Po daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusio sprendimo naujausius komentarus pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie LR Vyriausybės narė prof. Ligita Jančorienė.
Anot jos, įprastai sprendžiant dėl revakcinacijos nėra vertinami serologiniai tyrimų duomenys –tą akcentuoja įvairios tarptautinės organizacijos.
„Tie antikūnai, kurie matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją arba neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo. Nes kada atlieka klinikinius vakcinų efektyvumo tyrimus, matuojami visai kiti antikūnai, kuriuos galimybės atlikti yra praktiškai mokslinėse laboratorijose, tai nėra komercinis tyrimas. Tai yra visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti apie žmogaus apsaugą. Todėl toks manymas, kad serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Europoje antikūnų tyrimai nėra naudojami kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos. Tą patį teigia ir kolegos iš Izraelio, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV, tai turbūt būtų keista, jei įsivaizduotumėme kitaip“, – sakė L. Jančorienė.
Ji pabrėžė, kad tiek dabar, tiek prieš tai antikūnų tyrimo įtraukimas/išėmimas buvo politinis sprendimas ir tai nebuvo kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos. Kartu ji patvirtino, kad neatmetama, jog ateityje serologinis tyrimo rezultatas gali tapti visiems nebetinkamu galimybių pasui gauti.
Persirgusiems galios ir toliau
„Kas padaryta dabar, serologiniai tyrimai nėra visiškai išbraukti iš galimybių paso kriterijaus. Yra išbraukti tik tie, kurie yra atlikti po vakcinacijos. Jei asmenys yra persirgę, bet galbūt to nežinojo, tai atlikę serologinį tyrimą ir toliau galės gauti galimybių pasą 60 dienų.
Tik, jis nebus atliekamas po vakcinacijos tam, kad žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, kad nereikėtų remiantis serologinio tyrimo rezultatais spręsti, ar pasiskiepyti. Yra rekomendacija skiepytis visiems“, – aiškino SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Paprašius patikslinti, kodėl lieka galioti tokia dvejopa tvarka, kad tiek po persirgimo, tiek po skiepo turint tą patį antikūnų lygį vienu atveju būtina pasiskiepyti galimybių pasui gauti, o kitu – ne, SAM atstovė akcentavo, kad rekomendacija skiepytis yra visiems asmenims.
„Yra rekomendacija skiepytis pagal pilną schemą arba viena doze. Jei persirgę asmuo, kai jam liga buvo patvirtinta PGR tyrimu, pasiskiepijo viena vakcinos doze, tai tokiu atveju yra nustatyta galimybių paso galiojimo trukmė. Jei persirgęs asmuo pasiskiepija pagal pilną vakcinacijos schemą, galimybių pasas galioja neribotai. tačiau skiepytis bet kokiu atveju yra rekomenduojama“, – pažymėjo G. Megelinskienė.
L. Jančorienė, paklausta, ar antikūnai po persirgimo ir skiepo yra skirtingos kokybės, kad palikta tokia dvejopa tvarka, teigė, kad antikūnų tyrimas netinka vakcinos efektyvumui vertinti.
„Mano žiniomis, kaip tik yra nurodyta, kad po šešių mėnesių po buvusio sąlyčio – nesvarbu, ar tai būtų ligos faktas, ar skiepijimo paskutinė dozė, yra rekomenduojama revakcinacija. Taigi yra pasirenkami terminai, kaip siūloma visoje Europoje“, – sakė profesorė.
Tyrimas tikslingas vienu atveju
Dar kartą akcentavusi, kad antikūnų tyrimas neatspindi vakcinos efektyvumo, Santaros klinikų gydytoja kartu atkreipė dėmesį, kad jis galėtų būti tikslingas vienu atveju – kai žmogus įtaria, kad jam antikūnų apskritai galtų nesusidaryti.
„Tai dažniausiai yra asmenys, kurie po transplantacijos, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą, onkologinį gydymą, biologinė terapiją ir t.t. Tai yra atskira grupė pacientų, kuriems tyrimus atlieka tie specialistai, kurie juos ir prižiūri. Taip yra dėl to, kad būtų galima paankstinti revakcinaciją, kaip priimta ir Izraelyje, arba ieškoti alternatyvių apsaugos būdų kaip monokloniniai antikūnai, kurie kelia žingsnį į Lietuvą“, – sakė L. Jančorienė.
Bus pereinamasis laikotarpis
Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo sausio 10 d. įsigaliotų nauja tvarka – antikūnų testas pilnai nuo COVID-19 paskiepytiems žmonėms nebetiks galimybių pasui gauti. Tiesa, numatomas pereinamasis laikotarpis ir tie, kurie jau turi 60 d. galiojantį tyrimą, jiems tiek galimybių pasas ir galiotų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras 2021 m. gegužės 20 d. paskelbtame vertinime dėl serologinių antikūnų tyrimų įtraukimo į ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą nurodė, net jei antikūnų tyrimai rodo tam tikrą imuninį atsaką, nežinoma, ar antikūnų lygis yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.
Specialistai nuogąstauja, kad netrukus po teigiamo antikūnų tyrimo antikūnai taps neaptinkami, mat omikron variantas labiausiai besiskiriantis nuo kitų iki šiol aptiktų ir galimai susijęs su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui po vakcinacijos.
Pažymima, kad tik trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena. Skiepytis stiprinamąja doze galima praėjus 3 mėnesiams po pasiskiepijimo pagal visą skiepijimo schemą. Būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad gyventojams turi būti sudaryti skiepytis, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos.
