Su portalu tv3.lt susisiekę artimieji apgailestavo, kad daugiau nei pusantrų metų sunkiai kasos vėžiu sirgusi močiutė esą dėl medikų aplaidumo ir laiku nenustatyto insulto paskutines gyvenimo dienas buvo priversta praleisti viena ligoninėje, o ne namuose, apsupta artimųjų.
Kaltina dėl ciniškos pacientų nepriežiūros
Kaip pasakoja mirusios pacientės anūkas Tomas (vardai pakeisti ir redakcijai žinomi, – aut. past.), į ligoninę dar birželį ji paguldyta dėl besikaupusių skysčių organizme. Jis pažymėjo, kad šeima nekaltina ligoninės numarinus pacientę, bet negali tylėti dėl, jų teigimu, ciniškos pacientų nepriežiūros.
„Močiutės sveikata dėl onkologinės ligos jau kurį laiką blogėjo, lydėjo gretutinės ligos, per tris dienas ėmus kauptis skysčiams priaugo net 10 kg. Taigi į ligoninę ją ir guldėme šiai jos būklei, kiek įmanoma širdies ritmui sureguliuoti. Galvojome, močiutę tuoj paleis namo ir ji paskutines dienas praleis kartu su seneliu.
Ir mes tikrai neturime priekaištų močiutę gydžiusiai specialistei, gydytoja tikrai jauna, profesionali ir stengiasi daryti viską, ką gali, dalykiškai komunikavo. Bet situacija su vadovybe, personalo, ypač slaugytojų, vadyba, yra tragiška“, – sakė jis.
Pacientės artimieji tvirtino, kad, panašu, periodiškai šioje gydymo įstaigoje kylantys skandalai dėl tokios pacientų nepriežiūros, korupcijos apraiškų ir elementaraus žmogiškumo stygiaus nė motais ne tik įstaigos vadovybei, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Po šio įvykio šeima, pagaliau surinkusi visą reikiamą informaciją, praėjusį ketvirtadienį ligoninei pateikė oficialų skundą ir ruošiasi ligoninę paduoti į teismą.
Insulto ištiktą moterį rado dukra
Prisimindami istorijos pradžią artimieji pasakoja, kad birželio 19-osios pavakarę sunkios būklės 81-erių mamos aplankyti į ligoninę dėl pandemijos vargais ne galais įsiprašiusi Eglė mamą rado leisgyvę, neprižiūrimą, ir, kaip paaiškėjo, su greičiausiai dar ryte ją ištikusiu smarkiu insultu.
„Tą dieną nuojauta sakė, kad kažkas negerai – nuo pat ryto tiek aš, tiek tėtis bandėme prisiskambinti mamai, bet ji vis neatsiliepė, kas jai visai nebūdinga. Galiausiai prisiskambinus į Geriatrijos skyrių ir pasiteiravus slaugytojos, kokia situacija, buvo žaibiškai atšautas nušlifuotas „būklė stabili, matyt, pacientė miega“.
Akivaizdu, kad tuo įsitikinti vos per keletą sekundžių neįmanoma, natūralių įtarimų sukėlė ir tai, jog žmogus jau beveik parą neva tai miega. Slaugytoja tik pasiūlė arčiau padėti pacientės mobilųjį – kad ši pajėgtų atsiliepti“, – pasakojo Eglė.
Įtarimų sukėlė nepaliestas maistas, nesuvartoti vaistai
Kaip pasakojo moteris, įtarimai, jog slaugytojos net nepasidomėjo, ar pacientė dar gyva, pasiteisino šiaip ne taip įsiprašius trumpam vizitui.
Kaip teigia artimieji, moteris gulėjo be sąmonės, kadangi jau nebevaldė visos dešinės kūno pusės ir liežuvio, garsiai švokštė vos gaudydama kvapą. Pakėlus akių vokus, vyzdžiai į aplinką nereagavo, tik kurį laiką ji dar nevalingai judino kairę ranką.
„Net su medicina nieko bendro neturinčiam žmogui buvo labai panašu, kad moterį ištikęs insultas. Greta mamos gulėjo net nepaliesti pietūs ir pavakariai, keliolika per visą dieną neišgertų vaistų tablečių, po pagalve – panaudotos sauskelnės... Palatos draugės minėjo, jog pusryčius ji dar mėgino valgyti, tačiau netrukus po to mama tarsi sustingo ir pasigirdo insultui būdingas kriokimas, nuo ryto į aplinką ji daugiau taip ir nebereagavo“, – pasakojo Eglė.
