KT sausio 24 d. paskelbė nutarimą, kuriuo nurodoma, kad dabartinio įstatymo norma, numatanti, kurie paciento artimieji ir kokiu būdu turi teisę prašyti atlyginti medikų padarytą žalą, prieštarauja Konstitucijai.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nurodė, kad įstatymas neabejotinai bus koreguojamas.
„Šioje kadencijoje turime antrą KT išaiškinimą dėl teisės aktų, priimtų dar praeitoje kadencijoje, kai yra reikalingi pakeitimas. Ir tik laiko ir proceso klausimas, kaip galime tuos pakeitimus atnešti į Seimą“, – komentavo jis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Šiuo metų sąrašas yra baigtinis
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė patikslino KT pripažinus, Pacientų teisių žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, kuris apibrėžia, kas dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą turi teisę į jos atlyginimą, nėra tinkamas.
„Kitaip sakant, KT konstatavo, kad įstatymo nuostatose įtvirtintas baigtinis asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalo atlyginimą, sąrašas prieštarauja Konstitucijai.
Kitaip tariant, turėtų būti nustatytina, kad tokią teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi visi dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą pagal tai, koks buvo glaudus ir artimas žmonių ryšys.
Taigi nuosekliai žiūrint ir turėtų būti keičiamas šis minimas straipsnis ir panaikinamas apribojimas, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą bei išlaikomų ar turinčių teisę į išlaikomų asmenų turi tik mirusio paciento darbingi tėvai ar pilnamečiai vaikai, kurie su pacientu turėjo ypač artimą ir glaudų ryšį.
Kitaip tariant, turėtų būti nustatytina, kad tokią teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi visi dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą pagal tai, koks buvo glaudus ir artimas žmonių ryšys“, – komentavo ji.
Gali pretenduoti ne tik giminaičiai
Seimo narės Jurgitos Sejonienės paprašyta patikslinti, kas dar be šeimos narių galėtų pretenduoti į minimos žalos atlyginimą, ministro patarėja įvardijo kelis galimus variantus.
„Konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį teismą išaiškinimo – toje byloje kilo klausimas dėl brolių ir seserų teisės pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą tuo atveju, kai dėl artimojo ar šeimos nario mirties buvo padaryti moralinė žala. Dabar broliai ir seserys nepatenka į 13 straipsnį, nebent jie yra faktiniai išlaikytiniai.
Taip pat galėtų būti ir ne giminystės ryšiais siejami asmenys, kurie yra glaudžia ir artimai susiję su pačiu pacientu. Aiškinant pagal KT, tai gali būti ir kaimynai, ir draugai, jei toks ryšys buvo nepaneigiamas ir jis buvo ypač artimas ir glaudus, nuolatinis“, – pabrėžė E. Butkevičienė.
Ji taip pat nurodė, kad nors atitinkamus įstatymų pakeitimo projektus dar reikia parengti, žalos vertinimo komisija jau dirba atsižvelgdama į šį pakeitimą.
„Pažymėta, kad nuo KT nutarimo paskelbimo datos pacientų sveikatai padarytos žalos komisija priima kreipimusis visų asmenų, kurie kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo mirus tokiam pacientui ir asmeniui dėl to patyrus neturtinę žalą“, – pridūrė SAM atstovė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientas ir įstatyme nurodyti artimieji gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į valstybę ir gauti kompensaciją iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos. O į įstatymą neįtraukti artimieji žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą, atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiu atveju žala atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos.
Sveikatos specialistai įspėja – vartodami tokius produktus rizikuojate sirgti vėžiu:
