sam

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Nuo sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios vairuotojo pažymos vairuoti nebus galima, mat vairuotojo pažymėjimas negalios. Asmenų, kurių pažyma negalioja ar nustos galioti iki metų pabaigos dar yra 163 tūkst. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Nuo rugsėjo 5 d. įsigalioja medicinos pagalbos priemonių kompensavimo pakeitimai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, taip tikimasi pagerinti enterinį maitinimą gaunančių ir diabetu sergančių pacientų priežiūrą.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Nuo pirmadienio Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) vadovauti pradeda Dovilė Marcinkė.  VVKT vadovės pareigas penkerių metų kadencijai ji paskirta laimėjus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. „Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pradedanti vadovauti Dovilė Marcinkė jau turi darbo patirties šioje įstaigoje, tad puikiai išmano jos specifiką, o taip pat yra sukaupusi solidžią darbo patirtį farmacijos bendrovėse.

Sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad bus aiškinamasi dėl įvykio, kai greitosios pagalbos automobilyje Šiauliuose pirmadienio vakarą mirė naujagimis. Pirminiais duomenimis, greitoji pagalba buvo kviečiama kelis kartus, tačiau moteris pagimdė namuose, kūdikis buvo vežamas į ligoninę Šiauliuose, tačiau neišgyveno.

Socialdemokratams vadovaujanti Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturėjo darbuotojams suteikti papildomo sveikatos draudimo. Pasak jos, tai rodo ministerijos nepasitikėjimą viešomis sveikatos paslaugomis, todėl Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) būtų linkusi keisti šį sutarimą. „Viešasis sektorius tikrai neturi nukentėti, ten irgi žmonės. Tačiau tai iš karto suponuoja nuomonę, kad pati SAM nepasitiki viešomis sveikatos paslaugomis.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Rokiškio rajono savivaldybei išsiuntė pasibaigusio galiojimo COVID-19 testus, pranešė rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Pasak jo, ministerijos skirti testai turėjo būti išdalinti Rokiškio rajono vaikams per švietimo įstaigas. Mero teigimu, tokie veiksmai yra galimai nusikalstami, nes testų kokybė nebuvo užtikrinta.

Sveikatos apsaugos ministerija dar mėnesiui pratęsė terminą, kurio metu savivaldybės gali pretenduoti į lėšas medikų pritraukimui. Kaip nurodo ministerija, savivaldybių paraiškų bus laukiama iki rugsėjo 30 d. Dėl termino pratesimo paraiškas jau pateikusios savivaldybės nepatogumų nepatirs – dokumentai bus pradėti vertinti iš karto eiliškumo tvarka. Pažymėtina, kad terminas pratęstas atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą.

Po planinės klubo sąnario operacijos atvykęs į Palangos reabilitacijos ligoninę 48-erių šilališkis Žydrūnas Viliušis pasakoja niekam nelinkintis tokios patirties. Vyras apgailestavo, kad nors sveikatos sistema nuolat melžia mokesčius, prireikus pagalbos jos kokybiškai suteikti nesugeba. Pati įstaiga atkerta, kad vyrui buvo suteikta net dvigubai daugiau procedūrų.

Socialdemokratams keliant klausimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiksmų įsigyjant COVID-19 vakcinas, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad neturi pagrindo abejoti ministro Arūno Dulkio sprendimais pandemijos metu. „Opozicijos darbas yra ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje. Mes, kai buvome opozicijoje, lygiai tą patį darėme. Tik tie debesys gali turėti daugiau arba mažiau pagrindo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visiems darbuotojams nupirko papildomą sveikatos draudimą, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „Alfa“. Centriniame viešųjų pirkimų portale patalpinta informacija rodo, kad sutartį su „BTA Baltic Insurance Company“ dėl darbuotojų medicininio draudimo SAM sudarė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Maksimali sutarties kaina siekia 88 tūkst. eurų.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ankstesnės KUL vadovybės sprendimų. Apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl buvusių KUL vadovų sprendimų praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad įtarimus dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo keliantys socialdemokratai užsiima „skeletų paieška“. Ministro Arūno Dulkio atstovo spaudai Tomo Bagdono teigimu, vieno iš socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko keliamos abejonės, esą ministerija, nepaisant didelio kiekio utilizuojamų COVID-19 vakcinų, vienašališkai pratęsė jų įsigijimus, yra nepagrįstos.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) nutraukus tyrimą dėl buvusios Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės sprendimų teisėtumo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Keliolika milijonų įsiskolinimų turinti Klaipėdos universiteto ligoninė į STT kreipėsi pati, tačiau tam, kad tyrimas dėl prastos jos finansinės situacijos priežasčių būtų tęsiamas, gydymo įstaigos perduotos informacijos nepakako.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus apie naujai valdžiai bene neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą, parlamentarai šiuos politiko perspėjimus kritikuoja. Pasak opozicijos atstovų, pirmiausia reikėtų efektyviau naudotis šiuo metu į fondą suplaukiančiomis lėšomis. Be to, stebimasi, kodėl A. Dulkys savo kadencijos metu nesiėmė pokyčių dėl PSD didinimo.

