užsienio lietuviai

Dėl vandenyje pastebėto ryklio Gran Kanarijoje buvo uždaryti trys turistų pamėgtos salos paplūdimiai. Gran Kanarijoje gyvenanti lietuvė Eglė pasakoja, kas įvyko, kad žmonės buvo apstulbę dėl tokio įvykio. Ryklys buvo pastebėtas dar šeštadienį Gran Kanarijos saloje esančio Teldės miesto Melenaros paplūdimyje, rašoma  „Daily mail“ naujienų portale.

Šeštadienį Islandijos pareigūnai statybininkų namelyje rado nužudyto lietuvio kūną ir iškart sulaikė keturis įtariamuosius. Taip pat lietuvius. Visgi pareigūnai informacijos apie žmogžudystę šykšti.  Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad dar neaišku, ar nužudytasis taip pat dirbo statybose kartu su įtariamaisiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Pietiniame Islandijos Sudurlando regione įvykdyto nusikaltimo epicentre – penki lietuviai.

Užsienio lietuvių organizacijų projektai gali pretenduoti į 50 tūkst. eurų paramą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų. Pirmenybė bus teikiama informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės projektams. „Užsienio lietuviai ir ten veikiančios organizacijos svariai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikindamas šią savaitę Vokietijoje vykusio diplomatų ir užsienio tautiečių bendruomenių susitikimo dalyvius kvietė stiprinti lietuvius pasaulyje vienijančios tapatybės saitus. „Mes, lietuviai, geriau nei bet kas kitas suprantame įvykių Ukrainoje tragizmą, nes ir mūsų pačių istorijoje netrūko klastingų vingių.

Karas Ukrainoje Lietuvai nuo pat pirmos dienos reiškė susivienijimą ir besąlygišką pagalbą. Tačiau lietuviai veikia ne tik gimtinėje. Užsienyje gyvenantys kraštiečiai buria pilietines bendruomenes ir išsiskiria savo pagalba nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Užsienio lietuvių organizacijos, sporto klubai ir Lietuvos sporto organizacijos kviečiamos registruotis į 2022 m. liepos 14–17 dienomis Druskininkuose vyksiančias XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.

Lietuvos valstybės gimtadienio proga pasaulio lietuviai siunčia sveikinimus ir dovanoja Lietuvai trispalvių jūrą. Nuo Kanados kalnų iki Indonezijos salų ar net Buriatijos Respublikos į dangų kyla Lietuvos trispalvė. 400 vėliavų suplevėsavo ir Sardinijos paplūdimyje, ir po vandeniu Indonezijoje. Net ir Niagaros kriokliai nušvinta Lietuvos vėliavos spalvomis. Nepaisant pasaulį kaustančios pandemijos, Pasaulio lietuvių bendruomenė švenčia Vasario 16-ąją ir sveikina Lietuvą.

Norvegijos gelbėjimo tarnybos buvo priverstos uždaryti turistų itin pamėgtą Prekestulino (Preikestolen, liet. „Salyklos akmuo“) uolą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Vyksta gelbėjimo darbai, kurių metu bandoma ištraukti žuvusio asmens kūną. Vietos policija mano, kad tai galėjo būti lietuvis. Atšaukus karantino metu taikytas sankcijas turistų pamėgtą vietą užplūdo lankytojai, susidarė milžiniškos eilės.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad didelis užsienio lietuvių aktyvumas prezidento rinkimuose yra pagrindas diskutuoti dėl vienos ar dviejų atskirų rinkimų apygardų užsienyje, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, prezidento rinkimuose bei dviejuose referendumuose užsienyje balsavo 42,5 tūkst. Lietuvos piliečių – tikėtina, kad šis skaičius augs, nes dar keletą dienų bus laukiama balsavusiųjų paštu biuletenių.

 Vyriausybėje antradienį po dvejų metų pertraukos susiburs Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija. Paskutinis šios komisijos posėdis vyko 2016 metais, o tų metų gruodį pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė apskritai svarstė ją naikinti. „Pirmą kartą po ilgos pertraukos mes atnaujinome komisijos sudėtį ir susitiksime.