Tyrimai atlikti tik primygtinai pareikalavus artimiesiems
Pasak pašnekovės, savaitgalį vizitui į Geriatrijos skyrių po ne vieno bandymo dėl neva pandemijos sąlygotų apribojimų jai įsiprašyti pavyko tik prieš 15 val. Todėl mama tokios būklės galėjusi gulėti mažiausiai 5–7 valandas.
„Visur taip akcentuojama skubi insulto diagnostika ir gydymas, kai pirmos kelios valandos kritinės. Visgi išeina, kad ligoninė – nesaugiausia vieta, kurioje tik galima patirti smegenų infarktą. Juk žmogui sukniubus net gatvėje, prekybos centre ar namuose, būtų iškviesta greitoji ir būtų skubiai ieškoma priežasčių“, – apgailestavo ji.
Kaip teigiama, tik pacientės dukrai primygtinai pareikalavus, puikias tokių ligų diagnostikos ir gydymo sąlygas turinčioje Respublikinėje ligoninėje pradėta ieškoti paralyžiaus priežasčių, moteriai atlikta galvos kompiuterinė tomografija, parodžiusi didžiulį išeminį insultą.
„Susidarė įspūdis, jog tik man atėjus ir pradėjus gyvai reikalauti gydymo, Geriatrijos skyriaus personalas sukruto – buvo iškviestas neurologas, atlikta galvos KT, net buvo sutrintos keliolika per visą dieną ant spintelės susikaupusių vaistų tablečių.
Tačiau per vėlai – birželio 22 d. mama užgeso didžiulėse kančiose. Nors ir toliau sunkiai gaudė orą pro burną, jai kažkodėl net nebuvo suteikta dirbtinė plaučių ventiliacija, teįvestas silpnos srovės deguonis per nosį, pro kurią ji jau nekvėpavo“, – nuoskaudos neslėpė moteris.
Savaitgalį senyvus pacientus gydančiame skyriuje – viena slaugytoja
„Neturiu priekaištų mamą gydžiusiai gydytojai, ji elgėsi profesionaliai, stengėsi padaryti, ką galėjo, teikė visą įmanomą informaciją, mama sunkiai sirgo. Tačiau situacija su personalo vadyba, ligonių slauga ir elementaria pagarba žmogui šioje ligoninėje plačiai žinoma visoje Aukštaitijoje ir, mano supratimu, yra ne tik neetiška, bet ir nusikalstama“, – teigė ji.
Anot artimųjų, bet kam, kam yra tekę pastaruoju metu tiesiogiai ar dėl artimųjų susidurti su šia gydymo įstaiga, akivaizdu, jog blogiausia situacija Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra būtent su slaugytojomis.
Tvirtinama, kad per COVID-19 pandemiją dauguma slaugytojų privaloma tvarka turėjo dirbti su COVID pacientais, tad nemaža jų dalis tiesiog išėjo iš darbo, o dabar juntamas didžiulis jų trūkumas. Vis dėlto šeima įsitikinusi, kad ligoninės vadovybė problemą ignoruoja ir net pasibaigus karantinui, gerokai sumažėjus COVID pacientų, situacija nebuvo pagerėjusi.
Klesti atviras kyšininkavimas?
„Aišku, negalima visko suversti vien pandemijai – kalba eina apie elementarią empatiją, su jos stoka šioje įstaigoje vienaip ar kitaip yra susidūręs daugelis Panevėžio regiono šeimų. Jei universitetinėse Vilniaus ar Kauno ligoninėse tai jau sunkiai įsivaizduojama, Panevėžio ligoninėje tarp slaugytojų vis dar klesti atviras kasdienis kyšininkavimas, ypač kai kalbama apie vyresnių ir savimi pasirūpinti negalinčių žmonių priežiūrą.
Neslėpsiu, kyšį vienai slaugytojų davė ir mama – kitaip tai būtų buvusi tiesiog savižudybė, jo čia niekas taip net nevadina. Tai tiesiog įprastas „papildomas mokestis“, jog laiku gautum visus vaistus, būtų pakeistos sauskelnės ar būtum palydėtas į tualetą. Tik keliasdešimties eurų vienai Geriatrijos skyriaus slaugytojų matyt nepakako, jog bent sykį per pusdienį į insulto ištiktą moterį kas nors būtų atkreipęs dėmesį“, – pasakojo Eglė.
