vytautas kasiulevičius

Tam tikros srities gydytojų ir slaugytojų šalyje tiek trūksta, kad nieko nesiimant po mažiau nei dešimtmečio paprasčiausiai gali nebelikti, kam gydyti. Siekdama užbėgti už akių tokių grėsmingų prognozių išsipildymui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi išsamų planą. Vis tik pasigirdo įspėjimai, ar su laiku apskritai bebus, iš kur paimti specialistų.  Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Nors pandemija ne vienam atrodo likusi kažkur užmarštyje, koronavirusas niekur nedingo. Šeimos gydytojai jau skaičiuoja sergančiųjų augimą ir turi patarimą kiekvienam – susirgus nevertėtų numoti ranka į simptomus, o išsitirti, koks virusas paguldė į patalą.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Naujiems koronaviruso atvejams, atrodytų, augant kaip ant mielių ne vieną aplanko nerimas, ar neteks rudenį vėl grįžti ne tik prie kaukių, bet ir didesnių apribojimų. Profesorius Vytautas Kasiulevičius konstatuoja, kad naujai pakilusi banga paprastai trunka kelis mėnesius, tačiau ramina tai, jog dabartinis virusas neatrodo sukeliantis sunkius susirgimus. Be kita ko, gydytojas ragina šiukštu nebandyti grįžti prie galimybių paso ribojimų.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, testai darbuotojams turi būti apmokami iš valstybės lėšų. Pasak jo, tai nurodo ir Konstitucijoje pateikiamos tezės, ir galiojančios direktyvos bei deklaracijos. Todėl prezidento puolimas dėl jo sprendimo vetuoti įstatymą, kuriuo už testus mokėtų patys darbuotojai, V. Andriukaičio nuomone, yra alyvos pylimas į ugnį.

Ne vienerius metus trunkanti pasaulinė COVID-19 krizė kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą, emocinį išsekimą. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva šią žiemą pateks į ypač sudėtingą situaciją, nes visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams valdant šią krizę senka. Jo teigimu, būtina keisti taktiką ir suprasti, kad skiepai – ne vienintelis būdas ištrūkti.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį atidėjo sprendimą dėl  buvusio Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus elgesio, sulaukusi jo prašymo sudaryti tinkamas sąlygas gynybai.

Santaros klinikos penktadienį patenkino žinomo šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano Vytauto Kasiulevičiaus prašymą atleisti iš darbo po to, kai paaiškėjo jo sutuoktinės skiepijimo nuo COVID-19 aplinkybės. „Santaros klinikų administracija V. Kasiulevičiaus prašymą šiandien patenkino“, – BNS informavo gydymo įstaiga.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš pareigų. Profesorius tokį sprendimą priėmė paaiškėjus, kad jo žmona su pirmaisiais medikais dar gruodžio pabaigoje paskiepyta nuo koronaviruso, nors ji nėra medikė, Santaros klinikose nedirba ir net nėra oficiali savanorė. Santaros klinikos išplatino viešą pranešimą, kad V. Kasiulevičiaus žmona paskiepyta jo paties prašymu, o šį įvykį pavadino žmogiškąja klaida.

Dar šią savaitę Lietuvoje pranešta apie 11 patvirtintų užsikrėtimų britiškąja vadinama koronaviruso atmaina. Mokslininkų teigimu, ši viruso atmaina yra kur kas pavojingesnė už pirminį koronaviruso variantą – greičiau plinta. Profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad keliamą pavojų galima pažaboti užtikrinus kelias priemones.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius tvirtina, kad valdant koronavirusą yra viena efektyvi priemonė – ribojimai. Pasak jo, dėl šios priežasties, karantiną reikėtų tęsti ne iki sausio 31 d., o bent iki balandžio vidurio. „Atlaisviname ribojimus - gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Kasiulevičius.

Visai neseniai nuspręsta, kad iš vieno vakcinos nuo COVID-19 buteliuko bus skiepijami jau nebe penki, o gali būti skiepijami ir šeši asmenys. Nors paskiepijus penkis asmenis buteliuke lieka šiek tiek vakcinos, medikai pripažįsta, kad šeštąją dozę paimti pavyksta ne visada. Tam reikia specialių švirkštų ir didelio atidumo. Dar penktadienį buvo patvirtinta, kad šalies sveikatos priežiūros įstaigos vietoje penkių skiepo nuo COVID-19 dozių gali skiepyti šešias.