Austin Pamatat (Pamataitis) – 19-metis Kanados lietuvis, kurio tėvas kilęs iš Slavikų kaimelio Šakių rajone. 3-ią kartą Lietuvoje viešintis vaikinas čia jaučiasi kaip žuvis vandeny, nenustoja šypsotis ir tvirtai žino: Lietuvoje jis jaučiasi savesnis nei Kanadoje. Nors lietuvių kalbos jis dar nemoka – šiuo metu jis lanko Lietuvos edukologijos universiteto organizuojamus kalbos kursus – tačiau aistringai jos mokosi.

29-erių brazilė Flavija Maciulevičius-Galumbauskas yra ne visai brazilė, tačiau ir ne visai lietuvė. Jos seneliai iš mamos pusės buvo lietuviai, po I-ojo pasaulinio karo išvykę į Braziliją, kur Flavija ir užaugo. Atrodo, nutekėjo jau daug laiko ir vandens, tačiau Flavija savo lietuviškų šaknų nepamiršta ir net jaučiasi labiau lietuve nei brazile. Šiuo metu ji Vilniuje, Lietuvos Edukologijos universitete kalbos kursuose mokosi senelių kalbos ir svajoja apie gyvenimą Marijos žemėje.

 Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) nepritaria Užsienio reikalų ministerijos teikiamam nutarimo projektui panaikinti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją. „Šios komisijos naikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, o siūlomos alternatyvos neužtikrins efektyvaus bendradarbiavimo“, – sako PLB pirmininkė Dalia Henke bendruomenės išplatintame pareiškime.

 Seimo iniciatyvas kitąmet rudenį rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo užsienio lietuviai vadina „politikavimu“ ir mato mažai galimybių, jog esant dabartiniams reikalavimams referendumas būtų sėkmingas. „Manome, kad referendumas tos problemos neišspręs. Seimo nariai jau pradeda politikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatūras užsienio lietuvių mokslo premijoms. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma apdovanoti tris užsienio lietuvius mokslininkus. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks mokslo premijų užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteikimo ceremonija. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek (Katažyna Korženevska-Volek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.

Lapkričio 4 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje vyks mokslo premijų  užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams apdovanojimo ceremonija, pranešė ministerijos atstovai. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė Vyriausybei svarstyti ministro Dailio Alfonso Barakausko pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą, kuris Lietuvos piliečiams suteiks daugiau privalumų bei patogumo, gaunant ir keičiant asmens dokumentus.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks iškilminga Mokslo premijų lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems mokslininkams apdovanojimo ceremonija. Paskirtos keturios premijos Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams: biomedikui Feliksui Bukauskui ir fizikui Jonui Žmuidzinui iš JAV, Vokietijoje gyvenančiai kalbotyrininkei Jolantai Gelumbeckaitei ir technologijos mokslų daktarei Vidai Malienei, dirbančiai Jungtinėje Karalystėje.

Beveik 90 procentų išvykusių svetur studijuoti studentų norėtų grįžti į Lietuvą. Tokie duomenys pateikiami jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Tačiau migracijos ekspero Dainiaus Paukštės pateikiami duomenys ne tik verčia tuo suabejoti, bet ir nuteikia itin pesimistiškai. Emigracija žudo valstybę Migracija – viena iš radikaliausių piliečių protesto arba pritarimo formų, bet didelė emigracija rodo, jog šalyje yra netvarka.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skelbianti konkursą ir kviečianti užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki 2013 m. balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Užsienio lietuviai sutaria, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tačiau tam tereikia daugiau iniciatyvos, parodė tyrimas. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu tyrimų bendrovė RAIT atliko apklausą, kuri parodė, kad absoliuti dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir net 7 iš 10 užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra - tereikia daugiau asmeninės iniciatyvos.

Metai neišvengiamai eina į pabaigą ir vienas po kito kaip iš gausybės rago pažyra visokio plauko ir rango rinkimai. Renkami metų vyrai ir moterys, metų žmonės ir metų įvykiai, raginama balsuoti už ypatingiausius, puikiausius, geriausius, daugiausiai pasiekusius ir pačius labiausius. O kad emigrantai nesijaustų nuskriausti, štai ir jums dovanėlė – renkami labiausiai nusipelnę pasaulio lietuviai.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad lapkričio 8 d. 15 val. ministerijos Ovaliojoje salėje bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius.

