Aktualijos

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Policijos generalinis komisaras prabilo apie nesėkmingą bandymą Šiauliuose įvykdyti teroristinį išpuolį, kai Ispanijos piliečiai mėgino sudeginti Ukrainai skirtas radijo lokacijos stoteles. Premjeras Gintautas Paluckas ramina visuomenę ir aiškina, kad tai ne pirmas atvejis, kai Lietuvos pareigūnams pavyksta sėkmingai užbėgti teroristiniams išpuoliams už akių.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmeta „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kritiką dėl Lietuvos užsienio politikos, o patį politiką vadina keliaujančio cirko aktoriumi. „Įdomu, trūksta aktyvumo? Štai sekmadienį kalbėjausi su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, šiandien kalbėjausi ką tik su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rytoj susitinku su Italijos premjere Giorgia Meloni. Nežinau, kokio dar aktyvumo galima būtų išplėtoti“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjęsis Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina siekia atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygiu. „Kalbėjome apie tai, kad tos saugumo garantijos yra sunkiai įsivaizduojamos be JAV dalyvavimo, todėl mano klausimas buvo, ar ketinama atnaujinti tą dialogą, kuris štai tokiu būdu nutrūko praėjusį penktadienį“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.

Į Lietuvą atkeliaus stiprūs vėjai. Meteorologas Gytis Valaika, apžvelgęs ateinančias dienas ir kovo mėnesio orus, prakalbo, kokį svarbų vaidmenį atlieka vėjas. G. Valaika akcentavo, kad vėjai, kurie šiomis dienomis pasitaikys Lietuvoje, nėra pavojingi ar kažkuo išskirtiniai. „Bendrai paėmus, artimiausiomis dienomis bus iki 15-20 metrų per sekundę (m/s) vėjas, kuris nėra kažkoks išskirtinis. Pavojingi galbūt vėjo gūsiai, bet jie nėra stichiniai, nėra jokie katastrofiniai.

Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Pirmadienio vakarą konferenciniu skambučiu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos premjeras Kristenas Michalas kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. „Gera nuotolinė diskusija su prezidentais V. Zelenskiu, G. Nausėda ir ministru pirmininku K. Michalu apie tolimesnius žingsnius, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos, premjero patarėjas teigia, kad „aušriečių“ lyderiui nedėtų taip komentuoti, nežinant visos informacijos. „Ir prezidentas, ir premjeras, ir užsienio reikalų ministras veikia bendrų šalies interesų vardan, jų darbas yra koordinuotas ir sutelktas.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ir finansų ministras Rimantas Šadžius su Lietuvoje viešinčiu Liuksemburgo finansų ministru Gilles Roth aptarė gynybos pajėgumų vystymo prioritetus, finansavimą ir tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. „Principingi Europos šalių veiksmai yra mūsų visų nacionalinio saugumo klausimas. Būtina didinti investicijas į kritinius Europos gynybos pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę.

Po ginčo tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Londone sekmadienį įvyko viršūnių susitikimas, kuriame aptartos Europos saugumo garantijos. Į pastarąjį Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebuvo pakviestos.

Vasario 24 d.–kovo 2 d. (9-ąją šių metų savaitę) lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu, taip pat ir COVID-19 liga bei ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1845,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst.

Vakarų lyderiams diskutuojant dėl Ukrainos ir Europos saugumo, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kritikuoja prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos. Jis sako šį klausimą pirmadienį aptaręs neoficialiame „aušriečių“ frakcijos Seime pasitarime, tačiau tvirtina, kad partija nemato prasmės apie tai pasikalbėti nei su Prezidentūros atstovais, nei su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vasario 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivį AN-26.  Jis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių val...

Su Šiaurės ir Baltijos (NB8), Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės (JK) kolegomis nuotoliu pirmadienį kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Europa ant stalo turi dėti „realius sprendimus ir pinigus“. Pasak K. Budrio, siekiant tvarios taikos taip pat būtina toliau stiprinti Ukrainą, numatant ilgalaikę karinę paramą, bei išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Ukrainos saugumas yra Europos saugumas.

