Pirmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas rengė spaudos konferenciją, kurioje pristatytas fortifikacijų įgyvendinimo planas.
Priešas Vilnių pasiektų per 1–1,5 val.
Anot V. Sakalausko, fortifikacijos reikalingos tam, kad būtų galima apginti Lietuvos teritoriją neturint daug karių.
„Mes dabar turime idėjas, kaip giliau papildyti inžinerinius sprendimus, kurie užtikrintų geresnį Lietuvos apginamumą. Lietuva neturi labai didelės kariuomenės ir neturint didelio kiekio karių neišvengiamai pagal karo meną reikia turėti fortifikacijas, kas ir vyksta Ukrainoje“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo V. Sakalauskas.
Kariuomenės dimisijos leitenantas akcentavo raudonąją liniją – pasienį su Baltarusija. Anot V. Sakalausko, Lietuvos problema yra ta, kad sostinė įsikūrusi labai arti pasienio. Ją priešas sausuma gali pasiekti vos per valandą.
„Nė viena šalis neturi sostinės taip arti sienos. Tai čia yra labai didelė problema Lietuvai, nes mes neturime gynybinio gylio“, – teigė V. Sakalauskas.
„Be to, kad mes neturime gynybinio gylio (Ukraina turėjo 110 kilometrų iki Kyjivo, mes turime 28 kilometrų), mes dar ir neturime jokios gynybinės sistemos ant sienos, nes čia kariuomenė gali važiuoti kaip per prospektą ir iki Vilniaus per 1–1,5 valandos gali atvažiuoti tankų maršas. Nėra jokių reikšmingų vandens kliūčių. Sustiprinta tankų kolona gali labai lengvai ir greitai atvažiuoti ir ryte mes pamatysime tankus prie miesto sienos“, – pabrėžė jis.
Vardija kontrmobilumo priemones
Pirmasis fizinis barjeras pasienyje – patrulių kelias.
„Jeigu kažkas vyksta, pasieniečiai vykdo tik pasienio apsaugą. Tai čia yra tik pasienio kontrolinis takas, kuris apsaugo nuo kontrabandos ir pažeidėjų“, – paaiškino V. Sakalauskas.
Toliau eina pirmieji gynybinės linijos elementai, tokie kaip drakono dantys, prieštankinės minos. Tokios gynybinės linijos ilgis, anot V. Sakalausko, tęsiasi apie 300 metrų iki prieštankinio griovio ir koncertinos.
„Koncertina irgi yra tam tikra priemonė, kuri stabdo tanku ir lengvuosius vikšrinius vienetus, dėl to, kad vikšrai apsivelia viela ir kuo toliau važiuoja, tuo labiau stringa“, – kalbėjo V. Sakalauskas.
Prieštankinio griovio viršuje sudedamos gelžbetoninės konstrukcijos – šiluminių trasų loviai.
„Tai labai geras dalykas, nes nereikia daryti jokių klojinių, jokio šlapio proceso. Tu atveži surenkamus gelžbetonio gaminius, juos sujungi vietoje ir turi uždarą tunelį, kas yra būtina šiuolaikiniame kare, kur pagrindinis pavojus yra dronai, t. y. atakos iš oro, kas dabar vyksta Ukrainoje“, – teigė V. Sakalauskas.
Kaip nurodė dimisijos leitenantas, šiluminių trasų loviai sujungiami ir taip gaunama erdvė su galimybe įeiti, taip pat pozicijos kulkosvaidininkams ir granatsvaidininkams.
Be to, viršuje yra patrulinis kelias – čia gali atvažiuoti ir manevruoti džipai. Tuo metu apačioje pastatomi mobilūs gelžbetoniniai garažai. Visa tai sudaro galimybę gintis apsisaugant nuo atakų, daugiausia dronų.
Tiesa, nepaisant išvardytų priemonių, Lietuvai reikėtų didesnio gynybinio gylio nuo pasienio, tačiau kyla problemų su žemės paėmimu valstybės reikmėms.
„Turime tokią blogybę. Man teko kaip kariui savanoriui pasienyje budėti ir mes matėme, kad žemės yra išdalintos ir ūkininkai aria žemę net iki pat tvoros ir dar jie mums patruliavimo metu reikšdavo pretenzijas: jūs sudaužote mūsų kelius ir t. t. Čia toks paradoksas, kurį Lietuvai reikėtų spręsti, nes Suomijoje tai išspręsta – visi pasienio keliai yra atiduoti valstybės gynimo tikslams ir ten net klausimų nekyla“, – teigė V. Sakalauskas.
Vyksta kontrmobilumo priemonių įrengimas
L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu egzistuojantis kontrmobilumo priemonių planas yra sudarytas iš kelių ramsčių. Pirmasis ir vienas iš svarbiausių yra minavimas.