Nuo koronaviruso neva apsaugantis Viktoro Uspaskicho struktūrizuotas vanduo, regis, atsigręžė prieš jį patį. Viename Lietuvos miestelyje pasinaudota politiko vardu, skatinama pasiimti tariamai gydančio vandens. Neapsigauti jau prašo ne tik miestelio seniūnija, bet jau ir pats V. Uspaskichas. Dar praėjusią savaitę socialinius tinklus sudrebino europarlamentaro Viktoro Uspaskicho išreklamuotas struktūrizuotas vanduo.

Sveikatos ekspertų taryba siūlo Vyriausybei ankstinti COVID-19 diagnostiką bei užtikrinti ankstyvą susirgusių asmenų izoliaciją. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad tam padėtų pokyčiai testavimo metodikoje.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius šeštadienį pasidalijo įžvalgomis apie koronaviruso valdymą. Pasak jo, reikėtų pavyzdį imti iš Australijoje taikytų priemonių. Pateikiame visą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintą V. Kasiulevičiaus įrašą: JAV ir JK jau skiepija savo piliečius efektyvia ir saugia vakcina. Tuo tarpu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, sprendžia labai sunkią dilemą, kaip sustabdyti pandemijos plitimą likus mažiau kaip mėnesiui iki pirmųjų vakcinos dozių atvykimo į šalį.

Penktadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo pastebėjimai, kaip atrodo epidemiologinė situacija Lietuvoje ir kitose šalyse. Kaip pastebi V. Kasiulevičius, lygindamas keletą skirtingų valstybių, nors Vokietijoje naujų Covid-19 augimas sudaro vos 6 proc., tačiau šalis ruošiasi griežtiems apribojimams.

Jeigu gyventojai nesisaugos, o per gražiausias metų šventes vyks lankyti gimines, viruso plitimo nesustabdys niekas, teigia profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, norint nukirsti viruso plitimo grandines, reikia maksimaliai apriboti žmonių kontaktų skaičių. „Jeigu tėvai dirba nuotolyje, o vaikai eina į mokyklą – tėvų nuotolis nebus efektyvus. Jeigu vaikai bus namie, o tėvai darbovietėje su kolegomis gers kavą – moksleivių atostogos nebus prasmingos.

Lietuvoje ir toliau plintant koronavirusinei infekcijai, profesorius Vytautas Kasiulevičius išskyrė svarbiausius punktus, kaip aplinka ir visuomenės elgesys gali sumažinti Covid-19 skaičių. Profesorius, remdamasis keliais skirtingais šaltiniais, nurodo šiuos 9 efektyviausius punktus su išsamiai paaiškinimais. „1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.

Šeštadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo Covid-19 plitimo Lietuvoje apžvalga. Jo teigimu – karantino įvedimas suveikė. Kaip rašė profesorius, nors koronaviruso plitimas mūsų šalyje lenkia daugelį Europos valstybių, o lietuviai vis dar daug laiko praleidžia vaikščiodami po parduotuves ar vaistines, yra ir pozityvių karantino įvedimo veiksnių. „Pirmoje skaidrėje matome, kad mūsų šalyje Covid-19 infekcijos plitimo greitis lenkia daugelį kitų Europos valstybių.

Jau netrukus visoje Lietuvoje bus privaloma dėvėti apsaugines kaukes net ir viešose atvirose vietose. Vis dėlto medikai svarsto, kiek naudos turi veido dengimas atvirose erdvėse. Nuo šeštadienio trims savaitėms Lietuvoje įvedamas karantinas. Jo metu visi vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys viešose uždarose ir atvirose erdvėse privalės dengti veidą apsauginėmis kaukėmis. „Galbūt visuotinis, kategoriškas apribojimas lauke nereikalingas.

Iš naujosios valdžios šalies medikai tikisi lyderystės griežtai valdant Covid-19 pandemiją. Gydytojai įspėja, kad, nors karantinas buvo geras sprendimas, būtina pasiruošti, kaip iš jo išeisime, nes viruso be vakcinos įveikti nepavyks. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius, gydytojas Vytautas Kasiulevičius Seime vykusioje diskusijoje apie Covid-19 suvaldymą naujai išrinktus Seimo narius ragino turėti ryžto priimti sprendimus ir suprasti, koks iššūkis jų laukia.

