Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Taip pat laikotarpiu nuo rugsėjo 7 iki lapkričio 16 dienos Švenčionių rajone, Švenčionėliuose, iš 55 metų vyro per investavimo platformas apgaulės būdu išviliota 12 tūkst. 440 eurų.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Neseniai „Spinter tyrimų” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų susidūrė su telefoniniais sukčiais.
Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).
„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – yra sakęs Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.