„Tai yra minų pajėgumų kūrimas, tiek prieštankinės, tiek prieštransportinės minos. Išėjus iš Otavos konvencijos bus galima ir kurti ir stiprinti priešpėstines minas. Pakartosiu – tai veikia kaip kombinacija. Reikia labai aiškiai suvokti, kad tai veikia kaip kombinacija tam, kad priešai neateitų ir neneutralizuotų mūsų sunkesnių minų, kurios gali suveikti, kai jos turi sąlytį su 100 ar daugiau kilogramų svoriu. Priešpėstinės minos leidžia neutralizuotų priešininkų pėstininkų galimą įsiskverbimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Minos kombinuojamos su kitais fiziniais barjerais. Jos, kaip nurodė L. Kasčiūnas, jau yra atvežtos.
„Priemonės jau yra suvažiavusios. Problema gal tik, kad ne visur išskirti kontrmobilumo priemonių parkai, kadangi vis tik susitarti su savivaldybėmis ne visada lengva, tai yra atvejų, kur mes vis dar procese. Bet pačios priemonės jau yra atvažiavusios“, – teigė konservatorius.
Dar viena iš fortifikacijų dalių yra kelių, tiltų parengimas, taip pat prieštankinių griovių kasimas.
„Žinote, kad kai kurie tiltai parengti nusprogdinimui, jeigu reikėtų, yra kiti inžineriniai sprendimai. Yra sijos, kurios galėtų sustabdyti priešininkų skverbimąsi“, – nurodė L. Kasčiūnas.
„Ir, be jokios abejonės, kita labai svarbi dalis yra prieštankiniai grioviai, arba melioracijos griovių pavertimas prieštankiniais grioviais. Tai irgi po truputį vyksta“, – pridūrė jis.
Anot L. Kasčiūno, iki šių metų pabaigos kai kuriuose regionuose jau turi atsirasti priešankinių griovių sistema. Anksčiau skelbta, kad iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių darbų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.
Dar viena priemonė – miškinimas, t. y. miškų panaudojimas kontrmobilumui. L. Kasčiūno teigimu, tai yra ilgesnio laikotarpio kryptis. Konservatorius registravo įstatymo pataisą, kuria būtų draudžiama kirsti miškus 20 kilometrų pasienio ruože.
Konservatoriai siūlo pasienyje įrengti Vytauto Didžiojo gynybos liniją
Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.
„Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą ir šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Mūsų pristatoma Vytauto Didžiojo gynybos linija yra vidiniais resursais paremta linija. Esminis privalumas, kad valstybė gali daug padaryti pati, dar labiau sustiprindama mūsų pasienį. Mūsų siūlymas – šalia visuotinės gynybos, šalia lietuviškos divizijos formavimo stiprinti visą mūsų pasienio fortifikavimą, visą kontrmobilumo strategiją“, – sakė jis.
Konservatorių lyderio teigimu, šiuos siūlymus būtų galima įgyvendinti per kelerius metus.
„Jeigu mes tokią sistemą, tokią gynybinę liniją įrengtume ten, kur reikia, bet tas poreikis yra kariuomenės planavime. (...) Kaštų ir naudos prasme efektyvus projektas“, – sakė L. Kasčiūnas.
V. Sakalauskas teigė, kad siūloma gynybos linija susidėtų iš keturių dalių.
Anot jo, pirmoji linija būtų su prieštankiniu grioviu, antroji linija būtina tam, kad būtų galima atsitraukti nuo pirmosios. Trečioji šio plano gynybos linija yra mobilios šarvuotos grupės, o ketvirtoji – toliašaudė artilerija „Haubicos 2000“ ir tolimosios raketinės gynybos kompleksai NASAMS.
„Tai dvi linijos yra stabilios – fortifikuotos teritorinės gynybos linijos, o toliau eina mobilios grupės“, – teigė V. Sakalauskas.
L. Kasčiūnas anksčiau sakė, kad partijos siūlomi fortifikavimo plano įgyvendinimas nereikalautų didinti gynybos finansavimą, o būtų susietas su metų pradžioje iškeltu tikslu artimiausiu laikotarpiu gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos sistema planuoja šias lėšas leisti kariuomenės divizijos išvystymui, bet, anot L. Kasčiūno, Lietuvos kuriami pajėgumai turėtų būti skirti ne tik manevriniam konfliktui, bet ir siekiui „neįleisti priešo nė vieno centimetro į savo teritoriją“.
Praėjusių metu rugpjūtį Pabradėje buvo atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas.
Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.
Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama suformuoti medžių ruožus, įrengti kitas eismo saugumo užtikrinimo priemones.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
