sam

Gyventojams – platesnės galimybės įsigyti nereceptinius vaistus internetu. Jie tą padaryti galės ne tik per vaistinių tinklalapius, bet ir per interneto prekybos platformas bei mobiliąsias programėles, jeigu vaistinės pasirinks tokį būdą. Tokia galimybė sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patvirtinus atnaujintą nuotolinės prekybos vaistais tvarką. Tačiau ministerija ragina perkant vaistus internetu nepamiršti saugumo priemonių ir pasitikrinti, ar perkama iš legalios vaistinės.

Nors ministerija ir teigia, kad eilės pas gydytojus turėjo sumažėti, gyventojai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe. Štai vilnietė Rasa skaičiuoja, kad operacijos gali tekti laukti ir virš 1,5 metų. Ligoninė gi aiškina, kad kai kurias operacijas gali atlikti tik tam tikros specializacijos gydytojai, kurių yra mažai. Rasa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt piktinosi, kad eilėje operacijai jau greit stovės metus, ir tai – dar ne pabaiga.

Siekdama sumažinti eiles pas gydytojus, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė svarsto vystyti telemedicinos paslaugas. „Esant ribotam resursui, kalbame ir apie gydytojų žmogišką resursą, turime kalbėti apie nuotolinių konsultacijų vystymą, telemedicinos paslaugų vystymą, ruošiame teisės aktus“, – pirmadienį paskelbtame naujienų portalo „15min“ interviu sakė politikė. Anot jos, šeimos gydytojai yra iškėlę klausimą dėl nedarbingumo pažymėjimų išrašymų.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė patarėja Jurgita Platakytė, bus atsakinga už slaugos ir ilgalaikės priežiūros sritis, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Džiaugiuosi galimybe prisijungti prie sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandos.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įliestų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams pradėti kompensuoti trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir padedantys išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Nuo šių metų įsigaliojo pokyčiai, nebeleisiantys daliai gyventojų gudrauti bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse gulėti dvigubai ilgiau, nei priklauso. Tiesa, tai kelia naują rūpestį – visuomenei sparčiai senėjant kaip ant mielių auga globos paslaugų poreikis, o šios įstaigos taip pat braška per siūles. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad valstybė apmokėjo 120 dienų slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Išaugus sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis gyventojai pradėjo skųstis nerandantys reikiamų vaistų. Paprastai kalbama apie antibiotikų stygių, tačiau tarnybos ramina – yra kuo pakeisti šiuos vaistus. Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin daug kalbant apie išaugusį antibiotiko klaritromicino poreikį ir šio vaisto tiekimo sutrikimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė visuomenės dėmesį, kad yra alternatyva šiems vaistams.

Lietuvoje trūkstant kelių šimtų slaugytojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programai.

Susiduriant su specialistų poreikiu, būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, 2025–2026 mokslo metais į finansuojamas medicinos rezidentūros studijas numatoma priimti 20 papildomų studentų, o į odontologijos rezidentūros studijas – 10. „Medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus.

Pirmadienį darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradeda naujasis ministrės Marijos Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis. Ministerijos teigimu, jis bus atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms ir karinėms grėsmėms formavimą. „Ačiū už pasitikėjimą ir kvietimą dirbti ministrės komandoje.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės patarėja komunikacijai paskirta Irmina Frolova-Milašienė, ketvirtadienį pranešė ministerija. Pasak ministerijos, naujoji ministrės patarėja bus atsakinga už sveikatos politikos strateginės komunikacijos formavimą.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Siekiant padidinti burnos higienos ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą bei kokybę šalies gyventojams, nuo šių metų pradžios sumažino maksimalų burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vaikų dantų ėduonies ir suaugusiųjų burnos vėžio profilaktikai. Maksimalus burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičius sumažintas nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei ir mirštamumas nuo jų Lietuvoje išlieka pirmoje vietoje. Negana to, esame tarp „lyderių“ ir europiniame kontekste. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi skelbia, kad situacija turėtų gerėti, mat nuo gegužės 25 d. įsigalios kardiologiniams pacientams svarbios naujovės. Higienos instituto duomenimis, 2023 metų mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė net 52,1 proc.

2025 m. pasikeitimai pacientų laukia ir dėl receptinių vaistų išrašymo. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), planuojama, kad nuo antro pusmečio bus sudaryta galimybė vaistus pratęsti ilgiau nei pusmečiui, bet ne ilgiau kaip metams. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui. Šiemet gi numatyta galimybė, kad vaistai galės būti išrašomi 6–12 mėnesių laikotarpiui.

Nauji metai kaip visada atneša ir pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas geresnis patekimas pas gydytojus, nauji kompensuojami tyrimai. Naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2025 m.  Dėl krūties vėžio galės pasitikrinti daugiau moterų Nuo 2025 metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų. Šis pokytis papildomai pareikalaus apie 3,5 mln.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Didelės eilės gydymo įstaigose gyventojus baigia išvesti iš kantrybės. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė patikina, kad eilių klausimas yra vienas iš prioritetinių. Kaip viena iš priemonių numatoma ir vadinamos prioritetinės eilės, kai tam tikri pacientai galėtų pas medikus patekti greičiau už kitus. Vieni sprendimą sveikina, tačiau iki galo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų būti įgyvendinta.

„Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai“, – be užuolankų kalba Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. Pasak jo, politikams vertėtų suprasti, kad didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių – jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. „Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė svarbiam pokyčiui – nuo kitų metų kai kuriuos ortodontinius aparatus vaikams, turintiems įvairių dantų bei žandikaulių anomalijų, galės skirti ir gydytojai odontologai. Šis sprendimas leis gerokai sutrumpinti paslaugų laukimo eiles. Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje.

