„Iš tikrųjų – rizika yra, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Asta Skaisgirytė. – anašius veiksmus jau esame matę praeityje: 2014 metai būtų gera analogija, kai tam tikras autonominis regionas „pasiprašo Rusijos apsaugos“ ir Rusija sutinka ją suteikti. Sekantis žingsnis – pasiprašyti į Rusijos sudėtį ir Rusija maloniai sutinka priimti.“
„Tai šitas scenarijus yra jau ne kartą panaudotas. Jis yra labai pavojingas, pavojingas, pirmiausia, Moldovai“, – pridūrė ji.
Rusija 2014 metais užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus šalies rytuose. Dar po aštuonerių metų Kremlius surengė plataus masto invaziją, kurią Ukrainos pajėgos bando atremti jau daugiau nei dvejus metus.
„Mūsų tikslas – paremti Moldovą, jos teritorinį vientisumą, duoti tinkamą atkirtį Rusijai“, – sakė šalies vadovo patarėja.
Moldovos prorusiško separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai trečiadienį priėmė rezoliuciją, kuria paprašė Rusijos jam suteikti „apsaugą“. Dokumente teigiama, kad Moldovos vyriausybė pradėjo „ekonominį karą“ prieš Padniestrę, blokuodama gyvybiškai svarbų importą ir siekdama paversti šį regioną getu.
Kišiniovas iš karto atmetė tokius pareiškimus, pavadindamas juos propagandiniais.
Separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai rezoliuciją priėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo išvakarėse.
Savo ruožtu A. Skaisgirytė sako, kad Europos Sąjunga į tokį kreipimąsi gali sureaguoti įvesdadama sankcijas.
„Tam tikrųjų ribojamųjų priemonių būtų galima tikėtis“, – kalbėjo ji.
Moldova kaltina Kremlių kurstant įtampą Padniestrėje. Šiame regione, kuris yra labai priklausomas nuo Maskvos paramos, gyvena daugiausia rusakalbiai.
Nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kišiniovas nerimauja, kad Kremlius gali pasinaudodamas Padniestre atverti naują frontą pietvakariuose, Odesos kryptimi.
2022-aisiais šį nedidelį regioną sudrebino neišaiškinti sprogimai, kurie, karinių analitikų nuomone, galėjo būti Rusijos bandymas įtraukti Padniestrę į konfliktą.
