antikūnai

Omikron atmainos bangai po truputį slopstant, o COVID-19 pandemijai skaičiuojant antruosius metus, atrodytų, jau visi ir viską turėtume žinoti apie antikūnus. Tačiau nepakenks pagrindinius postulatus atmintyje atšviežinti. Kai kurių infekcijų atvejais įgytas imunitetas išlieka visam gyvenimui (pavyzdžiui, persirgus tymais), kitų – gerokai trumpiau. O štai po 2002–2003 m. SARS epidemijos, giminingos dabartiniam virusui, imunitetas išliko apie 1–2 metus, rašoma pranešime spaudai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, kad teigiamas antikūnų tyrimo prieš pandeminio SARS-CoV-2 viruso rezultatas gali rodyti ankstesnę infekciją arba vakcinaciją, tačiau jo negalima naudoti norint nustatyti, ar asmuo šiuo metu yra užkrečiamas, ar turi imuninę apsaugą nuo infekcijos ar pakartotinio užsikrėtimo, ypač naujomis atmainomis. Antikūnai (Ak) susidaro žmogaus organizme kaip  imuninio atsako prieš SARS-CoV-2 virusą dalis ir juos gamina B tipo ląstelės.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Jau nuo pirmadienio, sausio 10 d., keičiasi tvarka dėl galimybių paso išdavimo turint teigiamą antikūnų tyrimą. Nuo šiol paskiepytiems asmenims jis nebetiks galimybių pasui gauti. Tuo metu persirgusiems asmenims tvarka nesikeičia – turėdami teigiamą antikūnų testą galimybių pasas galios bent 60 dienų. Kitaip tariant, jei pilnai pasiskiepijęs žmogus iki sausio 9 d. neturės pasidaręs teigiamo antikūnų tyrimo, galimybių pasu galės naudotis, tik jei pasiskiepys sustiprinamąja doze.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio 10 d. paskiepytiems žmonėms galimybių paso su teigiamu antikūnų testu išsiimti nepavyks. Nors visuomenė ne visai liko supratusi tokį sprendimą, profesorė Ligita Jančorienė tvirtina, kad manymas, jog serologinių tyrimų atlikimas kaip nors atspindi žmogaus imuninę apsaugą turbūt nėra teisingas.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį uždegė žalią šviesą dviem antikūnų preparatams nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 ir tapo pirmąja jiems leidimą suteikusia institucija.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) 2021 metų pradžioje priėmė iššūkį ne tik atlikti savo darbuotojų vakcinaciją, bet ir būti pirmose gretose vakcinuojant vėžiu sergančius pacientus. Šiame procese dalyvavo gausus ir iniciatyvus NVI kolektyvas, kurio kompetencija ir atsidavimu pacientui pasidžiaugė ne vienas.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

Šią savaitę medicinos sektoriaus darbuotojus pradėjus skiepyti trečiąją COVID-19 skiepo doze savo įžvalgomis dėl to pasidalino ir onkoimunologas dr. Marius Strioga. Pažymėjęs, kad kuo daugiau antikūnų – tuo geresnė apsauga, specialistas visgi įspėjo patiems neskubėti interpretuoti antikūnų tyrimų.

Siekdama išvengti šalutinio hormonų pagrindu pagamintų kontraceptikų poveikio, mokslininkų komanda pradėjo ieškoti potencialaus vaisto, kuris panaudotų spermą naikinančius antikūnus. Ankstyvas tyrimas neseniai buvo paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“. Biomedicinos mokslininkų komanda iš įvairių JAV institucijų sukūrė spermą surišančius antikūnus, kurių pagrindą sudaro natūralus antikūnas, kovojantis su žmogaus sperma.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą dabar skelbia uzbekų mokslininkai.

Geros naujienos tiems, kurie nenori su koronavirusu kovoti tradicinėmis priemonėmis. Belgijos mokslininkai skelbia radę naują būdą, kaip klastingą virusą pažaboti su švelniakailių lamų pagalba. Žolę rupšnojančios lamos – ne tik mieli gyvūnai, bet galbūt gali pasitarnauti atrandant naujausią ginklą prieš koronavirusą.

Lietuvoje naudojamas Galimybių pasas jau prieinamas ir asmenims, atlikusiems serologinį antikūnų tyrimą ir turintiems pakankamai antikūnų, praneša Registrų centras. Registrų centro rugpjūčio pradžioje atlikti technologiniai pakeitimai leidžia Galimybių pasą turėti tiems asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga, tačiau persirgimo faktas nebuvo fiksuotas E. sveikatos sistemoje.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Ekspertai ruošiasi svarstyti ne tik antikūnų testo į Galimybių pasą įtraukimą, bet ir ilgiau nei pusmetį po persirgimo „galiojantį“ imunitetą. Tai patvirtinusi premjerės patarėja teigė, kad apskritai toks įrankis kaip Galimybių pasas greičiausiai galios iki tol, kol COVID-19 bus pripažinta kaip sezoninė liga.

Į galimybių pasą antikūnų testų rezultatai galėtų būti įtraukiami nuo rugpjūčio – iki tol Registrų centrui pavesta atnaujinti tokių duomenų suvedimo formą. Kaip trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė, su valstybės įmone tariamasi, kad tai būtų padaryta anksčiau. „Šiai dienai nėra galimybės panaudoti serologinių tyrimų rezultatų, siekiant gauti galimybių pasą.

