„Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų. Sudėtingesnis klausimas yra kada bus ta krizė, kada bus išorinis šokas, nes visos nepriklausomoje Lietuvoje kilusios krizės buvo ne dėl vidinių, o dėl išorinių priežasčių: Rusijos nemokumas 1999 m., tuomet buvo lengvas Lietuvos ekonomikos nuosmukis, tuomet pasaulinė finansų krizė ir gilus nuosmukis, sekanti krizė irgi priklausys nuo kažkokio išorinio šoko“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, rizikos veiksnių, kurie galėtų virsti krize yra ne vienas, pavyzdžiui, Italijos finansiniai sunkumai ir ten esanti populistinė valdžia.
„Nemanau, kad tai bus Italija, vis tik labiau tikėtina, kad tai bus JAV ir Kinijos ekonominis konfliktas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
N. Mačiulis sako, kad 2008 m. Lietuva buvo labai blogai pasiruošusi, kai dabartinė situacija, jo nuomone, yra geresnė.
Pasak ekonomisto, dėl to prie vidutinio ekonominio šoko, tikėtina, Lietuva nepatirs nuosmukio, o veikiausia išgyvens stagnaciją.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite pamatyti čia:
Krizės kartojasi ciklais
Ekonomistai neabejoja, kad krizės kartojasi kas tam tikrą laiką, tačiau jas gali sukelti labai skirtingos priežastys. Lietuvos banko ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kiek anksčiau kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ apie tai, kas gali sukelti kitą krizę.
„Dabar lyg ir kelia galvą toks pasakojimas, naratyvas: nereikia laukti krizės iš kažko vieno didelio, reikia laukti krizės iš kelių srovelių, kurios susijungusios gali reikšti kažką. Na, kokios tos srovelės visi žmonės daugmaž žino, tai yra kažkokia potenciali samplaika: prekybos karo eskalacijos, netvarkingas „Brexit“, besivystančios rinkos dabar patiria gana rimtų sunkumų dėl to, kad JAV centrinis bankas politiką griežtina. Kelios nedidelės srovelės gali lemti didelį potvynį kažkurioje vietoje ir man šitas pasakojimas atrodo labiausiai įtikinantis šiuo metu“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, rimtus sunkumus gali sukelti ir palyginti nedidelės problemos, taip pat ir geopolitiniai nesutarimai, kurie gali pakeisti žmonių lūkesčius.
Nors Lietuvoje žmonių lūkesčiai yra vertinami kaip pakankamai geri, R. Kuodis atkreipia dėmesį, į tai, kad stabilumas kaip tik gali reikšti artėjančius pokyčius.
„Kai geri laikai, visi atsipalaiduoja, dažnai praranda sveiką protą, atsargumą finansuose, persiskolina, finansų sektorius per lengvai dalina pinigus ir ateina praregėjimas. Staiga visi išpučia akis ir sako: oi ir tada jau atsiranda toks (epizodas – red.past.) kaip filmuose apie Micky Mouse, kai bėga bėga ir pakimba virš skardžio, dar pamakaluoja kojomis kelias sekundes ir tada šlumšt žemyn“, - kalbėjo R. Kuodis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite pamatyti čia:
Lietuvos banko vadovas: tarptautinės rizikos stiprėja
Pasaulio ūkio augimas tebėra tvirčiausias per pastaruosius keletą metų, tačiau sustiprėjusios rizikos, visų pirma tarptautinėje prekyboje, ima neigiamai veikti globalios ekonomikos „garvežius“: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos ir euro zonos ekonomikos artimiausiais metais augs lėčiau, nei anksčiau tikėtasi, rašoma Lietuvos banko pranešime.
„Nors šiandien pasaulio ūkio raida tebėra augimo fazėje, ekspertų analizės rodo, kad ekonomikos padangėje ima formuotis debesys, kurie ypač sparčiai tirštėja tarptautinės prekybos srityje“, – spalį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad „būtų neapdairu tikėtis, kad išaugusios tarptautinės rizikos aplenks Lietuvą ar bet kurią kitą atvirą ekonomiką“, todėl būtina tinkamai pasirengti akistatai su galimu šalies ūkio augimo sulėtėjimu.
Lietuvos banko vadovo teigimu, dėl besiformuojančių naujų aplinkybių reikia, visų pirma, ypatingo dėmesio atsakingai fiskalinei politikai ir nuosekliam finansinių rezervų kaupimui. Naujausios TVF prognozės optimizmu netrykšta – palyginti su balandžio mėn. vertinimu, mažinamas tiek šių, tiek ir ateinančių metų pasaulio ekonomikos plėtros tempas (abiejų metų prognozės sumažintos vienodai – nuo 3,9 iki 3,7 %).
Daugėja ženklų, kad didžiosios ekonomikos pasiekė ciklinio augimo piką – plėtra praranda pagreitį ir kai kuriais atvejais bus mažesnė, nei prognozuota pavasarį.
Lėčiau, nei anksčiau manyta, šiais ir 2019 m. turėtų augti Lietuvai strategiškai svarbios rinkos, tokios kaip euro zona, įskaitant ir Vokietiją. Be to, kitais metais ūkio plėtra bus nuosaikesnė ir dviejose didžiausiose pasaulio ekonomikose – JAV ir Kinijoje (abiejų šalių prognozės sumažintos po 0,2 proc. p.).
Viena esminių lėtėjančio augimo priežasčių – sustiprėjusios protekcionistinės nuotaikos. Padidėję prekybos apribojimai ir neapibrėžtumas dėl ateities neigiamai veikia tarptautinę prekybą, kurios plėtra šiemet sudarys 4,2 proc. ir bus 1,0 proc. p. mažesnė nei pernai. Kiti rizikos veiksniai kyla daugiausia iš tarptautinės finansų sistemos.
Vykstant JAV pinigų politikos normalizavimo procesams, staigaus pasaulinių finansinių sąlygų sugriežtėjimo perspektyva tampa vis realesnė, o tai greičiausiai dar labiau apsunkintų besivystančių rinkų (pvz., Turkijos ar Argentinos) padėtį. TVF vertinimu, Lietuvos ūkio augimas šiais metais išliks spartus ir sudarys 3,5 proc. (palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, augimo tempai padidinti 0,3 proc. p.), tačiau kitais metais numatoma nuosaikesnė – 2,9 proc. – plėtra (0,1 proc. p. mažiau, nei prognozuota pirmoje šių metų pusėje).
Didelis Lietuvos ekonomikos atvirumas lemia tai, kad padėtis mūsų šalies ūkyje reikšmingai priklauso nuo pasaulio ekonomikos būklės. Tai reiškia, kad tarptautinėje erdvėje besikaupiančios rizikos, tikėtina, neigiamai atsilieps ir Lietuvai. Todėl itin svarbu iš anksto rengtis galimiems sukrėtimams ir kaupti finansinius rezervus, ekonomikos sulėtėjimo atveju galinčius atlikti „pagalvės“ vaidmenį.
