„Kalbant apie visus tuos tarybų narius ir jų kreipimąsi, kuris pasirodė neseniai, vis dėlto aš galvoju, kad jeigu Seimas in corpore – ir opozicija, ir dauguma – nuspręstume dėl amnestijos, tai tikrai būtų teisingas sprendimas“, – penktadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime sakė ji.
Anot paskirtosios ministrės, tai buvo ne pavienių asmenų sugalvotas dokumentų klastojimas, o sisteminė bėda, kai nebuvo sukurta tinkamo lėšų panaudojimo ir atsiskaitymo už jas mechanizmo.
Tačiau R. Tamašunienė teigė nepalaikanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstytų Baudžiamojo kodekso pataisų, kad nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė už pareigūnų ir politikų piktnaudžiavimą, kai nepadaroma turtinė žala.
Pasak jos, tokiu atveju visi – ne tik nuteistieji „čekiukų“ byloje – galėtų „persiteisti“ ir išvengti bausmės.
BNS rašė, kad šią savaitę per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių kreipėsi į centrinės valdžios atstovus prašydami imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.
Dokumente teigiama, kad „yra teisinis pagrindas reabilituoti nuteistuosius savivaldybių tarybos narius, o pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip ir teismams perduotos baudžiamosios bylos, turėtų būti nutraukti“.
Anot kreipimosi, savivaldybių tarybų nariai objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti, kad jų veiksmai vėliau bus vertinami kaip prieštaraujantys teisei ir už juos grės baudžiamoji atsakomybė.
Dėl to politikai ragina Seimą svarstyti amnestijos akto priėmimo galimybę. Tokį aktą pateikti parlamentui raginamas Gitanas Nausėda.
Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 28 asmenims ir 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, 24 politikai jau nuteisti.
Kaip rašė BNS, prokurorai atlieka ne tik ikiteisminius, bet ir viešojo intereso gynimo tyrimus dėl savivaldos politikų lėšų naudojimo. Nesant nusikaltimo požymių, tačiau turint duomenų, kad valstybės pinigai naudoti nepagrįstai, teikiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo savivaldybėms.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio pirmoje pusėje nurodė, kad „čekiukų“ bylose jau atlyginta daugiau 1 mln. eurų valstybei padarytos žalos, sudaryta per 50 taikos sutarčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