Grupė parlamentarų siūlo leisti tėvams nuspręsti, ar jų vaikams mokyklose reikalingos Gyvenimo įgūdžių programos pamokos lytiškumo temomis. Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.

Premjerui Gintautui Paluckui bei jo šeimai skirtos rezidencijos Turniškėse atnaujinimas pareikalaus per 120 tūkst. eurų.  Apie tai skelbia portalas delfi.lt. Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius portalą informavo, jog rezidencijos remontas atsieis iki 90 tūkst. eurų, tačiau papildomai bus atnaujinti ir baldai, ketinama įrengti ir kitas interjero detales. Vidaus patalpų remonto darbus atliks bendrovė „Sivesta“ – su ja Vyriausybės kanceliarija pasirašė per 127 tūkst.

Kovo 3-iąją minima Tarptautinė ausų ir klausos diena primena, kokia svarbi yra klausa mūsų kasdieniam gyvenimui. Tačiau ne visi turi galimybę aiškiai girdėti – klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Laimei, šiuolaikinės technologijos suteikia sprendimų – gydytojų parinkti klausos aparatai gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę net 95 proc. pacientų.

Prezidento Gitano Nausėdos šeimai priklausantis malūnas Lazdininkuose, Kretingos rajone.  Apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.  Leidiniui kalbėjęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad praėjusią savaitę lūžo malūno sparnas dėl stipraus vėjo.  „Kurį laiką atrodęs palinkęs vienas sparnas praėjusią savaitę nulūžo visai. Galbūt buvo papuvęs. Gaila, kad nyksta toks turtas. Gal atšilus orams bus sutvarkytas“, – leidiniui sakė A. Poškys.

Kovo mėnesį Lietuvos keliuose policija vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Bus organizuojamos vairuotojų blaivumo patikros, tikrinamas saugos priemonių naudojimas ir vykdoma sustiprinta kontrolė pavojingam vairavimui bei pėsčiųjų saugumui užtikrinti.

Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi turi veto teisę.  Be to, įsivyravo supratimas, jog tarpvalstybiniai santykiai nėra nulinės sumos žaidimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitikimo metu Vašingtone susiginčijo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, taip pat ir JAV viceprezidentu J.D. Vance'u. Per neeilinį viešą kivirčą D. Trumpas prieš įjungtas kameras Baltuosiuose rūmuose pareiškė Ukrainos prezidentui rimtų kaltinimų, sakydamas, kad jis „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“ ir reikalaudamas iš V. Zelenskio dėkingumo.

Dėl žmogaus teisių pažeidimų Vilnius sankcionavo dar 74 Sakartvelo pareigūnus – jiems uždrausta atvykti į Lietuvą. Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Dėl šiukščių žmogaus teisių pažeidimų ir represijų Sakartvele, Lietuva įtraukė 74 Sakartvelo pareigūnus į keliauti į šalį sankcionuotų asmenų sąrašą. Remiame Sakartvelo žmones ir jų demokratijos bei Europinės ateities siekį“, – rašė politikas.

Penktadienį Baltuosiuose rūmuose, Vašingtone, kilus konfliktui tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo, kyla diskusijų, ar bus įmanoma šiems valstybių lyderiams atkurti santykius. Lietuvos ekspertai teigia, kad tai padaryti bus sudėtinga, o bandant gelbėti tarpusavio santykius Ukrainos prezidentui turbūt teks demonstruoti prielankumą D. Trumpui.

Vaikų rašytojas, poetas, teatro ir kino režisierius, publicistas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino pokalbiu su savo tėvu, profesoriumi Vytautu Landsbergiu, apie Baltuosiuose rūmuose penktadienį įvykusį JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimą. Dialogas tarp tėvo ir sūnaus įvyko vykstant pakeliui į knygų mugę. „Pakeliui iš ligoninės į knygų mugę.

Komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“ plečia savo viešųjų reikalų komandą – į ją įsitraukia teisininkė, buvusi LR Seimo narė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Platūs šios Vyriausybės užmojai ir atvirumas dialogui dėl verslo sąlygų gerinimo, taip pat Europos Sąjungos lygiu vykstantys verslui svarbūs pokyčiai ir neapibrėžta geopolitinė situacija lemia, kad atstovavimo paslaugų poreikis per artimiausius metus sparčiai auga.

