„Prieš penkis ar daugiau metų kelininkai vis bandydavo atsikratyti tokio požiūrio, kad juos žiema užklumpa netikėtai. Tai turime tikrai padaryti viską, kad audra mūsų irgi neužkluptų netikėtai. (...) Manome, kad institucijų ir tarnybų nuoseklus darbas tikrai galėtų padidinti elektros tinklo, visos sistemos atsparumą“, – antradienį Žinių radijui sakė R. Dilba.
Jis pakartojo prezidento Gitano Nausėdos pirmadienį išsakytą poziciją, kad daugiausia atsakomybės reaguojant į prieš savaitę Lietuvoje praūžusią audrą ir šalinant jos padarinius tenka Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) ir bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
„Prezidentas įvardijo, kad tai yra krizių valdymo centro ir ESO prerogatyva tiek dėl situacijos paskelbimo, tiek ir dėl tinklo patikimumo parametrų užtikrinimo“, – kalbėjo R. Dilba.
„Tokia situacija, kai tiek laiko, vakar berods apie 1 tūkst. gyventojų dar neturėjo elektros, (...) tikrai yra nepriimtina“, – pridūrė jis.
Šalies vadovo patarėjas pabrėžė, kad siekiant išvengti neigiamų būsimų audrų padarinių bei augant elektros vartojimui būtina didinti elektros tinklo atsparumą, įsivertinti galimybes didinti miško proskynas, peržiūrėti elektros tinklų kabeliavimo programą, papildomai įsigyti generatorių.
„Galbūt paties ESO generatorių įsigijimas galėtų irgi išspręsti problemą, taip pat nepamirštant ir ypatingai labiausiai pažeidžiamų žmonių, kurie gyvena savivaldybėse. Galbūt reikėtų žiūrėti ir jų poreikius ir maksimaliai atliepti taip, kad kuo daugiau namų ūkių gyvenantys su elektra nepatirtų tokių padarinių, kokie buvo dabar“, – sakė R. Dilba.
Patarėjo teigimu, būtina pagalvoti apie priemones, kurios ateityje, esant krizinėms situacijoms, energijos tiekimą užtikrintų labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.
NKVC atstovas Darius Buta antradienį BNS teigė, kad savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl audros yra pasiskelbusios septynios savivaldybės – Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Vilniaus, Kaišiadorių, Šakių ir Šiaulių rajonų.