Prezidento patarėja sako, kad eiles valstybinėse gydymo įstaigose sukuria specialistų trūkumas, todėl ji siūlo galvoti apie paskatas ir motyvaciją jiems rintis dirbti viešajame sektoriuje, ypač regionuose. Irena Segalovičienė ragina galvoti apie socialines garantijas ir geresnes darbo sąlygas gydytojams ir kitiems specialistams. „Eiles šitas klausimas (specialistų trūkumas – BNS) kuria labai stipriai. Eilės dėl paslaugų labai rimta problema.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovo pareigas nuo rugpjūčio 1 d. pradeda eiti dr. Aušra Širvinskienė, laimėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) gegužės mėnesį skelbtą konkursą. Ji pakeis iki šiol pareigas ėjusį dr. Emilį Subatą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad rūpinantis priklausomybę išgyvenančiais asmenimis, svarbu užtikrinti savalaikį jų gydymą – šiai dienai tai itin aktuali problema, rašoma SAM pranešime spaudai.

Penktadienį Ingridai Šimonytei grąžinus Vyriausybės įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai, socialdemokratai teigia sunkiai matantys galimybę sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui tęsti darbą. Socialdemokratai ragina šalies vadovą pasinaudoti savo teise reikalauti Vyriausybės sudėties atnaujinimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį su darbo vizitu lankysis Joniškio rajone. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizitą ministras pradės susitikimu su savivaldybės vadovais. Su jais numatoma aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą Po susitikimo A. Dulkys su Latvijos sveikatos apsaugos ministru Hosams Abu Meri pasirašys dvišalį susitarimo su Latvija pakeitimo protokolą dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienyje.

Ne vienas pacientas yra susidūręs su tuo, kad kas pusmetį atnaujinant kompensuojamųjų vaistų kainyną dalis iki tol jame buvusių vaistų „iškrenta“. Nors visada vaistų sąrašą įtraukiamos jo alternatyvos, prisistatyti nenorėjusi kaunietė teigė susidūrusi su nepavydėtina situacija. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris dėl susidariusios situacijos neslėpė emocijų. „Esu kupina emocijų, bet kitaip turbūt ir būti negali. Man artimas žmogus susirgo šlapimo pūslės vėžiu.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) perspėja, kad naujame  sąraše toliau mažėja vaistų pasirinkimas, pastebimas ir didėjantis skaičius molekulių, kurias tiekia tik 1–2 tiekėjai. Anot VGA atstovų, tokia situacija susidaro dėl itin griežtų šalyje taikomų kompensuojamųjų vaistų kainos kriterijų, kurie riboja konkurenciją rinkoje.

Visuomenės pastabos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui yra akivaizdžiai matomos, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Ar sveikatos ministras dirba idealiai? Tikrai ne, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra viena iš tų trijų ministerijų, kuri formuoja ir įgyvendina viešųjų paslaugų visą politiką. Natūralu, kad ir visuomenė ministrui turi pastabų, jos yra akivaizdžiai matomos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Nuo liepos 1-os dienos plečiamas nemokamos pavėžėjimo paslaugos prieinamumas – iki šiol ši paslauga buvo teikiama 20-yje savivaldybių, o netrukus ja galės pasinaudoti ir kitų savivaldybių gyventojai. Šiandien vykusios spaudos konferencijos metu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atskleidė sistemos detales. Pavėžėjimo paslauga pirmiausiai skirta planinėms paslaugoms teikti – susijusioms su hemodialize, transplantacija.

Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, dabar prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą esant tam tikroms konkrečioms situacijoms. Kaip dar prieš kurį laiką informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) ir toliau vadovaus Jelena Kutkauskienė, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Antrosios kadencijos metu ir toliau sieksiu, kad įstaiga būtų valdoma efektyviai, jos veikla būtų orientuota į aukščiausius rezultatus, būtų patenkinti pacientų ir darbuotojų lūkesčiai, pasiekti sveikatos politikos tikslai, stiprinamos mokslo ir mokymo bazės“, – išplatintame pranešime teigė J. Kutkauskienė.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacientams efektyvų ir šiuolaikišką gydymą. Greičiau įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą leidžia ženkliai paspartėjęs naujų vaistinių preparatų vertinimas ir racionalesnis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų naudojimas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM.