Pacientės dukrai pasiteiravus slaugytojų apie tokią sunkių ligonių priežiūrą būtent šiam tikslui prieš kelis metus įsteigtame skyriuje, pastarosios pačios pripažino, jog savaitgalį dirbti su keliolika ar daugiau senyvų pacientų lieka... viena slaugytoja.
Nustebino įrašai pacientės ligos istorijoje
Artimiesiems paprašius susipažinti su pacientės ligos istorija ir gydymo įrašais, jų teigimu, paaiškėjo, jog medicinos dokumentuose nurodytos ne pilnos aplinkybės, o kai kur jos visiškai neatitinka realybės.
„Kad Geriatrijos skyriuje mama nebuvo tinkamai rūpinamasi, skaudžiausiai patvirtina birželio 21 d. įrašas jos gydymo dienyne: „Kada susirgo, kada buvo paskutinį sykį sveika, nėra aišku“. Sveiku protu nesuvokiama, kaip toks įrašas gali būti įrašytas apie sunkaus, nuolatinės priežiūros reikalaujančio, savaitę šioje gydymo įstaigoje praleidusio ligonio priežiūrą.
Tai juk Respublikinės Panevėžio ligoninės pripažinimas, jog pacientės būklė nebuvo sekama ir medikai paprasčiausiai nežino, kada mamą ištiko insultas ir todėl negalėjo jo laiku ir tinkamai gydyti“, – nuostabos neslėpė pacientės duktė.
Dėl šio incidento pacientės artimieji pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie SAM ir pačiai Respublikinei Panevėžio ligoninei. Taip pat pateikė prašymą pradėti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti tokias sisteminės pacientų nepriežiūros apraiškas Geriatrijos skyriuje.
Gavę atsakymą iš gydymo įstaigos, artimieji taip pat planuoja kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM, o Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl tokio elgesio paduoti į teismą.
Ligoninė: pacientei padėti jau nebuvo galima
Respublikinės Panevėžio ligoninė patvirtino, kad administracija yra gavusi skundą dėl šio atvejo, tačiau nesutinka su velionės giminių pateikta subjektyvia nuomone.
„Ligoninės kolektyvas labai apgailestauja dėl pacientės mirties. Suprantame velionės artimųjų skausmą dėl šios netekties ir nuoširdžiai juos užjaučiame. Kuomet yra sprendžiami žmogaus sveikatos ir gyvybės klausimai, o, ypač, artimųjų, visada tai labai jautru, skaudu, liūdna. Tačiau artimųjų netekę giminės kartais būna ir ne visai objektyvūs“, – rašoma ligoninės atsiųstame atsakyme.
Ligoninė aiškina, kad minima pacientė į gydymo įstaigą buvo paguldyta labai sunkios būklės dėl nepagydomai sunkios ligos ir su lėtinių ligų komplikacijomis, tad medikai padėti šiai pacientei jau buvo bejėgiai.
„Kai kuriais atvejais specifinis gydymas pacientams negali būti taikomas dėl kontraindikacijų dėl kitų susirgimų“, – pažymima atsakyme.
Paklausus, kokia įstaigoje situacija su slaugytojomis, ar iš tiesų, kaip pažymi artimieji, jų itin trūksta, ligoninės atstovas pabrėžė, kad tai – visos šalies gydymo įstaigų problema ir rūpestis.
„Turbūt nerasime šalyje nei vienos gydymo įstaigos, kuri šiuo metu nesusidurtų su šia panašia problema“, – komentuoja ligoninė.
Laukia atsakingų institucijų sprendimo
Pabrėžiama, kad bet kuriuo atveju ligoninės administracija, gavusi skundą, nedelsiant inicijavo Vidaus kontrolės ir audito skyriaus tyrimą, siekiant neatidėliotinai ir visapusiškai ištirti atvejį ir pateikti išsamias išvadas.
„Šiuo metu baigiamas atlikti Vidaus medicininis auditas, kurio išvados bus pateiktos velionės dukrai ir kitoms kompetentingoms institucijoms, kurios nagrinės šį atvejį LR įstatymų nustatyta tvarka ir priims sprendimą šiuo klausimu.
Tikime šių institucijų darbo objektyvumu ir nešališkumu ir, gerbdami velionės artimuosius, kol nebus paskelbtas šių kompetentingų institucijų sprendimas, situacijos nekomentuosime“, – dėstoma atsakyme.
Be kita ko, priduriama, kad įstatymais numatyta, jog visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
„Dar kartą užjaučiame artimuosius dėl pacientės mirties ir kviečiame palaukti, kol įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos priims neskundžiamą sprendimą dėl šio atvejo“, – pažymi ligoninė.
