.
Pasak kai kurių konservatorių politikų, Laisvės partija yra kaip maži vaikai, kurie nemoka skaičiuoti balsų ir vis tiek eina į balsavimą plenarinių posėdžių salėje. Nenorėdami prieš Laisvės partiją atrodyti itin blogai kai kurie konservatoriai nebalsavo „prieš“ ir nesusilaikė, o tiesiog specialiai išėjo iš posėdžių salės.
Politikai pyko ir ant Laisvės partijos narės Morganos Danielės, kuri prieš keletą dienų davė interviu televizijos laidai ir prisipažino vaikystėje vartojusi narkotikus bei neslėpė tą daranti ir dabar, tik užsienyje. Toks prisipažinimas galėjo sudaryti įspūdį, kad dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą parlamentarė stengiasi vedina asmeninio intereso vartoti narkotikus Lietuvoje.
Po balsavimo Laisvės partija prakalbo apie savo buvimą koalicijoje ir netgi apie galimą traukimąsi, nors tiesiai šviesiai negrasina. Frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė pažymėjo, jog situaciją būtina aptarti partijos taryboje.
Bet nelabai daug kas tiki, kad Laisvės partija iš koalicijos pasitrauktų, nes ji dar nėra užsitarnavusi tokio autoriteto, kad galėtų kokybiškai egzistuoti opozicijoje ir pelnyti iš to balsus kitiems rinkimams. Iki kadencijos pabaigos liko treji metai, trauktis nenaudinga.
Beje, atkreiptinas dėmesys, kad mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo projektas Seimo darbotvarkėje ėjo po balsavimo, kai buvo atmetamas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl skiepytis atsisakančių asmenų testavimo apmokestinimo, kai jie dirba sektoriuose, kur testuotis kas 7-10 dienų yra privaloma. Veto buvo atmestas koalicijai susivienijus, o tuo tarpu vėliau jau buvo galima balsuoti ne taip vieningai.
Gali būti, kad viltis susitarti su S. Skvernelio frakcija, lėmė konservatorių drąsą atmetant mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą, nors, kaip minėta, mintis pradėta austi anksčiau.
Mykolo Romerio universiteto docentė Rima Urbonaitė sako, kad jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išties siekia susitarti su demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, tai būtų natūralu, nes vien jau iš bandymo įveikti prezidento veto akivaizdu, jog koalicija labai trapi: susirgtų bent trys valdančiosios koalicijos atstovai ir veto nebūtų buvęs įveiktas. O kas žino, kiek tokių veto bus ateityje, kai santykiai su Daukanto aikšte nėra geri?
„Kodėl galėjo konservatoriai kreiptis į S. Skvernelį? Aš čia matau du variantus: vienas dalykas, kad laisviečiai gali bet kada galvodami apie tolimesnę savo ateitį padaryti demaršą, nors tai būtų neatsakinga, nes mažumos Vyriausybės krizių metu būtų iš siurrealizmo srities. Ir dar treji metai iki rinkimų. Kitas dalykas, kuris yra svarbus ir, man regis, juos ragina ieškoti bendradarbiavimo formų, tai ir šiandieninė situacija. Dėl veto reikėjo maksimalaus dalyvavimo ir maksimalios disciplinos. Niekas negalėjo nueiti į tualetą, niekas negalėjo susirgti, niekas negalėjo išsisukti kojos eidamas į darbą. Kai tu matai tokią savo situaciją, vadinasi, tau reikia ieškoti paramos. Manau, kad jie galvoja apie koalicijos trapumą ir ne tik laisviečių kontekste, bet apskritai“, - sako politologė.
Pasak pašnekovės, prezidentas G. Nausėda, neabejotinai irgi stebi balsavimus Seime ir tikrai anksčiau ar vėliau susigundytų patikrinti valdančiųjų stiprumą dar vienu ar kitu klausimu. R. Urbonaitės nuomone, konservatoriai nenorėtų būti tikrinami ir juo labiau pralaimėti, todėl ir mąsto paramą koalicijai iš šalies.
Mokslininkė taip pat sako nenustebusi, kad ketvirtadienį Seime nepavyko pritarti mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui, nes valdančiosios koalicijos sutartyje tai buvo klausimas, dėl kurio sutarta nesutarti. Taigi formaliai Laisvės partija neturi preteksto piktintis koalicijos partneriais, nors turi teisę justi apmaudą, kad negali įgyvendinti savo pažadų rinkėjams.
Primenama, kad Laisvės partijai taip pat nepavyko pateikti Seimui Partnerystės įstatymo, kuris šios partijos elektoratui yra labai svarbus.
Pfizer medžiagos nanolipidinių dalelių biologinio pasiskirstymo tyrimai po vadinamųjų vakcinacijų, gauti Japonijos FOIA prašymu.
Kaip matote, šios pavojingiausios medžiagos, nanolipidai, apie kuriuos kalbėjo Stefanas Lanka, kaupiasi kiaušidėse.
Taigi sterilizacija „skiepijant“ nebėra sąmokslo teorija.
Visos samokslo teorijos pildosi.