COVID-19 pandemija – turbūt tai yra didžiausias per šimtmetį įvykis, su kuriuo visi susiduriame, konstatuoja profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, šeimos gydytojai galėtų daug prisidėti prie to, kad mirštamumo rodikliai nuo COVID-19 būtų mažesni. Kalbėdamas apie pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį suvaldant COVID-19 VU Medicinos fakulteto prodekanas konstatavo, kad šios srities specialistų laukia begalė iššūkių.

Jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija švelnės, netgi nesulaukus vakcinos, bus galima teigti, kad Baltijos šalys, kovo mėnesį pasirinkusios griežtų ribojimų Vokietijos kelio kryptį, buvo teisios. Taip savo „Facebook“ paskyroje rašo gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Pasak jo, rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija švelnėja. „Dvi naujienos ir vienas pamąstymas. Pirmoji.

Reaguodamas į viešumoje kilusias aštrias diskusijas dėl COVID-19 vakcinų pirkimo pasisakė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Kovą su koronavirusu Lietuvos medikai vadina karu, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Nors Lietuvai sėkmingai sekasi kovoti su pirmąją Covid-19 banga, pamažu kalbama apie pasiruošimą antrajai. Medikai pirštu beda į svarbiausias klaidas, kurių valstybei negalima kartoti, laukiant antrosios susirgimų bangos. Tarp jų – apsaugos priemonių trūkumas, netinkamas sveikatos priežiūros įstaigų parengimas, informacijos slėpimas nuo visuomenės ir per mažas dėmesys tinkamai higienai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius kreipėsi į šeimos gydytojus ir karščiavimo klinikas, norėdamas perspėti apie COVID-19 pacientų gydymą. Taip pat profesorius pabrėžė, kad koronavirusu sergantys asmenys turėtų neeksperimentuoti ir kuo skabiau nuvykti į ligoninę.

Dalindamasis Harvardo mokslininkų straipsniu apie COVID-19 infekcijos plitimo dinamiką ateityje ir apie jam suvaldyti taikomas priemones VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius įspėja, kad koronavirusas taip greitai gali nepasitraukti ir visuomenės imunitetui susiformuoti prireiks ne vieno ligos bangos. „Virusas nepasitrauks (būtų keista) ir rudenį sugrįš.

VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius negailėjo kritikos dėl naujo ministerijos parengto plano – numatytų medikų, dirbančių su COVID-19 infekcija, saugos lygių. Gydytojas piktinasi, kad klausus specialistų nuomonės į ją atsižvelgta nebuvo ir numatytos netinkamos apsaugos priemonės.

Karantinui tęsiantis jau ketvirtą savaitę, verslininkai ir Vyriausybė ima vis garsiau kalbėti apie galimybę švelninti karantiną bent jau verslui, kuris šiuo metu visiškai negali veikti. Kol verslininkai optimistiškai vertina kalbas apie švelnesnį karantiną ir skaičiuoja, kas galėtų atverti savo duris klientams, medikai įspėja, kad švelnesnis arba visai sustabdytas karantinas gali reikšti antrąją viruso bangą.

Skaičiuojant vis naujus koronavirusinės infekcijos atvejus šalyje, itin didžiulį nerimą kelia tai, kad daugėja ja užsikrėtusių medikų. Pabrėžiama, kad Lietuvoje virusu infekuotų medicinos darbuotojų išskirtinai daug, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad gydytojai „patys kalti“, mat daug keliauja ir greičiausiai nesilaikė izoliacijos. Be to, ir pačios ligoninės nesilaikė karantino reikalavimų.

Lietuvoje ir toliau augant užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių skaičiui, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius perspėja, kad dėl to gali kilti rimtų sunkumų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos. Kaip rašo profesorius V. Kasiulevičius savo socialinėje paskyroje, ligoninėse pacientų srautas jau dabar didėja, o jų būklė – sunkėja. Teigiama, kad dėl šios priežasties ligoninėse gali pritrūkti vietų, skirtų susirgusiems pacientams.

Lietuvoje plinantis koronavirusas verčia griebtis neatidėliotinų saugos priemonių. Tiesa, būtent COVID-19 infekcija jau nusinešė 4 lietuvių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia beveik 300. Nepaisant to, medikai nenuleidžia rankų ir tikisi geriausio. Štai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius tikina, kad pasaulis per šiuos du mėnesius gerokai pasikeitė.

Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas nuo šiol visus grįžusiuosius iš užsienio priverstinai karantinuoti savivaldybės numatytose patalpose sukėlė nemažą audrą – merai piktinosi įsakymo įgyvendinimo skuba ir kai kuriais konkrečiai nurodymais. Savo nuomonę dėl sugriežtintų karantino sąlygų socialiniame tinkle išsakė ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Medikai konstatuoja tiesiai šviesiai – Lietuva šiuo metu yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje. Todėl norint suvaldyti situaciją raginama nedelsiant imtis tam tikrų priemonių.  Štai VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius šiandien socialinio tinklo paskyroje pabrėžė, kad be būtinos apsaugos visiems medikams būtinas nuolatinis jų testavimas.

Medicinos profesorius ir šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad jam atliktas koronaviruso testas yra neigiamas, tačiau užsikrėtusi jo kolegė. „Mieli draugai, mano COVID-19 testas parodė, kad esu neužsikrėtęs, tačiau mūsų kolegės PGR testas rodo užsikrėtimą. Kolegė kaip ir vakar susirgęs kolega nekeliavo į jokias užsienio šalis, o dirbo konsultuodami daug pacientų. Dar vakar daug kas iš mūsų darbuotojų turėjome artimus kontaktus.

Koronavirusas pradeda atakuoti šalies gydymo įstaigas. Saviizoliacijoje po kolegos diagnozės atsidūręs profesorius Vytautas Kasiulevičius ragina imtis priemonių dabar, nes esą nepasirūpinus apsaugos priemonėmis medikams bei jų netestuojant susirgs galimai net pusė visų šalies medikų. „Virusas plinta medicininėse įstaigose ir reikalingi veiksmai nedelsiant stabdant tą plitimą“, – sako profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Penktadienį profesorius Vytautas Kasiulevičius pranešė, kad jis šiuo metu saviizoliacijoje, kadangi jo kolegai buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Profesorius V. Kasiulevičius dar kartą apgailestavo, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neskiria kur kas daugiau dėmesio tyrimų skaičiui: „Aurelijus Veryga, jūs tiek paskyrėte savo spaudos konferencijoje laiko, kad tirti pacientų nereikia, o dabar paklausykite manęs.

Maždaug 80 procentų užsikrėtusių koronavirusu serga lengva forma ir neturi sunkių simptomų. Tokiems sergantiesiems leidžiama gydytis namuose, tačiau ką tokiu atveju būtina žinoti? Ir kaip elgtis šeimos nariams, kurie gyvena su užsikrėtusiuoju? Apie tai tv3.lt naujienų portalas kalbėjosi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu.

Nors Lietuvoje jau startavo pirmieji mobilieji punktai tyrimams dėl koronaviruso mėginiams paimti, medikai neslepia, kad vis dar tenka susitaikyti su realybe, jog visko trūksta. Štai VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius nenustoja pabrėžti, kad norint suvaldyti viruso plitimą būtina atlikti kuo daugiau testavimo, tačiau kartu priduria, į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį, jei pradėjote karščiuoti.

Trečiadienį Lietuvoje pirmasis koronavirusu sergantis pacientas buvo išleistas gydytis į namus. Kovoti su koronavirusu namuose galės visi, kurių būklė yra nesunki, ir kuriems užtenka tik simptominio gydymo. Kokių rekomendacijų turėtų laikytis sergantys, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Siaučiantis koronavirusas verčia griebtis visų įmanomų saugumo priemonių. Vis daugiau šalių įveda griežtesnes prevencines priemones, ima stiprinti sienų kontrolę, riboti skrydžius. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius pateikė galimus scenarijus, kaip toliau vystysis gyvenimas su koronaviruso pandemija.

Pagaliau šalyje po truputį pradedant veikti mobiliesiems tyrimų dėl naujojo koronaviruso COVID-19 punktams medikai ieško dar daugiau diagnostikos galimybių. Štai pačios ligoninės nieko nelaukia ir perka greituosius testus norėdamos apsaugoti savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad taip pat derasi su tiekėjais ir greitai tokie testai galbūt galėtų atsirasti ir mobiliuose punktuose. Tačiau ar jais galės naudotis visi norintieji, nėra aišku.

Trečiadienį kai kurios ligoninės geraširdžių žmonių pagalba gavo pinigines dovanas, taip pat medikams taip reikalingus respiratorius ir kitas apsisaugojimo nuo koronaviruso priemones. Nors kiekviena tokia dovana yra gyvybiškai svarbi ir medikai dėkoja žmonės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius pastebi, kam tokios pagalbos reikia labiausiai.