Apie artėjančias Rusijos ir Baltarusijos planuojamas bendras karines pratybas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Buvo vertinimų, istorikas Valdas Rakutis yra sakęs, kad Rusijos tikslas per šias pratybas yra parodyti, kad jie apskritai dar ką nors gali po to, kai vykdo plataus masto karą Ukrainoje, kur jiems ne taip gerai sekėsi, kaip tikėjosi. Tikėtina, kad pratybos skirtos ir sau, ir kitiems parodyti, jog Rusija dar ką nors gali. Ar sutiktumėte su tokia prielaida?
D. Antanaitis: Paprastai mokymai yra ne tik karių treniravimas, bet veikia ir kaip atgrasymo priemonė. Jeigu dabar kalbame apie tai, kad Rusijos kariuomenė praktiškai visa dabar yra Ukrainos kare, su logistika ir su žvalgyba, tai, be jokios abejonės, rusams reikia parodyti, jog NATO plėtra jų negąsdina ir jie kažką gali padaryti.
Karyboje netgi yra toks terminas – „show of forces“, arba jėgos demonstravimas, kad tu kažką dar sugebi. Vargu, ar Rusija dabar galėtų pradėti dar trečią konfliktą ar karą, nes vienas karas jau vyksta Ukrainoje, antras – Rytuose, o trečias karas su NATO valstybėmis, manau, būtų nelogiškas ir nerealistiškas.
Tačiau rusams reikia parodyti, kad NATO plėtra jų negąsdina ir jie dar kažką sugeba padaryti, bet, manau, mes patys matome, kad jie nelabai ką sugeba.
O iš politinės perspektyvos, pone Alvydai, noriu Jūsų paklausti: kiek Kremliui svarbu pristatyti, kad ZAPAD pratybos įvyko sėkmingai, kad turėjome daug dalinių? Ar tai iš tikrųjų svarbu politiniu požiūriu?
A. Medalinskas: Be jokios abejonės, tai svarbu. Mes dažnai esame susikoncentravę į situaciją Ukrainoje, ir tai yra teisinga, bet turėtume pripažinti faktą, žvelgdami į platesnį lauką – Sirijoje Rusija gavo labai stiprų smūgį ir dabar ten bando tartis dėl karinių bazių išlikimo.
Visai neseniai Kazachstane, nors jo lyderis ir atvyko gegužės 9-ąją į Maskvą, pasakė, kad su stojimu į BRICS palauks, o atominės elektrinės statybą, kur „Rosatom“ jau trynė rankomis, manydamas, kad statys ją Kazachstane, atidavė kinams.
Pietų Kaukaze situacija su Azerbaidžanu taip pat neprognozuojama, iki šiol tęsiasi didžiuliai konfliktai dėl numušto karinio lėktuvo. Rusija vos išlaikė Abchaziją, kurioje yra karinė bazė, nes buvo didelis nerimas, kad ateis Turkijos remiamas ar proturkiškos orientacijos kandidatas, todėl Kremlius ten sutelkė visas pajėgas.
Šia prasme, o dabar ir Ukrainos smūgis dronais į Sibirą, į ten dislokuotas pajėgas Rusijos teritorijoje. Taigi, rusai, Putinas, yra daužomas labai stipriai įvairiose pusėse, ir jam parodyti, kad dar kažką gali, be jokios abejonės, yra labai svarbu.
Bet, nepaisant to, kad kai kurie laiko Putiną bepročiu, jis smogia ten, kur silpna. Jeigu jis matytų taktinės sėkmės galimybę, bet aš ją matyčiau tik tuo atveju, jeigu būtų paliaubos.
Nemanau, kad jis atidarytų dar vieną frontą nepabaigęs reikalų Ukrainoje – tai tokiu atveju būtų galima tikėtis visokių dalykų, susijusių su hibridinio karo elementais, kurie yra labai platūs.
Bet, kaip sakau, Lietuvai ir kitoms NATO šalims reikia tam pasirengti ir apskaičiuoti visus galimus variantus.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