Inkstų ligomis sergantys prašo kuo skubiau atšaukti jų gyvybėms grėsmę keliantį buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pažymima, kad valstybei mažinant paslaugų apmokėjimą ir prieinamumą, sergančiųjų inkstų ligomis gyvybėms iškyla tiesioginis pavojus.

Po paviešintos 33-erių vilniečio Adomo Bukausko istorijos, kai dėl Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) medikų aplaidumo liko paralyžiuotas ir neįgalus visam gyvenimui, vėl kilo diskusijos, kas apskritai gina pacientą nuo nekokybiškos medicinos. Pažymima, kad nors nuo klaidų niekas neapsaugotas, sveikatos sistema vangiai iš jų mokosi. Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad klausimas dėl pacientų eilių mažinimo bus vienas iš pagrindinių naujosios Vyriausybės prioritetų. Visgi, anot jos, tikėtis greitų šios ilgalaikės problemos sprendimų nereikėtų. „Eilių mažinimo klausimui skirsime prioritetą. (...) Tačiau problema yra gili ir ilgalaikė, todėl ypatingai greitų sprendimų neturėtume tikėtis.

Pacientams, kuriems po kasos pašalinimo pasireiškia cukrinis diabetas, nuo šiol bus kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės (MPP), skirtos cukrinio diabeto kontrolei, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pakeitimas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gavus pacientų kreipimąsi ir Lietuvos endokrinologų draugijos rekomendaciją.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nustatyti kriterijus gydymo įstaigoms, norinčioms teikti skubiąją medicinos pagalbą. Kitaip sakant, jei po kelių metų atitinkamo tipo skubios pagalbos skyrius neužtikrintų tam tikro pacientų kiekio bei neatitiktų kitų kriterijų, jis būtų uždarytas.  Sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko aiškinimu, šiais pakeitimais siekiama efektyvinti skubiosios pagalbos sritį.

Nuo šiol išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Kilus ekstremaliai situacijai ar krizei šalies ligoninių skubios pagalbos, intensyviosios priežiūros, sterilizavimo, rentgeno ar kiti diagnostikos skyriai, operacinės, vaistinės bei laboratorijos turėtų būti aprūpintos elektros tiekimu mažiausiai trims paroms.  Tiek pat laiko savarankiškai turėtų būti tiekiama šiluma, ryšio ir informacinių technologijų maitinimas, nepritrūkti geriamojo vandens, maisto bei deguonies, biotualetų.

Nuo kitų metų profilaktiškai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 iki 75 metų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Planuojama, kad šis ministerijos sprendimas praplėsti amžiaus ribas, norint išsitirti nuo minimos ligos, papildomai pareikalaus apie 3,5 mln. eurų per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Žvynelinės gydymą vaistais galės pratęsti ir antrinio lygio paslaugas teikiančių gydymo įstaigų gydytojai dermatovenerologai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iki šiol psoriazės gydymas moderniais vaistais galėjo būti skiriamas, keičiamas arba nutraukiamas tik tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo dermatovenerologo sprendimu.

Pacientai jaučia neteisybę – kaip renkasi šeimos gydytoją, taip norėtų rinktis ir odontologą bei gauti jiems priklausančią, nors ir nedidelę, bet valstybės kompensuojamą išlaidų dalį. Ministerija teigia, kad diskusijos dėl to vyksta, tačiau nėra aiškaus modelio, kaip tai galėtų veikti. Odontologų rūmų vadovė gi kalba dar griežčiau – apskritai siūlo atsisakyti iliuzijų apie „nemokamą“ gydymą ir viskas pastangas nukreipti į prevenciją.

Milžiniškose eilėse pas gydytojus laukiantiems (kai kada ir nebesulaukiantiems) gyventojams politikai per rinkimus nešykštėjo pažadų apie šviesesnį rytojų. Kalbų apie tai netrūksta ir dabar, tačiau ko konkrečiai imsis į sveikatos politikos formuotojų kėdes ateinantys asmenys? Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.

Įgyvendinant bandomąjį projektą, kurio tikslas nauju centralizuotu organizavimo modeliu pritraukti į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programas daugiau gyventojų, priklausančių tikslinėms grupėms, asmeniniai kvietimai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio jau buvo išsiųsti daugiau nei 39 tūkst. šalies gyventojų. Nuo lapkričio mėnesio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai bus asmeniškai kviečiami pasitikrinti ir dėl storosios žarnos vėžio.

Jei jums prireikė šeimos gydytojo pagalbos, nenustebkite, jei kitą kartą jums tereikės slaugytojo konsultacijos. Siekiant palengvinti naštą gydytojams per šiuos metus slaugytojams suteikta teisė ne tik teikti savarankiškas konsultacijas, bet ir išduoti nedarbingumą, išrašyti vaistų receptus. Tiesa, kaip pastebi pačios įstaigos, kol kas pasiteisino ne viskas. Tokių pokyčių sveikatos politikai ėmėsi siekdami sumažinti eiles pas šeimos gydytojus ir didinti slaugytojo profesijos prestižą.

Lietuvoje kasmet išrašoma keliasdešimt milijonų receptų įvairiems medikamentams įsigyti. Sveikatos priežiūros įstaigoms sėkmingai pereinant prie vieningos elektroninės sistemos, e-sveikata, naudojimo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo kiek netikėtą sprendimą – į vaistines žmonių vis dar atsinešami popieriniai receptai turės būti perrašyti į elektroninius pačiose vaistinėse.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.