Vis dėlto jis negalėjo atsakyti, kiek šiemet pradėtų ikiteisminių tyrimų susiję su sukčiavimu prisidengiant VMI vardu.
„Šiemet sausio–kovo mėnesiais pradėti 923 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, pernai per tą patį laikotarpį – 918 tyrimų. Kiek iš jų susiję su VMI, pasakyti negalime, tačiau šis sukčiavimo būdas šiuo metu vienas populiaresnių“, – komentare BNS teigė R. Matonis.
„Kadangi dauguma sukčiavimų padaroma elektroninėje erdvėje, o pinigai pervedami į kitas šalis, daugiausiai Afrikos ar Azijos žemynų, tokie tyrimai yra pakankamai ilgi ir sudėtingi“, – teigė policijos atstovas.
R. Matonio teigimu, gyventojams šiemet padaryta žala siekia beveik 4,5 mln. eurų, tuo metu pernai per tą patį laikotarpį ji siekė 6,5 mln. eurų.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta trečiadienį teigė, jog pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus VMI vardu prisidengiančių finansinių sukčių atakoms, sukčiavimo mastas yra rekordinis, o dėl jo galėjo nukentėti šimtai ar net tūkstančiai žmonių.
Pasak jo, LB neturi tikslių duomenų apie nukentėjusių gyventojų skaičių, tačiau mastas yra rekordinis – siunčiama tūkstančiai fiktyvių žinučių ir elektroninių laiškų. S. Krėpštos teigimu, atakos prisidengiant VMI vardu yra susijusios su pajamų deklaravimu ir gali tęstis iki gegužės vidurio.
LB duomenimis, šiemet sausį–kovą bankai iš gyventojų gavo daugiau nei 1 tūkst. kreipimųsi, iš jų 20 proc. buvo dėl sukčiavimo.