Užsienio lietuviai Seimo rinkimuose daugiausiai balsavo už dešiniuosius. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams balsavę užsienyje atidavė 32,2 proc. balsų, Liberalų sąjūdžiui - 17,52 proc. balsų. Trečia užsienyje liko Drąsos kelio partija, gavusi 14,78 proc. rinkėjų balsų, ketvirta - Lietuvos socialdemokratų partija su 8,99 proc., penkta - Darbo partija su 6,03 proc. balsų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ užsienyje gavo 3,55 proc, sąjunga TAIP surinko 3,05 proc.

Plėtoti konstruktyvų bendradarbiavimą vykdant svarbius ekonomikos, kultūros, mokslo ir kitus projektus bei stiprinti politinį lobizmą Lietuvai strategiškai svarbiais klausimais JAV lietuvius ragina Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šiaurės vakarų Rusijoje įsikūrusio Murmansko lietuvių bendruomenė rugsėjo 23-iąją švenčia veiklos 20-metį. Ta proga Murmansko lietuvius pasveikino užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Lietuvių organizacijos įkūrimas Murmansko krašte liudija mūsų tautos gyvybingumą ir vienybę: nuo Baltijos iki Barenco ir Baltosios jūros lietuvybės liepsna neblėsta ir jungia tautiečius į bendrą pasaulio lietuvių šeimą“, – sakoma ministro sveikinime.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Pasaulio lietuvių bendruomenė neseniai savo Seime priėmė rezoliuciją, kuria pagrįstai reikalaujama suteikti galimybę užsienio pilietybę priėmusiems lietuviams išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.

Lietuvybės pamatus griauna ne tik išeiviai, bet ir pati valstybė. Įvykiai Garliavoje parodė, kad žmogus Lietuvoje ne visada gali jaustis saugus. Taip teigia JAV lietuvių bendruomenės atstovė Ligija Tautkuvienė. Pavojaus varpai – Kaip JAV keičiasi lietuvių bendruomenės veidas? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigumą pilietybę“ pirmininkės L. Tautkuvienės. – Kalbėsiu taip, kaip yra.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Jungtinė Karalystė – viena iš tų šalių, į kurias ieškoti geresnio gyvenimo dažniausiai traukia lietuvaičiai. Tikslių skaičių, kiek mūsų tautiečių čia gyvena, niekas nepasakytų, tačiau akivaizdu – daug. Bet lietuvių bendruomenės veikloje dalyvauja tik nedidelė jų dalis. O aktyvių dar mažiau. Taip teigia Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė žinoma rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime užsienyje gyvenantiems lietuviams leistų galimybė balsuoti internetu. „Gaila, kad Seimas nesiryžta žengti šio žingsnio. Mūsų atstumai dideli, balsavimo laikas labai trumpas, tai dažnai daugelis mūsų žmonių net negali nuvažiuoti balsuoti. Mes prašėme, kad leistų balsuoti internetu nors mūsų apygardoje, pirmoje“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešinti R. Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Rugpjūčio 7 dieną Seimo rūmuose pradėjo posėdžiauti XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Nors rytą kaip iš kibiro pylęs lietus sutrukdė jo dalyviams pakelti PLB vėliavą, susirinkusieji salėje pradėdami pirmąjį posėdį darniai sugiedojo Lietuvos himną. Po trumpos maldos ir tylos minutės, skirtos pagerbti anapilin išėjusius bendruomenės narius, PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė pristatė Seimo atstovus iš keliasdešimt Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos žemynų.

Šiaulių miesto savivaldybėje kasdien rikiuojasi eilės. Vakar čia nuolat buvo apie 15 žmonių, rašo „Šiaulių kraštas“. Beveik visi – emigrantai, deklaruojantys išvykimą arba registruojantys užsienyje gimusius savo vaikus. Dauguma eilėse laukiančių žmonių – jau išvykę, tačiau tai deklaruoja tik dabar. Šiau­lie­tis Ro­ber­tas Kuz­mins­kas Ang­li­jo­je dir­ba tre­jus me­tus. Kar­tu gy­ve­na ir šei­ma. Vy­ras grį­žo į Šiau­lius pri­re­gist­ruo­ti de­šim­ties mė­ne­sių duk­rą.

