Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Žemės ūkio taryba su žemdirbiais ir ūkininkais priešakyje sukilo prieš ministrą K. Navicką. Jie kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, premjerę I. Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Kaimo reikalų komitetą Seime, išreiškė nepasitikėjimą ministru ir prašė jį atstatydinti, spręsti šią problemą aukščiausiu lygiu.
Žemdirbiai teigė, kad situacija žemės ūkio sektoriuje stipriai blogėja. Jie teigė susiduriantys ne tik su COVID-19 sunkumais, augančiomis darbo sąnaudomis ir žaliavų kaštais, bet ir neapibrėžtumu dėl naujosios bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų vykdymo ir finansavimo.
Pasak jų, ministras K. Navickas ne tik kad neišsklaido nuogąstavimų dėl ateities, bet sukėlė dar didesnę įtampą bendruomenėje. Jie tvirtino, kad su ministru neišena komunikuoti ir rasti kompromisų.
Socialdemokratai ministrui uždavė virtinę klausimų
Pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijos organizuotame susitikime buvo pateikta daug klausimų žemės ūkio ministrui dėl parlamentarams bei žemdirbių bendruomenei nerimą keliančių klausimų.
Pirmasis į K. Navicką kreipėsi socialdemokratas Vidmantas Kanopa. Jis akcentavo, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nuolat gauna skundų dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vėluojamo parengti plano, kaip ir kam Lietuvoje bus leidžiamos ES paramos lėšos. Tokį planą Europos Komisijai reikia pateikti iki šių metų pabaigos.
„Socialinių partnerių pasiūlymai arba ignoruojami arba į juos neatsižvelgiama“, – K. Navicko prašydamas „duoti žodį“, kad strateginis planas ne vien ŽŪM, bet ir visų Lietuvos žemdirbių klausimas, teigė V. Kanopa.
„Čia ir daugiausiai aistrų kyla, įtampos yra ir galiu pripažinti“, – į V. Kanopos kreipimąsi sureagavo ministras.
Prieš pasisakydamas jis akcentavo, kad praėjusį ketvirtadienį drauge su socialiniais partneriais „kampus apsidailino“ ir tikisi lapkričio 23 dieną sutarti dėl daugiau detalių, kurios priverčia žemdirbius kelti klausimus.
„Nepagrįstas kaltinimas, kad mes kažkur atsiliekame – visos šalys nepateikusios. Kiekvienoje Žemės ūkio taryboje yra kalbama ir visos šalys žiūri į tai su nerimu. Kaip suspėti? Įgyvendinantieji dokumentai bus patvirtinti tik gruodžio 6 d. Visi dirbame neapibrėžtose sąlygose ir natūralu, kad tiek mes susitelkę, tiek ūkininkai susitelkę ir tą reikia suprasti. Jokio ignoravimo, nenoro kalbėtis, susitarti nėra“, – teigė K. Navickas.
Parlamentarams pasiteiravus, kaip dažnai K. Navickas ar ministerijos atstovai susitinka žemės ūkio skyriais regionuose, ministras tvirtino, kad su jais bendraujama bent keliskart per mėnesį. Jis taip pat patikino asmeniškai antradienį susitiksiantis su regionų žemės ūkio specialistais.
Visgi ministras pripažįsta, kad bendraujama per mažai. Tačiau teigia nieko negalintis padaryti, nes dažnesniam bendravimui trukdo COVID-19 pandemija.
„Mes nuotoliniu dirbame, vėl negalime turėti gyvų susitikimų. Tai yra blogai ir tą sakau objektyviai. Kai tu gyvai kalbi, yra visai kitas santykis, o kai visą laiką nuotoliu bendraujama, jis neveda į tą dalyką (aiškų problemų išdėstymą – aut. past.). Labai tikiuosi, kad pandemija pasibaigs ir galėsime grąžinti į gyvus formatus“, – sakė jis.
Žemdirbiai: strategijos kelia rūpestį
Socialdemokratų surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir žemės ūkio atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis nurodė esantis „labai nejaukioje situacijoje“, kadangi su ankstesniais ministrais spręsti kylančius klausimus žemdirbiams tekdavo asmeniškai, o ne dalyvaujant bendrose diskusijose.
Jis taip pat kalbėjo, kad K. Navickas šmeižia žemdirbius, viešai kalbėdamas, kad jie yra prieš žaliąjį kursą.
„Mes esame už žaliąjį kursą, nes mes arčiausiai jo“, – kalbėjo J. Sviderskis.
ŽŪM rengiamam planui žemdirbių atstovas taip pat negaili kritikos. Jo įžvalgomis, rengiamas planas, jeigu tik bus įgyvendintas, ne tik sumažins žemės ūkio sektoriaus pajamas, bet ir daugelį darbuotojų privers palikti darbo vietas.
