aurimas pečkauskas

Sveikatos apsaugos viceministrui Edgarui Diržiui užsiminus, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą pas gydytoją iš anksto nepranešusiems pacientams įvesti baudas, ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad šiuo metu tokių priemonių imtis neplanuojama. „Šiuo metu ant stalo tokio sprendimo tikrai nesvarstome. Natūralu, kad tai yra kaip pasiūlymas. Tai yra tikrai radikali ir kraštutinė priemonė“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo ministras.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) baigė antrąjį pertvarkos etapą, ir verčia naują istorijos puslapį. Nuo rugsėjo 10 dienos nebelieka iki šiol atskirai veikusių ligoninės filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas, skelbiama ligoninės pranešime.

Skolose paskendusioje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pirmadienį pasirašytas įstaigos finansinės stabilizacijos planas, sako sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko atstovas Tomas Bagdonas. Pasak jo, planuojama, kad ligoninė pelningai pradės veikti jau artimiausiais mėnesiais – be to, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat numato įstaigai artimiausiu metu skirti dar 3 mln. eurų, skirtus kompensacijoms išmokėti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) direktoriaus pareigas nuo rugpjūčio 26 d. pradėjo eiti Valdemaras Sviackevičius, laimėjęs gegužės mėnesį skelbtą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. Jis pakeis VTMT direktoriaus pareigas ėjusį Romą Raudį, skelbiama SAM pranešime žiniasklaidai. „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai pasižymi aukščiausia profesine kompetencija, darbo kokybe, pažangiais sprendimais.

Švedijoje fiksavus pirmąjį „b raupų“ atvejį Europoje, Lietuva kol kas neplanuoja didinti turimo vakcinų nuo šios virusinės ligos rezervo.  „Šiame etape tikrai neplanuojame įsigyti. Situaciją stebime. Šiuo metu turimi skaičiai yra pakankami, nes supraskime, kad skiepijami rizikos grupių asmenys“, – BNS šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, turimą 2,5 tūkst.

Mirus namuose pagimdytam kūdikiui, Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai žada pavesti atlikti patikrinimą, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir ieškoti galimybių ateityje išvengti panašių nelaimių. Pirminiais duomenimis, greitoji pagalba į kaimą Kelmės rajone buvo kviečiama kelis kartus, tačiau moteris pagimdė namuose, kūdikis buvo vežamas į ligoninę Šiauliuose, tačiau neišgyveno.

Buvusį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį poste pakeitęs viceministras Aurimas Pečkauskas sako, kad per likusius kelis komandos darbo mėnesius iki naujos Vyriausybės sudarymo pirmiausia sieks sėkmingai užbaigti anksčiau šioje kadencijoje inicijuotus pokyčius. A. Pečkauskas įvardija konkrečias prioritetines veiklos kryptis, tačiau neatsako, ar jau turėjo progos šią darbotvarkę aptarti su premjere Ingrida Šimonyte.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad ateityje neišvengiamai teks didinti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Visgi, pažymi Arūną Dulkį pareigose pakeitęs ministras, tam būtinos plačios diskusijos. „Aš manau, kad yra reikalingos plačios diskusijos. Reikalingas visuomenės susitarimas. Priešrinkiminis laikotarpis turbūt nėra tinkamiausias laikas apie tai kalbėti“, – žurnalistams antradienį sakė A. Pečkauskas.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas eiti pradedantis Aurimas Pečkauskas neketina nutraukti sutarčių dėl ministerijos nupirkto papildomo sveikatos draudimo darbuotojams. Jis tikina, kad tai tėra kompetentingų darbuotojų pritraukimo priemonė. „Nėra didelės problemos, jeigu ši iniciatyva bent šiame etape liktų Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Poreikis atkeliauja iš darbuotojų, suderinus su darbo taryba, siekiant motyvuoti žmones turėti pilną paketą.

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurimas Pečkauskas neketina koreguoti pirmtako pradėtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos, bet žada pagalbą savivaldybėms ją įgyvendinant. „Kokių nors didelių pokyčių šioje vietoje nematyčiau, tačiau matau, kad turi įvykti sklandus įgyvendinimas, sklandus praktinis aspektas šitos reformos įdiegimo į mūsų sveikatos sektorių, kad ji atneštų tuos rezultatus, apie kuriuos kalbama.

Nei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nei jį pakeisti siūlomas dabartinis viceministras Aurimas Pečkauskas premjerės sprendimo dėl pokyčių Ministrų kabinete nekomentuoja, lauks prezidento Gitano Nausėdos sprendimo dėl Vyriausybės sudėties. „Tiek Dulkys, tiek teikiamas viceministras kalbės po prezidento dekreto pasirašymo. Yra palikta prerogatyva premjerei komentuoti.

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai – siekdama gerinti prieinamumą pas šeimos gydytojus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu užsimojo iš priėmimo skyrių išginti piktnaudžiaujančius, iš tikrųjų skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus. Tiesa, nors pokyčiai sulaukė medikų palaikymo, dabar jie nuogąstauja, kad nauja tvarka, jei nebus korekcijų, viską gali tik pabloginti.