Nuorūka išdeginti akis, nupjauti lytinius organus, sutraiškyti galvą televizoriumi, seksualiai išnaudoti mažametę dukterį, o tautietes versti viešnamio vitrinoje demonstruoti savo grožybes arba iki sąmonės netekimo sumušti darbdavį dėl kelių šimtų svarų – tai toli gražu ne visas mūsų tautiečių „sugebėjimų“, kuriais jie šiurpina gyventojus skirtingose šalyse, sąrašas.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Ar teko kada girdėti apie „Užsienio lietuvių manifestą“? Kas tai!? Na, manifestu paprastai vadinamas tekstas, kuriame išdėstomi ir garsiai paskelbiami tam tikros grupės ar asmens reikalavimai. Neseniai toks Manifestas atklydo iš Norvegijos į mano elektroninio pašto dėžutę. Vienas iš jo teiginių skamba taip – užsienio lietuvis siekia gero ir garbingo gyvenimo, ir tai užtikrinti jam turi valdžia. Man patinka! O ką galvojat jūs, anglija.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanoti trys užsienio lietuviai. Mokslo premijas gavo JAV gyvenantys edukologas Vytautas J. Černius, radiotechnikos inžinierius Arvydas Kliorė ir istorikas Saulius A. Sužiedėlis.

Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Apdovanojimų ceremonija vyks 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7, Vilnius). Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanojami trys užsienio lietuviai.

Pranešama, jog apie negyvą mergaitę policijai pranešė jos mamos draugas. Ar jam pateikti įtarimai, nekalbama. Mergaitė be gyvybės ženklų rasta pirmadienį viena privačiame name, Sund komunoje.  Kol kas neaišku,  kada užgeso jos gyvybė, ar yra ant kūno smurto žymių. Vietos gyventojų teigimu, mergaitę galėjo nužudyti motinos sugyventinis. Pranešama, jog  pirmadienio vakarą policija apsupo namą, su šunimis ieškojo galimų žudiko pėdsakų. Šiuo metu mergaitės motina apklausiama.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienio lietuvių dėl, pasak jos pačios, neatidžių savo žodžių, tačiau teigė, kad jos tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, bet tiesiog pakviesti lietuvius neišsiskirstyti. „Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas. Nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo.

Pirmadienį Seimo rūmuose prasidės keturias dienas truksiantys Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Juose bus pateikta „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011-2019 metų programos analizė. Posėdžio dalyviai ketina aptarti konkrečias šios programos įgyvendinimo priemones.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai persikėlusių gyventi į JAV, baimę netekti Lietuvos pilietybės gavus JAV pilietybę, tačiau pabrėžė, kad reikia atskirti emocijas ir teisinius dalykus. „Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos.

Solidarumo ir bendrumo jausmo bei suvoktos ateities perspektyvos stoką kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus įvardina kaip didžiausias šiandienos negeroves.„Šiandien kaip viena didžiausių mūsų problemų kaip tik įvardinamas konkretaus tikslo, perspektyvos neturėjimas.

Tarp Amerikos lietuvių ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vykęs šaltasis karas gresia tapti karštuoju. Šalies vadovė toliau demonstruoja priešiškumą šiai mūsų išeivijos daliai. Prezidentė numojo ranka į penktadienį Vilniaus rotušėje vykusį Amerikos lietuvių labdaros organizacijos „Lithuanian Mercy Lift“ renginį, nors Prezidentūrai net kelis kartus buvo apie jį pranešta, rašo „Lietuvos rytas“. Tokį prezidentės elgesį renginio dalyviai įvertino kaip demonstratyvų akibrokštą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis susitiko su buvusiu Kolumbijos sostinės Bogotos meru ir buvusiu kandidatu į Kolumbijos Prezidento postą Antanu Mockumi. Nors A. Mockus ir pralaimėjo prezidento rinkimuose, jam simpatizuoja milijonai paprastų kolumbiečių.