Dar kardinalesni pokyčiai laukia artimiausiais metais – visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Kiek vėliau išvis numatoma riboti jų registraciją, o galiausiai ir uždrausti.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pranešė, kad šią vasarą pradedamas įgyvendinti projektas, kurio metu važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos „nuotolinė akis“.
Ministerijos teigimu, mažiausiai penkiose Vilniaus vietose matuokliai fiksuos automobilių keliamą taršą.
Nuotoliniu būdu bus fiksuojamas visų transporto priemonių – lengvųjų ir sunkiųjų automobilių, viešojo transporto – išmetamų teršalų (azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių) kiekis.
„Tai leis nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus. Šiuo bandomuoju projektu siekiama keliuose identifikuoti taršiausias transporto priemones ir paskatinti jų savininkus automobilį susitvarkyti arba pakeisti mažiau taršiu“, – tikina ministerijos atstovai.
Visgi, naujų mobilių matuoklių techninės galimybės daug platesnės nei tik išmetamų į orą teršalų nustatymas. Matuoklis kartu gali registruoti automobilio numerius, greitį, oro sąlygas.
„Ši įranga yra kilnojama, lengvai ir greitai sumontuojama, statoma vienos juostos kelių ruožuose. Projektą planuojama užbaigti iki vasaros pabaigos. Įvertinus jo rezultatus, bus svarstoma galimybė nuotolinę taršos stebėseną Lietuvoje vykdyti nuolat“, – teigia ministerijos atstovai.
Svarstė matuoti ne tik Vilniuje
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad ministerija pačių matuoklių neperka, užsakė tik bandomąjį projektą.
P. Žvirblio teigimu, svarstant, kur būtų galima išbandyti tokį pilotinį projektą, diskutuota ir apie galimybę jį vykdyti keliuose šalies miestuose. Visgi apsistota ties sostine.
„Rengiant projektą taip pat svarstyti ir kiti miestai, tačiau, atsižvelgiant į pandeminiu laikotarpiu visoje Lietuvoje sumažėjusi kelių eismą, Vilnius pasirinktas kaip labiausiai tinkamas miestas gauti pakankamos apimties duomenis dėl didžiausio transporto priemonių srauto.
Pažymėtina, kad matavimus numatyta atlikti ne mažiau kaip penkiose skirtingose vietose, kiekvienoje iš jų atliekant 5 tūkst. ar daugiau transporto priemonių taršos matavimų“, – aiškino ministerijos atstovas.
Spręs, ar naudoti tokius matuoklius ateityje
Nors naujieji matuokliai galės nustatyti teršiančios transporto priemonės savininką, visgi kol kas vairuojantys taršiausius automobilius kol kas sankcijų išvengs.
P. Žvirblis ramina, kad vasarą vykdomas projektas – informacinio pobūdžio, kurio tikslas įvertinti transporto priemonių parko taršą realiomis važiavimo sąlygomis, atsižvelgiant į transporto priemonių amžių, degalų rūšį, kategoriją. Taip pat siekiama identifikuoti taršiausių transporto priemonių dalį.
Visgi, anot ministerijos specialisto, ateityje gali būti nuspręsta taikyti nuolatinę taršių automobilių stebėseną ir nustatyti mechanizmą, kuriuo automobilių savininkai būtų informuojami dėl keliamos taršos ar taikomos kitos priemonės apriboti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą keliuose.
„Kelių gaidelių“ nebaus
Naujųjų matuoklių pristatyme Aplinkos ministerija akcentuoja, kad „nuotolinė akis“ galės fiksuoti ne tik išmetamus teršalus, bet ir papildomus parametrus. Pasak P. Žvirblio, matuokliai galės nustatyti aplinkos oro temperatūrą, kelio nuolydį ar transporto priemonės greitį.
Visgi, nors matuoklis ir fiksuos šiuos duomenis, ministerija naudos tik matavimus susijusius su tarša. Anot P. Žvirblio, matuokliai nebus naudojami kelių eismų taisyklių laikymosi užtikrinimo tikslais. Tad, jei matuoklis užfiksuos greičio viršijimą, tokiam vairuotojui atsakomybė negrės.
Transporto tarša nuotoliniu būdu matuota Švedijoje, Ispanijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose identifikuojamos labiausiai ir mažiausiai teršiančios transporto priemonės, apie tai pranešama jų savininkams ir prašoma nuvykti pasitikrinti išmetamų teršalų kiekį. Mažiausiai teršiančių automobilių savininkai informuojami, kad kitos periodinės techninės apžiūros metu jų transporto priemonės išmetamas oro teršalų kiekis nebus tikrinamas.
Aplinkos ministerija teigia, kad Ispanijoje tokiu būdu pavyko nustatyti sunkiųjų transporto priemonių manipuliavimo taršos mažinimo sistema atvejus, atsakingiems asmenims netgi buvo iškeltos baudžiamosios bylos už gyventojų sveikatos sutrikdymą.
Pasak ministerijos atstovų, Europos Komisija nuotolinį automobilių taršos matavimo būdą palaiko ir skatina.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 13 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių KD2,5 kiekio.
Lietuvoje automobilio taršos lygis nustatomas per privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, taip pat per bendrus policijos, AAA ir Aplinkos apsaugos departamento reidus. 2020 m. šalies keliuose patikrinus 261 transporto priemonę nustatyti 12 atvejų, kai automobilių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršijo ribinius dydžius.
Ministras mato ne praradimą, o galimybę
Jei „nuotolinė akis“ labiau bus skiriama prevencijai, tai kitas Aplinkos ministerijos užmojis kaip reikiant sudrebins šalies automobilių rinką ir vairuotojų kasdienybę. Planuojama, kad per artimiausius dvejus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas.
Dar vėliau numatyta gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai yra Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plano dalis.
Kiek anksčiau komentuodamas būsimas naujoves, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad Lietuvai tai bus ne paradimas, o nauja galimybė.
„Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams. Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška: importuodami degalus, anglį, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau“, – tikino S. Gentvilas.
Savivaldybės turės mažos taršos zonas
Plane numatyta, kad iki 2023 m. visos šalies savivaldybės miestuose turės nusistatyti mažos taršos zonas, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas. Taip pat planuojama, kad iki 2027 m. visas viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius.
Ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke. Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu dyzelinu ir benzinu varomų automobilių Lietuvoje yra daugiau kaip 1,3 mln.
Per dvidešimt metų i kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos. Dar po penkerių metų tikimąsi pasiekti dar ambicingesnį tikslą – elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės iki 2035 m. turėtų sudaryti 100 proc. šalies automobilių parko.
Tai reiškia, kad ministerija sieks, kad per artimiausius penkiolika metų šalies miestuose neliktų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2040 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
Žinoma, šie ministerijos planai dar nėra iškalti akmenyje. Nors Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė jau užregistruota, ji dar nėra priimta, už ją dar turės balsuoti Seimas.