Užsienyje gyvenantys ar daugybinę pilietybę turintys Lietuvos piliečiai gali pasirinkti karinę tarnybą atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir toje valstybėje, kurioje gyvena ar kurios pilietybę jie turi.
Tiesa, ne visi užsienio lietuviai žino, kad prieš tai jie privalo kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kad jiems būtų suteikiamas leidimas tarnauti kitos valstybės tarnyboje.
„Kitos valstybės tarnyba – tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą“, – naujienų portalui tv3.lt aiškino VRM.
Piliečiui pateikus prašymą, VRM jį nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymų leisti tarnauti kitos valstybės tarnyboje nagrinėjimo tvarkos aprašą.
Jame numatyta, jog įvairios institucijos įvertina rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes, kurie galėtų kilti, jeigu Lietuvos pilietis būtų priimtas į pareigas kitos valstybės tarnyboje. Tuomet Vyriausybė priima sprendimą suteikti ar nesuteikti leidimą piliečiui eiti pareigas užsienio tarnyboje.
„VRM užklausia kompetentingų institucijų (Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, SODRA, Užsienio reikalų ministerija) ir gavusi jų motyvuotą nuomonę, parengia rekomendacinę išvadą ir LRV nutarimo projektą.
Sprendimą ar Lietuvos respublikos piliečiui išduoti leidimą tarnauti kitos valstybės tarnyboje priima Vyriausybė“, – teigia VRM atstovai.
Gali tapti 2 valstybių rezervo kariais
Klausimų kelia ir tai, ar užsienio valstybėje karinę tarnybą atlikęs lietuvis tokiu atveju galėtų būti atleistas nuo karinės tarnybos Lietuvoje?
Lietuvos kariuomenės atstovai komentuoja, kad, jei užsienyje gyvenantys ar daugybinę pilietybę turintys Lietuvos piliečiai atlieka karinę tarnybą NATO ar Europos Sąjungos (ES) valstybėse, jie gali kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.
Sprendimą dėl atleidimo nuo karo prievolės Lietuvoje priima Karo komendantūrų valdyba.
„Atlikus tarnybą kitoje NATO valstybėje asmuo turi kreiptis į Karo komendantūrų valdybą ir pateikti oficialų įrodymą, kad karo tarnyba tikrai buvo atlikta kitoje valstybėje.
Gavus visus reikiamus dokumentus karinė tarnyba kitoje NATO valstybėje gali būti prilyginama tarnybos atlikimui Lietuvoje“, – aiškina Lietuvos kariuomenės atstovai.
Pasak Lietuvos kariuomenės atstovų, problemų nekyla ir tuomet, jei pilietis nori atlikti karinę tarnybą tiek užsienio valstybėje, tiek Lietuvoje. Visgi jie atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju asmuo yra įtraukiamas į abejų šalių karinį rezervą.
O tai, kurioje šalyje rezervistas būtų pasitelktas mobilizacijos atveju, priklausytų nuo tuo metu susiklosčiusios situacijos ir konkretaus valstybės poreikio.
„Mobilizacijos atveju šių NATO šalių atsakingos institucijos koordinuotų veiksmus ir priimtų sprendimą, kur tuo metu rezervisto šaukimas būtų naudingesnis. Tokios išskirtinės situacijos būtų sprendžiamos individualiai“, – priduriama kariuomenės komentare.
Atlikus tarnybą be leidimo – prarandama pilietybė
VRM atstovai pabrėžia, kad prašyme suteikti leidimą tarnauti kitos valstybės tarnyboje būtina aiškiai nurodyti, kurioje užsienio valstybėje ir kokio pobūdžio tarnyboje planuojama tarnauti. Taip pat pilietis turi pateikti informaciją, ar tam būtina įgyti kitos valstybės pilietybę, ar pakanka duoti jai priesaiką.
Jei pareigoms reikalinga kita pilietybė, pilietis turi nurodyti, ar ją jau yra gavęs ir kada tai įvyko ar dar tik planuoja ją įgyti.
„Kartu su šiuo prašymu turi būti pateikti:
- galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis prašyme nurodo, kad turi kitos valstybės pilietybę, – ir kitos valstybės pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu prašymas pateikiamas registruotu paštu ar per pasiuntinį, pateikiama (-os) notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta (-os) šio (šių) dokumento (-ų) kopija (-os);
- funkcijų, kurias Lietuvos Respublikos pilietis, eidamas pareigas kitos valstybėse tarnyboje, turės atlikti, aprašymas;
- gyvenimo aprašymas“, – pažymi VRM.
Be Vyriausybės leidimo užsienio tarnyboje tarnaujančiam Lietuvos piliečiui gresia Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas.
Prašymą tarnauti kitos valstybės tarnyboje Lietuvos piliečiai turi pateikti tiesiogiai VRM, atvykus į ministeriją arba jį atsiųsti registruotu paštu per pasiuntinį ar elektroniniu būdu oficialiuoju VRM elektroninio pašto adresu [email protected].
Migracijos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pilietybės neteko 3 asmenys, kurie užsienio valstybės tarnyboj tarnavo neturėdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo. Visais 3 atvejais asmenys tarnavo Rusijos kariuomenėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