„Kaip jums atrodo, ar mes važiuodami su tokiomis programomis toli nuvažiuosime? <…> Jūs sakote, kad mes gauname daugiau nei sumokame į biudžetą. Nieko panašaus. Mes sumokame 320 mln. į biudžetą, o gauname 215 mln. iš nacionalinio biudžeto.
Tos visos strategijos, kurios yra šiandien ruošiamos, mums kelia didžiulį rūpestį“, – nurodė jis.
Ne į visus klausimus Navickas galėjo atsakyti argumentuotai
Prieš keletą savaičių KRK pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo strateginis planas 2023–2027 metams, anot frakcijos nario Lino Jonausko, išgąsdino nemažai žmonių, taip pat ir jį.
„Dar kai dirbote nevyriausybiniame aplinkosauginiame sektoriuje kartu kovodavome už aplinkosaugines priemones, kurios eidavo į ŽŪM. Dabar paaiškėjo, kad šioje perspektyvoje net 7 kartus mažiau numatoma miškų visoms veikloms. Priminsiu, Vyriausybė įsipareigojo labai didelį tikslą pasiekti iki 2024 m. – 35 proc. miškingumą pasiekti.
Tačiau jei per visą programą buvo skiriama per 60 mln. miškų veisimui, tai dabar visoms programoms skirta tik 12 mln.“, – teigė parlamentaras, sakydamas, kad K. Navickui ši informacija „pliusų nepriduoda“.
Jis taip pat teiravosi ministro, kaip tai koreliuoja su klimato kaitos darbotvarke ir žaliuoju kursu.
„Mes turėsime atsakyti labai sąžiningai, nuo ko mes nubrauksime (finansavimą – aut. past.), nes mes nubraukiame daug nuo veiklų, kurios nesusijusios su tiesiogine žemės ūkio gamyba ir tai yra skausminga. Bet jeigu reikia vienam ar kitam sektoriui padidinti (finansavimą – aut. past.), turėsime labai aiškiai pasakyti, nuo ko nubraukiame“, – į detales nesileisdamas atsakė ministras.
Antradienį Seimą pasieks Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai, kuriuo būtų įpareigota uždaryti kailinių gyvūnų auginimo fermos. Frakcijos narys Eugenijus Sabutis ministrui uždavė klausimą, ką ŽŪM planuoja daryti per ateinančius metus ir kiek Lietuvos ir ES lėšų pareikalaus tikslų įgyvendinimas.
Pasak ministro, dar per anksti teikti tokius klausimus, kadangi įstatymo pakeitimai dar nėra patvirtinti, todėl tik pasakė: „O mano nuomonė čia nesvarbi“.
Žemdirbiai dėl Navicko darbo kreipėsi į valdančiuosius
Penktadienį prezidentas susitiko su ūkininkų organizacijų atstovais ir aptarė žemės ūkio politikos situaciją. Praėjusią savaitę G. Nausėda buvo susitikęs su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuriuo žemdirbiai išreiškė nepasitikėjimą ir prašė jį atstatydinti.
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad Žemės ūkio taryba su žemdirbiais ir ūkininkais priešakyje kreipėsi valdančiuosius, kad spręstų K. Navicko likimą. Nepatenkinti K. Navicko valdymu Žemės ūkio atstovais susisiekė ne tik su prezidentu, bet ir ministre pirmininke I. Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Kaimo reikalų komitetu Seime.
Kritiką ministrui reiškia ne tik žemdirbiai, opozicija, bet ir kai kurie valdantieji.
Patys žemdirbiai teigė, kad situacija žemės ūkio sektoriuje stipriai blogėja: susiduriama ne tik su COVID-19 sunkumais, augančiomis darbo sąnaudomis ir žaliavų kaštais, bet ir neapibrėžtumu dėl naujosios bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų vykdymo ir finansavimo. Ministras sulaukė priekaištų ir dėl netinkamos komunikacijos.
Premjerė linkusi stoti į ministro pusę
Tuo metu premjerė I. Šimonytė teigia nematanti rimtų priežasčių atsistatydinti žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kaip reikalauja dalis žemdirbių.
„Pripažįstu visų teisę protestuoti prieš visus ir prieš viską, kaip tik atrodo reikalinga demokratinėje šalyje, bet ministro atsistatydinimui reikia rimtesnių priežasčių nei tai, kad kažkokiai visuomenės grupei ministras nepatinka“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė ji.
Maždaug dešimties ūkininkų grupė lapkričio 17 dieną protestavo prie Žemės ūkio ministerijos, reikalaudami K. Navicko atsistatydinimo. Anksčiau tą padaryti ministrą ragino Žemės ūkio taryba.
