Visoje Lietuvoje LRLS ir TS-LKD savivaldos rinkimuose surinko labai panašų balsų skaičių – konservatoriai pirmauja 1975 balsų skirtumu. Po 2011-ųjų savivaldos rinkimų neturėję nė vieno mandato Vilniaus miesto savivaldybėje, po 2015-ųjų gali liberalai pasidžiaugti gavę jų 15, konservatoriai tuo metu neteko dviejų.
„Nors vienareikšmiškai manyti, kad LRLS atima TS-LKD balsus, būtų neteisinga, akivaizdu, kad liberalai kvėpuoja konservatoriams į nugarą. Už abi partijas balsuoja panašus rinkėjų skaičius“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas pabrėžia, kad liberalų reitingų kilimo tendencija buvo matyti pastaruosius metus, to negalėjo nepastebėti ir TS-LKD. Pašnekovo teigimu, ši tendencija gali atsispindėti ir artimiausiuose Seimo rinkimuose, taigi konservatoriai turėtų pagalvoti apie partijos veiklos metodų keitimą.
Dar ne pralaimėjimas, bet akivaizdus susilpnėjimas
Savivaldos rinkimų baigties Liberalų sąjūdžio pergale prieš konservatorius politologas V. Dumbliauskas nevadina, tačiau sako, kad rezultatai atspindi tam tikrą krizę konservatorių partijoje.
„Kaune „Vieningas Kaunas“ gavo daugiau mandatų nei TS-LKD. Nors konservatoriai gavo vienu mandatu daugiau nei turėjo po 2011 metų rinkimų, „Vieningas Kaunas“ su 16 mandatų juos nustūmė į antrą vietą. „Vieningam Kaunui“ trūksta 5 mandatų, ir jie sudarys daugumą, o TS-LKD turės trauktis į opoziciją.
Vilniaus miesto taryboje liberalai konservatorius įveikė iš esmės. Jie gavo 15 mandatų, nors iki tol neturėjo nė vieno, tuo metu TS-LKD prarado du. Liberalai sugebėjo suorganizuoti gerą Europos Parlamento kampaniją, Remigijus Šimašius gerai pasirodė Vilniuje, tuo metu Mykolo Majausko (TS-LKD) kandidatūra buvo iškelta per vėlai, buvo per daug chaoso dėl kandidatų. Liberalų sėkmė ir konservatorių nuosmukis papildo vienas kitą. Matome to rezultatą. Manau, tai reiškia, kad TS-LKD turi problemų“, – kalba V. Dumbliauskas.
Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad, nors didieji miestai parodė dideles simpatijas liberalams, konservatoriams tai nėra vienareikšmiškai blogas ženklas.
„Nors didieji miestai labai smarkiai palaiko liberalus, manyčiau, kad tai gali būti ir ganėtinai geras ženklas patiems konservatoriams. Paramos jiems rodikliai dar išlieka ganėtinai aukšti, Žirmūnuose jie turi lyderiaujančią kandidatę Seimo rinkimuose.
Apskritai bendras dešiniųjų partijų populiarumo didėjimas suteikia vilčių galvoti apie kažką įdomesnio po Seimo rinkimų. Šia prasme konservatoriams turėtų būti pakankamai smagu matyti, kad jų potencialūs partneriai liberalai gali turėti nemažai paramos ir Seimo rinkimuose“, – sako T. Janeliūnas.
V. Dumbliauskas: TS-LKD metas keisti lyderį
LRT.lt kalbinti politologai sutinka, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai – įspėjamasis signalas konservatoriams. T. Janeliūnas neabejoja, kad TS-LKD neišvengiamai turės apsvarstyti savo partijos strategiją, nors tragedija susidariusios situacijos nevadina.
„Tikriausiai partijos viduje bus kalbama, kur galėjo būti pasirinkta kitokia strategija kandidatų, konkrečių rinkiminių programų ar bendrų politinių idėjų prasme. Tačiau ne liberalai yra pagrindiniai konservatorių priešininkai. Jų tikslas – bendrai turėti didesnę paramą, nei ją turi kairieji ir populistinės partijos. Tai, kad tarp dešiniųjų balsai šiek tiek persiskirstė, patiems konservatoriams gal ir nėra ypatingai maloni žinia, bet manau, kad jie į tai gali žiūrėti gan racionaliai ir nedaryti iš to labai didelės tragedijos“, – teigia politologas.
Savo ruožtu V. Dumbliauskas rinkimų rezultatus ir susidariusią situaciją yra linkęs vertinti pesimistiškiau. Jo manymu, partijų elektoratas yra panašus, o save pateikę kaip modernesnę partiją, LRLS iš TS-LKD gali atimti jaunų ir veiklių rinkėjų balsus.
„Nors TS-LKD turi stabilų rinkėjų skaičių, istoriškai yra stiprūs daugelyje miestų, liberalai, pateikę save kaip modernesnę partiją, gali paimti jaunus (iki 40-50-ties metų) rinkėjus.
TS-LKD, manau, turi spręsti lyderio problemą. 12 metų būti pirmininku, mano galva, yra daug. Andrius Kubilius sumušė netgi 10 metų pirmininku buvusio Vytauto Landsbergio rekordą. Viskas gerai, jei partijai sekasi, bet jei partijai ima nesisekti, galbūt reikėtų kalbėti apie pokyčius. Galų gale, situacija, kai vienas nepopuliariausių politikų – partijos lyderis, yra paradoksali. Nors jis geras, kietas ir protingas politikas, kažkodėl jis sugeba nepatikti Lietuvos rinkėjams“, – teigia V. Dumbliauskas.
