Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.
Teks laukti pavasario
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) norėtų palaipsniui atverti mokyklas pradinukams, abiturientams, o vėliau ir priešmokyklinukams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šį procesą atideda iki Covid-19 pandemija Lietuvoje ims slūgti.
„Mūsų matymas buvo, kad pradinis ugdymas ir abiturientai eitų pirmieji srautai. Vėliau, po maždaug poros savaičių, – priešmokyklinis ir dešimtokai, kurie baigė pagrindinio ugdymo programą.
Dar vėliau mokyklos galėtų dirbti mišriu būdu ir užsiimti savireguliacija. SAM pristatomuose scenarijuose labiau akcentuojami rodikliai sergamumo, ne tiek siejama su datomis, kiek su rodikliais“, – pirmadienį kalbėjo ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Anot A. Aldakausko, įprastas ugdymo procesas būtų atnaujinamas, kai užsikrėtimų Covid-19 skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų sieks 200 atvejų. Šiuo metu šis rodiklis siekia 527.
„Jei nebūtų keičiamas visas kompleksas priemonių, kuris dabar yra dėl karantino ribojimų, tai ekspertai mato tą kritimą 25 proc. per savaitę žemyn. Bet su tokiu kritimo pagreičiu pasiekti 200 atvejų per [dvi savaites 100 tūkst. gyventojų] ir mažiau yra realu kovo pirmomis dienomis. Ties 200 atvejų yra pajėgiama kontroliuoti situaciją“, – kalbėjo A. Aldakauskas.
Pagal pirminį ŠMSM planą, į mokyklas bent pradinukai ir abiturientai būtų galėję grįžti nuo vasario, tačiau dėl sergamumo rodiklių procesą tenka atidėti.
„Mes norėjome pradėti atlaisvinti švietimo sistemą nuo vasario mėnesio porcijomis – pradinukai, abiturientai, priešmokyklinukai. Deja, ką teikia SAM, dabar matome maždaug dviejų savaičių slinktį, maždaug nuo vasario vidurio. Bet daugiau atkreipiamas dėmesys į rodiklius. Jei rodikliai blogės, ši data gali pasislinkti iki kovo ir toliau.
Jeigu iki 10 proc. kritimas liktų, reikiamo rezultato galima pasiekti tik gegužės mėnesį. Prognozės sudėtingos. Noro yra daug, bet ekspertai mato, kad švietimas yra vienas iš tų veiksnių, kuris sąlygoja plitimą labiausiai“, – akcentavo A. Aldakauskas.
Į mokyklas jau grįžo dalis mokslevių
Šiuo metu į mokyklas gali grįžti tie moksleiviai, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų arba jie tam neturi sąlygų. Tiesa, net ir grįžę į mokyklas jie mokysis nuotoliniu būdu, tačiau bus aprūpinti reikiamomis priemonėmis, tie, kuriems priklauso, gaus nemokamą maitinimą.
Taip pat nuotoliniu būdu mokyklose gali mokytis pradinukai, kurių tėvai negali dirbti iš namų, nes prisideda prie Covid-19 pandemijos suvaldymo.