Tam tikros srities gydytojų ir slaugytojų šalyje tiek trūksta, kad nieko nesiimant po mažiau nei dešimtmečio paprasčiausiai gali nebelikti, kam gydyti. Siekdama užbėgti už akių tokių grėsmingų prognozių išsipildymui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi išsamų planą. Vis tik pasigirdo įspėjimai, ar su laiku apskritai bebus, iš kur paimti specialistų.  Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų pozicijų visoje Europoje. Sveikatos apsaugos sistemos dalyviai apskritojo stalo diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip situaciją pakeisti ir pacientams užtikrinti tolygų inovatyvaus gydymo prieinamumą.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Vairuotojai raginami nedelsti ir pasitikrinti, ar jų sveikatos medicininė pažyma vis dar galioja, mat kitu atveju jiems vairuoti automobilį bus draudžiama. Dalis gyventojų skundžiasi, kad jų prašo keliauti į kelias gydymo įstaigą ir gauti pažymas iš ten dirbančių specialistų. Tačiau ministerija tikina, kad taip daryti nėra privaloma. Jau nuo kitų metų sausio mėnesio vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimu.

Nuo kitų metų vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimu, todėl nustatytu periodiškumu nepasitikrinę sveikatos vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme. „Regitros“ duomenimis, iki kitų metų sausio, daugiau kaip 319 tūkstančių vairuotojų turi pasitikrinti sveikatą, t. y. kas penktas šalies vairuotojas.

Sausio pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, pretenduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo šiol galės ir net ne šeimos nariai. Tiesa, tam reikės įrodyti nepaneigiamą buvusį glaudų ryšį su mirusiuoju.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Augant tokių grožio procedūrų kaip hialurono užpildų ir botulino toksino injekcijos poreikiui, bet kartu fiksuojant nelegaliai teikiamas paslaugas, svarstomi pokyčiai. Vis tik dermatovenerologai bei plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojai susiėmę už galvų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojų šias procedūras patikėti tik kelių mėnesių siauros medicinos praktikos kursą praėjusiems gydytojams.

Seime kelią toliau skinasi įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, ruošiami pokyčiai ir dėl gydytojų darbo. Juos priėmus šeimos gydytojai nebeprivalės garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, bet po 12 valandų 5 dienas per savaitę. Pakeitimais siekiama dalį gyventojų atpratinti lėkti į priėmimo skyrius, kai poliklinikos jau nedirba, nors išties pas gydytoją dėl neskubios pagalbos gali atvykti planine tvarka.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Šiuo metu prireikus šeimos gydytojo lygio pagalbos jo nedarbo metu, savaitgaliais ar per šventes, paprastai pacientai įstaigų, prie kurios yra prisirašę, pagal sudarytą sutartį su ligonių kasomis būdavo nukreipiami į tam tikrų ligoninių priėmimo skyrius. Dabar tvarką ruošiamasi koreguoti, tad iš įpročio nuvykus į priėmimo skyrių dėl ne ūmios būklės už pagalbą gali tekti susimokėti. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, norima keisti ir šeimos gydytojo darbo apibrėžimą.

Nors sveikatos apsaugai Lietuva kasmet skiria vis daugiau lėšų, situacija džiugina ne visur. Rajonuose gyvenantys žmonės ligoninėse neberanda specialistų, o didmiesčių gyventojai priversti laukti net kelių mėnesių eilėse. Kokios yra to priežastys? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies atsakymų ieškoti kartu.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Prie Seimo į protestą susirinko itin reta genetine liga cistine fibroze sergantys žmonės ir jų artimieji. Sustatę simbolines urnas jie prašė valdžios išgirsti prašymus kompensuoti vaistus, kurie galėtų pailginti dešimčių žmonių gyvenimus. Mat dabar jie neretai nesulaukia net devyniolikos metų.

Dauguma odontologų jau prisijungė prie e.sveikatos sistemos ir teikia joje duomenis nuo rugsėjo atsiradus šiai prievolei, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Teisę teikti odontologijos paslaugas turi apie 2,2 tūkst. įstaigų ir pavienių odontologų. „Šiuo metu mes matome, kad iš jūsų minėto skaičiaus keturi penktadaliai įstaigų yra sudarę sutartis su Registrų centru arba yra sutarčių pasirašymo procese.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Po medikės savižudybės Šiauliuose dėl mobingo situacijos Lietuvos medikų sąjūdis pranešė reikalaujantis nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką. Prieš tai žiniasklaidai nieko nekomentavęs jis šiandien vykusioje spaudos konferencijoje neslėpė, kad buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai dėl tvyrojusios įtampos Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre.

Praėjusią savaitę šalį sukrėtė jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos mirtis. Paaiškėjo, kad moteris nusižudė. Tai, pasak artimųjų, padaryti paskatino darbe patirtas psichologinis spaudimas. Respublikinė Šiaulių ligoninė sako gavusi penkis tarnybinius pranešimus dėl įstaigoje egzistuojančios įtampos, tačiau ligoninės vadovai dėl susiklosčiusios situacijos trauktis iš pareigų neplanuoja.

Vyriausybės sprendimu trečiadienį įsteigta ketvirta Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro pareigybė. „Prašome pakoreguoti nutarimą, kad galėtume ministerijoj turėti ketvirtą viceministrą, kuris išskirtinai kuruotų visą visuomenės sveikatą, ekstremalių situacijų valdymą, psichikos sveikatą ir radiacinę saugą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių pritarė Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimams, kurie leis negaivinti paciento esant negrįžtamiems jo sveikatos būklės pakitimams. Įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 2 buvo prieš, o dešimt susilaikė. Pokyčiai Lietuvos ligoninėse turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, vien svarstymas – gaivinti mirštantįjį ar ne – skamba šventvagiškai.