Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams. Šį pasiūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienį.
„Studijų kokybės mes nesustiprinsime, jeigu studijų finansavimas vienam studentui bus mažiausias tarp EBPO šalių“, – antradienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak viceministro Gintauto Jakšto, ministerijos projektą patvirtinus, kai kurių studijų kaina gali kilti ir daugiau nei 30 proc., kainos keisis visose studijų kryptyse:
„Pokyčiai būtų visur. Jeigu bendrai studijų finansavimas nebūtų didinimas, bet būtų padidintos išlaidos vienam studentui, studijoms skirtos lėšos sumažėti. Didinama yra visur bent šiek tiek.
Tos brangiausiosios muzikos, pilotų (studijos – aut. past.) būtų didėjimas apie 8 proc. Kitur gali siekti 15 proc., 30 proc. ir dar daugiau”.
Šiuo metu studijų kryptys yra skirstomas į aštuonias kainų grupes – nuo 1,5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų metams. ŠMSM projekte siūloma grupes perskirstyti taip, kad jų liktų tik penkios. Taip siekiama mažinti kainų skirtumus tarp skirtingų studijų grupių, kurie kartais siekia net 9 kartus.
„Tai yra sprendimas, kuris yra pribrendęs labai seniai. {...} Per tą laikotarpį, kai buvo įvesti studijų krepšeliai, grupės labai išsiderino ir tas paskirstymas į studijų kainų grupes buvo labai neaiškus. Ta sistema neteko savo prasmės ir paskirties“, – komentavo ministrė J. Šiugždinienė.
Kaip teigia ŠMSM, projektu siekiama didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.
Nuo 2022 iki 2027 metų numatytą apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.
Keisis valstybės finansuojamų vietų skaičius
ŠMSM duomenimis 2019 m. buvo planuojama apie 13 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, iš jų 1,5 tūkst. liko neužpildyta. 2020 m. planuojamų vietų skaičius išaugo beveik 3 tūkst.
Pasak G. Jakšto, didžiausias pokytis buvo trijose finansuojamų krypčių grupėse, į jas patenka socialiniai mokslai, verslas, vadyba.
„Ką tai lėmė sistemai – daug stojančiųjų jau buvo studentai, pamatė, kad galima iš valstybės nefinansuojamos vietos pereiti į finansuojamą. Dėl to tas stojimas ir statistika yra iškreipta. {...} Šiose kryptyse absolventų įsidarbinimas yra prastesnis nei vidutinis.
Ką mes siūlytume šiemet – neplanuoti tuščių vietų. Planuotume panašų priėmimą kaip 2020 m., visose studijų kryptyse paliekant tokį patį vietų skaičių. Išskyrus trijose, kur buvo neracionalus padidinimas, siūlytume tą padidinimą švelninti", – aiškina G. Jakštas.
Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius gali skirtis mažiau nei tūkstančiu, lyginant su praėjusiais metais. Bendrai šiais metai būtų siūloma apie 12 tūkst. finansuojamų vietų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kolegijose finansuojamų vietų skaičius nesikeistų.
Pasak G. Jakšto studijų prieinamumą reikia didinti, tačiau tai reikia daryti ne didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių, kaip siūlo kai kurios studentų organizacijos.
„Jeigu žiūrėtume, kas šiuo metu studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, tai yra mažesnė žymiai dalis iš regionų ar nepasiturinčių šeimų, nes jiems ir dabartinė kaina yra per didelė. {...}
Bendrai, kiek valstybė skiria finansuojamų vietų yra pakankamas kiekis žiūrint į Lietuvos ekonomiką. Jeigu neatsakingai kažkur didiname tą skaičių, sudarome neracionalus lūkesčius stojantiesiems, kurie negali dirbti pagal išsilavinimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Siūlymai susilaukė ir kritikos
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai pirmadienį skubiai inicijavo neeilinį komiteto posėdį, kuriame komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė išreiškė susirūpinimą dėl ministerijos siūlymų.
„Kyla nuogąstavimai dėl esamos situacijos. Kokiu laikotarpiu nuspręsta didinti tam tikrų studijų kainas? Suprantu, kas studijų kryptyse susidarė situacija, kad tie skirtumai yra galbūt per dideli.
Tikrai nemaža dalis Lietuvos studentų ir abiturientų renkasi populiarių krypčių studijas. Ar mes, valstybė, turime riboti tų studijų prieinamumą?“, – teiravosi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak Seimo narės, remiantis projektu universitetinių socialinių, matematikos ar medicinos krypčių studijos brangtų daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus – arba atitinkamai nuo 30 iki 60 proc. Kolegijose pokytis siekia apie 10 proc.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) antradienį taip pat išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog studentai nepritaria ŠMSM inicijuotam procesui.
„Norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, reikia nustoti šokinėti nuo vieno kraštutinumo, šiuo atveju nemokamo bakalauro idėjos, kuri nebuvo bloga, tačiau turėjo savo pasekmes, prie kito – kuomet didinamas finansavimas vienam studentui nepagalvojant apie pasekmes, kurias gali patirti dabartiniai abiturientai.
Laikas nustoti žaisti jaunų žmonių likimais ir imtis iš esmės, tačiau nuosekliai keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį, įskaitant ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, o ne daryti tai prabėgomis, kaip yra daroma dabar,“ – situaciją pranešime komentuoja LSS vadovas Eigirdas Sarkanas.
