Dar gegužės pradžioje ŠMSM, atsižvelgusi į aplinkybes, kuriomis baigiamiesiems egzaminams turėjo ruoštis abiturientai, leido jiems iki gegužės 18 dienos atsisakyti dalies pasirinktų egzaminų, jei jie nėra būtini būsimoms studijoms ar karjerai.
Daugiausiai atsisakė matematikos
„Kiekvienais metais stebime panašią tendenciją, kad mokiniai laiko ne visus, kuriuos yra pasirinkę, egzaminus. Šiais metais, atsižvelgiant į tai, kad rengimasis egzaminams vyksta karantino metu, mokiniams sudarytos sąlygos pranešti, kurių pasirinktų egzaminų jie neketina laikyti“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerija.
Tiesa, ministerija sako įsitikinusi, kad nuotolinis mokymas mokiniams nebuvo prielaida iš esmės pakeisti savo sprendimus dėl egzaminų pasirinkimų.
„Iki gegužės 18 d. atsisakė ar buvo atleisti nuo pasirinkto matematikos brandos egzamino 922 kandidatai. Istorijos valstybinio egzamino – 682 kandidatai, anglų kalbos valstybinio egzamino – 539. Kitų egzaminų atsisakymų mažesni skaičiai. Iš viso atsisakyta laikyti 5,6 proc. 2019 metų rudenį pasirinktų brandos egzaminų“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerija.
Karantino metu pasikeitė ir egzaminų laikymo tvarka. Jei anksčiau egzaminus vienoje klasėje laikydavo 14 abiturientų, pagal naują tvarką į klasę bus leidžiami 9 egzaminą laikantys mokiniai, vienai mokinių grupei bus paskirtas vienas vykdytojas, taip pat būtų galima pasitelkti ir papildomą vykdytoją.
Kada vyks egzaminai
Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai vyks birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22 – 25 d. Visas egzaminų grafikas skelbiamas čia.
Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatų skelbimo terminas – rugpjūčio 17 d.
Brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d.
Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros ir vieno laisvai pasirenkamo.
Pirmasis stojimų į aukštąsias mokyklas etapas vyks iki rugpjūčio 18 d., antrasis turėtų baigtis rugsėjo 4 d., o mokslo metus aukštosioms mokykloms siūloma pradėti dar po beveik dviejų savaičių.
Geriausių gimnazijų reitingas
Portalas tv3.lt kviečia prisiminti gegužės pradžioje žurnalo „Reitingai“ pristatytą Lietuvos gimnazijų reitingą. Jame išryškėjo tendencija, kad mokyklų per metus vieno vaiko ugdymui skiriama didelė pinigų suma nebūtinai garantuoju geriausią išsilavinimą.
Vertindamas gimnazijas, žurnalas mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius. Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija iki šiol reitinge dar nebuvo pakilusi taip aukštai.
Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas: „Jeigu lygintume šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, tai šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. O kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius“.
Labiausiai tarp atrankinių mokyklų smuktelėjo Vilniaus jėzuitų gimnazija – ji nusileido į iki šiol žemiausią – penktąją – vietą.
Iš viso vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų. Gimnazijų reitingas sudarytas įvertinus visų gimnazijos absolventų kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Taip pat įvertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu ar daugiau šimtukų.
Atsižvelgta ir į tai, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas, kiek išvyko studijuoti į užsienio universitetus.
Daugiau pinigų – nebūtinai geresnė kokybė
Reitinge pirmą kartą pateikiamas ir finansinis rodiklis – kiek kiekvienoje mokykloje skiriama lėšų išlaikyti vieną mokinį. Tiesa, šis kriterijus sudarant reitingą nėra vertinamas ir pateikiamas tik skaitytojų dėmesiui.
Vis dėlto G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad finansavimas kartais gali turėti atvirkštinį poveikį moksleivių pasiekimams.
„Paradoksalu, bet mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę.
Tarkime, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko“, – teigia G. Sarafinas.
Palyginimui Vilniaus licėjuje išmokyti vieną mokinį kainuoja 2125 eurus.
Lietuvos gimnazijų asociacijos narys, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas kartu su kolegomis sudarė sąrašą gimnazijų, kurias kasmet baigia ne mažiau nei 20 mokinių ir kurios nuo 2014 m. nuosekliai kyla žurnalo „Reitingai“ sudaromuose reitinguose. Įdomu tai, kad į sąrašą pateko ne elitinės didmiesčių, o mažų miestelių mokyklos.
Tai – Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Raseinių rajono Ariogalos gimnazija, Tauragės Žalgirių gimnazija, Molėtų gimnazija, Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Visagino „Atgimimo“ gimnazija, Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija ir kt.