Jau kovo 7 d., penktadienį, Vilniuje prasidės kasmetinė Kaziuko mugė, sukviesianti amatininkus, meistrus ir prekeivius į Gedimino prospektą bei aplinkines gatves. Šiemet mugė ne tik kvies pasinerti į tradicinę šventę, bet ir pabrėš tvarumo bei atsakingo vartojimo temas. Dėl savaitgalį vyksiančios mugės visą savaitgalį centrinėje sostinės dalyje bus ribojamas eismas, todėl vairuotojai raginami rinktis alternatyvius maršrutus ar kelionėms naudotis viešuoju transportu.

Medicinos mokslo pasaulyje įvyko reikšmingas proveržis gydant retą genetinę ligą – pirminę 1 tipo hiperoksaluriją. Iki šiol vienintelė veiksminga šios ligos gydymo galimybė buvo kepenų ir inkstų transplantacija. Tačiau šiuolaikinė medicina žengė didelį žingsnį į priekį – atsirado naujas vaistas lumasiranas, leidžiantis efektyviai gydyti ligą be sudėtingų chirurginių intervencijų.

Lietuvos kariuomenė perka ne tik gyvenimui ir gynybai reikalingų priemonių. Panagrinėjus viešuosius pirkimus, galima rasti įdomių dalykų, pavyzdžiui, papuošalų su gintaru, bilietų į „Žalgirio“ rungtynes ar baltų kovos kirvį. Viešųjų pirkimų sistemoje įvedus skirtingų Lietuvos kariuomenės dalinių ir padalinių pavadinimus, pateikiamas sąrašas, kada ir ko buvo pirkta. Dažniausiai tai niekuo neypatingi dalykai, susiję su karių buitimi bei tarnyba.

Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūlo numatyti laisvės atėmimo bausmes už kritinės infrastruktūros sugadinimą ar sunaikinimą.

Lietuvos kariuomenė perdavė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) rinktinėms 1 tūkst. automatinių šautuvų AK-4MT, skirtų rengti komendantiniams ginkluoto pasipriešinimo šauliams. „Geriausias priešnuodis agresijai – visuotinis ryžtas ją atremti ir kokybiškas pasirengimas priešintis. Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinė organizacija, atsakinga už pilietinės visuomenės paruošimą ir mobilizavimą visuotinei gynybai.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša apie artėjančią šilumą. Anot sinoptikės, šią savaitę turėtume sulaukti itin malonių ir pavasariškų orų, o termometrų stulpeliai kai kuriomis dienomis pasieks ir dviženklę teigiamą temperatūrą. Visgi savaitgalį vis dar sulauksime minusinės temperatūros, o artimiausiomis dienomis sulauksime darganotų ir itin vėjuotų orų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad nemato ženklų, jog didžiosios valstybės dėl Baltijos šalių saugumo tartųsi joms už akių.  „Ar kažkas vyksta, kad galėtume įtarti, (kad tariamasi – ELTA) už mūsų nugarų apie Europą ir Baltijos valstybes? Tokių ženklų mes neturime. O aš instituciškai ir asmeniškai jaučiu didelę pareigą užuosti bet kokius tokius dalykus“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.

Naujuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Bendrųjų ugdymo planų projektuose siūloma tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių pradinukams, kad susidarytų daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, projektai pateikti derinimui su suinteresuotomis šalimis, pastabų laukiama iki kovo 18 dienos.  Patvirtintais ugdymo planais bus remiamasi ateinančius dvejus mokslo metus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nemato galimybių atnaujinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ bei tikina, jog projektas iš pat pradžių buvo didelė geopolitinė klaida, kurios kartoti dabartiniame kontekste Europos valstybės nesvarstytų. Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), veikiant Rusijos lobistams, galimai ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.