Nedidelis Vo‘ miestelis šiaurės Italijoje tapo vienu iš pirmųjų Europoje COVID-19 židinių 2020 m. vasarį. Po vienerių metų mokslininkai atrado, kad mieste gyvena stebėtinai daug vadinamųjų „superimuninių“ žmonių, kurie turi neįprastai daug antikūnų. Vo ' – nedidelis miestelis, esantis į vakarus nuo Venecijos, turintis apie 3200 gyventojų.

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Nepajėgiant pažaboti COVID-19 pandemijos vis didesnį nerimą specialistai išsako dėl naujų viruso atmainų plitimo. Kol skiepų gamintojai skuba lygintis, kieno vakcina turėtų efektyviau su jomis kovoti, imunologė Aurelija Žvirblienė pasakoja, kad daryti tokias išvadas dar per ankstyva. Kartu ji priduria, kad kovoje su virusais ne mažiau svarbus ir proveržį žadantis gydymas dirbtinai sukurtais antikūnais.

Greitieji Covid-19 antikūnų testai jau parduodami Lenkijos, Vokietijos maisto prekių parduotuvėse, tačiau lietuviai šį testą kol kas gali atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, savitestavimo svarstymas ir įteisinimo klausimas jau yra įtraukti į ministerijos darbotvarkę. Dalis Lietuvos prekybos tinklų sako prekybos greitaisiais Covid-19 antikūnų testais dar neplanuojantys, tačiau vaistinės jau mato galimybes jais prekiauti.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo koronaviruso mirė septynerių metų vaikas. Pranešama, kad JK nuo koronaviruso mirė 915 žmonių. Bendras mirčių nuo viruso skaičius perkopė 110 000. Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) teigė, kad vaikas buvo vienas iš 630 pacientų, mirusių Anglijos ligoninėse per paskutiniąsias 24 valandas. Kaip praneša NHS, vaikas sirgo neatskleista lėtine liga.

Verslas, nesulaukdamas valstybės pagalbos, iš savo kišenės perka greituosius antigenų testus ir privačiai testuoja darbuotojus. Pasak ,,Norfos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, toks testavimas verslą išgelbėjo nuo didžiulės krizės ir padėjo suvaldyti koronaviruso plitimą. O Sveikatos apsaugos ministerija dar tik laukia, kada Lietuvą pasieks pirmoji greitųjų antigenų testų siunta. Tiesa, net ir gavus testus, panašu, kad verslininkai ir toliau darbuotojus testuos iš savo kišenės.

Dalindamasis seroepidemiologinių studijų apžvalga VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius įvardijo, kodėl svarbu suvokti, kad persirgusiųjų Covid-19 galime turėti kur kas daugiau, nei rodo oficiali statistika.  Anot gydytojo, geros kokybės JAV seroepidemiologinių studijų apžvalga parodė, kad 2020 metų lapkričio 15 dieną antikūnai prieš SARS-CoV-2 buvo nustatyti vidutiniškai 14 proc. tiriamųjų pacientų.

Šveicarų mokslininkai sukūrė metodą, kuris nanodaleles paverčia pagalbiniais antikūnais, leidžiančiais greičiau išvalyti organizmą nuo virusų ir įveikti ligą. Biotechnologai jau svarsto galimybę panaudoti sintetines nanodaleles kamieninių ląstelių pernešimui į reikiamas organizmo vietas, rašo „Ars Technica“. Dabar Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto tyrėjai teigia radę būdą nanodaleles panaudoti kaip pagalbinius antikūnus, skirtus kovoti su užkrečiamomis ligomis.

ŽIV žaidžia ne pagal taisykles: užuot vengęs imuninės sistemos, jis ją atakuoja. Dabar didžiausias vakcinos nuo šio viruso viltis gali tekti sieti su sprendimu, irgi draskančiu taisyklių knygas – kovoti su infekcija be imuninės sistemos pagalbos. Naudojantis šiuo būdu, pelės susidorojo su ŽIV netgi tada, kai joms buvo duota 100 kartų didesnė virusų dozė, nei sukelianti mirtiną infekciją.

Kiaulių gripo protrūkis, visame pasaulyje pareikalavęs daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių, gali tapti esminiu raktu kuriant universalią vakciną. Tyrėjai nustatė, kad keleto pacientų, 2009 metais užsikrėtusių H1N1 pandeminio gripo atmaina, organizmuose atsirado antikūnių, kurie saugo nuo kitų gripo atmainų, praneša telegraph.co.uk. Mokslininkai mano, kad šis netikėtas įvykių posūkis gali tapti „šventuoju graliu“ kuriant vakciną, apsaugosiančią nuo visų šios ligos atmainų.

Mokslininkai teigia padarę išradimą, leisiantį sukurti vaistus prieš tokias virusines ligas kaip peršalimas. Iki šiol ekspertai manė, kad antikūnai negali visiškai susidoroti su virusinėmis infekcijomis. Jie galėdavo tik užblokuoti jų patekimą į ląstelę arba kovoti su virusais už ląstelės ribų, praneša Bbc.co.uk. Medicininių tyrimų taryba įrodė, kad antikūnai gali patekti ir į ląsteles ir kovoti su virusais jų viduje. Dėl šio atradimo greičiausiai bus sukurti nauji antivirusiniai vaistai.