Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.
Teritorinės ligonių kasos kasmet sudaro sutartis (TLK) tiek su viešosiomis, tiek su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis dėl konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tiesa, ne visos privačios įstaigos pasirašo sutartis su TLK.
„Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su TLK, už suteiktas paslaugas yra sumokama sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis. Tai reiškia, kad iš PSDF biudžeto mokama tik už tas paslaugas, dėl kurių yra sudaryta sutartis, ir iš paciento negali būti reikalaujama mokėti už tai, už ką gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos“, – paaiškina VLK specialistai.
Kitaip sakant, jei ir privati įstaiga tai paslaugai turi sutartį su ligonių kasomis, ten pacientas gali gauti tokią pačią nemokamą paslaugą kaip ir valstybinėje poliklinikoje.
Privalo pirmiausia pasiūlyti nemokamą paslaugą
Pažymima, kad gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su TLK, turi būti skelbiamas išsamus PSDF lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas, jų teikimo tvarka ir sąlygos. Gydymo įstaiga, sudariusi sutartį dėl konkrečios paslaugos, negali siūlyti vien tik mokamas paslaugas, t. y. pacientui pirmiausia turi pasiūlyti nemokamą paslaugą.
Verta žinoti, kad nemokamos, o tiksliau – ligonių kasų apmokamos – paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) žmonėms. Tiesa, išimtis taikoma būtinajai (skubiai) medicinos pagalbai, kuri visiems teikiama nemokamai.
PSD apdrausti pacientai, ketinantys gydytis privačioje gydymo įstaigoje, turėtų iš anksto pasidomėti, kokios šios įstaigos teikiamos paslaugos apmokamos iš PSDF.
„Jei sutartį su TLK sudariusiose gydymo įstaigose paprašoma sumokėti ar primokėti už gydymą, pirmiausia būtina išsiaiškinti joje, kodėl to reikalaujama, jei atsakymo nepavyksta gauti iš gydančio gydytojo, patariame kreiptis į įstaigos administraciją.
Gydymo įstaigoje pacientas privalo būti supažindintas su mokamų paslaugų kainomis, teikimo tvarka, jam turi būti išsamiai paaiškinta iš PSDF apmokamų ir įstaigos siūlomų brangesnių paslaugų pranašumas, suteikta informacija, kada pacientas gali gauti jam reikalingą paslaugą nemokamai. Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti pacientas turi patvirtinti parašu“, – pažymi VLK.
Su siuntimu galima eiti tiek į privačią, tiek viešąją įstaigą
Primenama, kad pacientas, turintis gydytojo siuntimą, turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją specialistą. Bet taip pat labai svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, kurioje dirba gydytojas, išduodantis siuntimą, būtų sudariusi sutartį su TLK dėl pacientų reikiamų paslaugų. Sutartį su TLK turi būti sudariusi ir įstaiga, kuri teiks tas paslaugas.
„Taigi pacientai, kurie yra apdrausti PSD ir turi šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimą pas kitus gydytojus specialistus tyrimams ar konsultacijoms, kurių šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas negali atlikti, gali kreiptis ir gauti nemokamas paslaugas nepaisant to, kokio sudėtingumo jos yra.
Tai galioja ir viešosiose gydymo įstaigose, ir privačiose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK. Turint siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, pacientui turi būti atlikti visi gydytojo specialisto konsultacijos metu paskirti būtini tyrimai, kurie reikalingi diagnozei nustatyti, skirti ar koreguoti gydymą“, – pažymi specialistai.
Kada gali prašyti susimokėti
Tačiau kitas dalykas – įstaigoms taip pat nedraudžiama teikti mokamas paslaugas. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą, kainas, kainų indeksavimo ir šių paslaugų tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Taip pat ir pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.
Susimokėti gali reikėti tokiais atvejais:
1) jei pacientas nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
2) kai tyrimus pasirenka pats pacientas, jeigu per konsultaciją gydytojas jų neskiria, siuntimo neišduoda (tenka mokėti visą faktinę paslaugos kainą);
3) kai teikiama paslauga, įrašyta į mokamų paslaugų sąrašą;
4) kai pacientas pasirenka konsultuotis pas gydytoją specialistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, neturinčioje sutarties su TLK, ar kai neturėdamas šeimos ar gydytojo specialisto siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją;
5) jei pacientas nori gauti planinę paslaugą be eilės. Tie, kurie nori gauti specialisto konsultaciją, nelaukę eilėje (joje laukia kiti pacientai, kuriems taip pat teikiamos paslaugos, apmokamos PSDF lėšomis), gali gauti mokamą konsultaciją už ją susimokėję (tais atvejais, kai pacientui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, paslaugos pacientams turi būti teikiamos kreipimosi į gydymo įstaigą dieną);
6) jei pacientas pats pasirenka, leidus gydančiam gydytojui, brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras. Šiuo atveju reikia susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos brangesnės paslaugos, medžiagos, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonės ar procedūros kainos.
Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas ar kitas mokėjimo dokumentas. Tačiau, svarbu, prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, dėl kurių pacientams nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos).
Kaip elgtis, jei įstaiga pažeidė taisykles?
VLK primena, kad jos specialistams yra suteikta teisė patikrinti, ar sutarčių partneriai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, ar vykdomi nustatyti teisės aktų reikalavimai. Ligonių kasų darbuotojai ne tik vyksta į konkrečias įstaigas, bet ir atlieka ligonių kasoms pateikiamų informacinėje sistemoje „Sveidra“ duomenų stebėseną.
Kontroliuoti ekspertai vyksta pagal iš anksto patvirtinus planus arba neplanine tvarka, kai gaunama informacija, kad galėjo būti padaryta žala PSDF arba pažeisti teisės aktų reikalavimai.
„Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, į kurią kreipėsi dėl sveikatos priežiūros paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik tuomet, kai yra nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje.
Gydymo įstaiga turi išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti atsakymą per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo įstaigoje dienos. Kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, reikia pateikti skundo sveikatos priežiūros įstaigai ir įstaigos atsakymo kopijas. Jeigu gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per 20 darbo dienų, dėl skundo nagrinėjimo pacientas turi teisę kreiptis į kitas institucijas, tačiau privalu pateikti skundo, adresuoto gydymo įstaigai, kopiją“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga.
Jeigu pacientas kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir jos atsakymo nesulauks arba įstaigos atsakymas netenkins, dėl, paciento manymu, pažeistų teisių, susijusių su PSD klausimais, galima kreiptis į VLK ar TLK, dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