Pernai vasarą 20 Lietuvos savivaldybių pradėtas bandomasis pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas modelis nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti visoje šalyje. Kokiais atvejais galima prašyti nemokamo pavežimo į gydymo įstaigą ir kas šia paslauga galės naudotis? Nors iki šiol pacientų pavėžėjimu kiekviena savivaldybė iš esmės rūpinosi atskirai, didžiąją dalį šių paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba.

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai – siekdama gerinti prieinamumą pas šeimos gydytojus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu užsimojo iš priėmimo skyrių išginti piktnaudžiaujančius, iš tikrųjų skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus. Tiesa, nors pokyčiai sulaukė medikų palaikymo, dabar jie nuogąstauja, kad nauja tvarka, jei nebus korekcijų, viską gali tik pabloginti.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalios naujas kompensuojamų vaistų kainynas. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) perspėja, kad šiemet jame bus 5 proc. mažiau preparatų dėl Lietuvoje galiojančių kompensuojamų vaistų kainos nustatymui taikomų kriterijų. VGA valdybos narys Darius Sinkevičius perspėja, kad Lietuvai nekoreguojant esamos kompensuojamų vaistų kainos nustatymo tvarkos, kyla pavojus prarasti kai kurių gamintojų šalyje parduodamus vaistus.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir toliau atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo naujausias tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA tyrimas. Jo metu išanalizavus 36 Europos šalių pernai metų duomenis, paaiškėjo, kad situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių. Kaip rodo tyrimas, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 dieną buvo 14 vaistų.

Specialistai griebiasi už galvų – elektroninės cigaretės tarp paauglių plinta kaip maras. Ypač nerimą kelia naujausi duomenys – nors elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių auga visame pasaulyje, skelbiama, kad kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje. Tokią situaciją atskleidžia Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas. Pasak jo, tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių.

Tęsdamas kelionę po Lietuvos gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalino įžvalgomis po vizito Kazlų Rūdoje. Jis pasakojo jau ne viename rajone išgirdęs realybę, kad gydytojai iki 50 proc. siuntimų išrašo ne tokių, kokių, jų nuomone, reikėtų. O tai jie elgiasi bijodami pacientų skundų ir konfliktų. Ministras samprotavo, kad vykstant pokyčiams sveikatos sistemoje įstaigų vadovams reikia išmokti priimti ir kylančius konfliktus.

Pacientus neseniai pasiekė gera žinia – nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, netrukus prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant psichologinės sveikatos specialistų paslaugų tinklą visoje Lietuvoje. „Lietuvoje yra diegiamos bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat turime gydymo bendruomenėje komandas, kurios galės atvykti pas žmones.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai gali įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) tik patvirtinę savo tapatybę. Todėl keliaujant į vaistinę reikėtų nepamiršti paso arba asmens tapatybės kortelės.

Tam tikros srities gydytojų ir slaugytojų šalyje tiek trūksta, kad nieko nesiimant po mažiau nei dešimtmečio paprasčiausiai gali nebelikti, kam gydyti. Siekdama užbėgti už akių tokių grėsmingų prognozių išsipildymui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi išsamų planą. Vis tik pasigirdo įspėjimai, ar su laiku apskritai bebus, iš kur paimti specialistų.  Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

Nors pacientai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis, pasirodo, patys gyventojai prisideda prie to, kas jos netrumpėtų. Skaičiuojama, kad net iki penktadalio, o kai kur – net trečdalis pacientų užsiregistravę neatvyksta pas gydytojus, bet apie tai iš anksto nepraneša. Ar padėtų tokius asmenis disciplinuoti baudos? Idėja apmokestinti vizitą pas gydytoją ir neklusniems pacientams mokesčio negrąžinti arba juos iškart bauduoti sklando jau kurį laiką.

Toliau plečiant slaugytojų ir akušerių funkcijas bei kompetencijas, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais jiems suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad per pastaruosius metus slaugytojų bendruomenė sulaukė didelio pasitikėjimo ir profesinio įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime.

Nuo Naujų metų gyventojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios medicininės pažymos nustos galioti ir vairuotojo pažymėjimas. Policijos atstovai paaiškino plačiau, kokios sankcijos laukia tų, kurie iki numatytos datos nespės pasirūpinti pažyma. Nuo kitų metų sausio 1 d. vairuotojams atsiranda pareiga periodiškai tikrintis sveikatą.