Trims Vilniaus senamiesčio restoranams atsisakius aptarnauti lankytoją, kurią lydėjo šuo asistentas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pkonstatavo diskriminacinį elgesį. Tarnyba pirmadienį pranešė, kad į ją kreipėsi moteris, bandžiusi restoranų darbuotojams paaiškinti, kad ženklintas ir sertifikuotas gyvūnas reikalingas dėl jos negalios, tačiau tai nepadėjo – ji buvo priversta išeiti.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog paliaubų Ukrainoje sąlygos dar turės būti apibrėžtos, o karą pradėjusi Rusija aiškiai informuota, kas įvyktų pažeidimo atveju. „Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas, žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus jeigu tokios paliaubos bus pažeidžiamos“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.

Sekmadienį Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio paviešintas keturių punktų planas dėl tolimesnės paramos Ukrainai yra judesys pirmyn ir ženklas, jog Europa imasi atsakomybės, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Tai yra judėjimas į priekį. Galime tikrai konstatuoti, kad Europa vienijasi.

Jungtinei Karalystei (JK) nepakvietus Baltijos šalių į Europos viršūnių susitikimą Londone, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad partneriams perduota žinia – nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Ministras taip pat įvardijo priežastis, kodėl Lietuva, Latvija ir Estija turėtų tokiuose susitikimuose dalyvauti. „Kai yra ratas (dalyvaujančių šalių – red. past.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva neatmeta galimybės prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“ ir siųsti į Ukrainą taiką palaikančius karius. Visgi, pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas, iš pradžių reikia išsiaiškinti didžiųjų valstybių poziciją dėl šios iniciatyvos.  „Lietuva viena pirmųjų pradėjo sakyti ir tos pozicijos laikėsi – kad jokių variantų neatmeta.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinės piligrimystės krikščionybės jubiliejaus proga prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankysis Vatikane, kur susitiks su šios miesto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu. Susitikimo metu planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, paramą Ukrainai, Bažnyčios bei Rusijoje ir Baltarusijoje esančių žmonių padėtį.  Vėliau Vatikano soduose G. Nausėda dalyvaus lietuviško kryžiaus pašventinime.

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo kadencijos metu sieks susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius bei šiuo metu neaktyvius sveikatos priežiūros specialistus, taip pat pritraukti daugiau šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo medikų bendruomenėje ilgai laukti pokyčiai – įteisinta galimybė atsisakyti teikti planinę arba net atidėti skubios pagalbos teikimą, jei pacientas agresyvus ir kelia pavojų kito gyvybei. Pacientams gi teks nenustebti išgirdus įspėjimą apie medikų naudojamą balso ir vaizdo įrašymo įrangą. Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe.

Pastaruoju metu, ypač iškilus klausimui dėl krašto gynybos finansavimo, vis dažniau pasigirsta svarstymų apie tam tikrų sričių biudžeto apkarpymą. Vienas iš svarstomų variantų – socialinių išmokų mažinimas, kurio neatmeta ir socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Po karšto ginčo Baltuosiuose Rūmuose – Donaldo Trumpo komanda laukia viešo Zelenskio atsiprašymo. O Zelenskis dabar Londone, kur susirinkę Europos lyderiai galvoja, ką daryti ant plauko pakibus amerikiečių paramai. Zelenskį šiltai priėmęs britų premjeras Kiras Starmeris paskelbė, kad dabar Europa kurs savo taikos planą, kurį pasiūlys Vašingtonui. Pasaulis vis dar neatsigauna po iki šiol nematytos diplomatinės katastrofos Baltuosiuose Rūmuose, kuria dabar atvirai džiaugiasi Rusija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. Tačiau kai kuriuos tai privertė susimąstyti. Austrijos paneuropinio judėjimo vadovas Rainhardas Kloucekas pabrėžia, kad europiečiai ilgą laiką per daug koncentravosi į gerovės valstybės kūrimą ir džiaugėsi, kad amerikiečiai į gynybą investuoja už juos.  Pokalbis su R. Klouceku – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu.

Vištyčio miestelyje žmonės gyvena vos keliolika metrų nuo rusiško pasaulio. Valstybių siena eina ir per ežerą, ir per gyvenvietę. Nors dalis gyventojų ramūs, kai kurie prisipažįsta, kad gyventi šalia agresoriaus – nei smagu, nei labai ramu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Mažai kam matytas vaizdas – Vištyčio ežere skriejantis rusų pasieniečių laivas su oro pagalve. Tai – netipinis pasienis.