Prieš metus, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki pandemijos pradžios, didžiajai daliai Lietuvos mokyklų nuotolinis ugdymas atrodė tarsi utopija. Šiomis dienomis viskas apsivertė aukštyn kojomis – kiekvienas šalies pedagogas kas rytą įsijungia kompiuterį ir su mokiniais sveikinasi tik nuotoliniu būdu.
Kasdien su šiais moderniais iššūkiais susiduriantys mokytojai ir moksleiviai tv3.lt papasakojo apie savo pastarųjų dienų nuotaikas, pastarųjų metų išgyvenimus bei įvykius, privertusius nusišypsoti.
Moksleiviams trūksta motyvacijos
Paklausti apie tai, kokios emocijos tvyro šiuo metu, visi pašnekovai pripažįsta, jog galvoje kyla įvairių minčių, tačiau juos jungia vienas bendras sentimentas – noras grįžti atgal į klases.
Vilniaus Balsių progimnazijos ir Erudito licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas tv3.lt pasakoja, jog nors pedagogai prie nuotolinio mokymo jau priprato, po tiek laiko ima kilti naujų sunkumų. Prieš metus inovatyvūs pamokų dėstymo sprendimai dabar jau darosi nuobodoki, o naujų idėjų rasti vis sunkiau.
„Nuotolinis mokymas išvargina, tampa nuobodokas. Nebežinai, kaip tuos vaikus nustebinti, kai kurie jau ir šiek tiek apatiški kartais būna“, – sako M. Karanauskas.
Tą pastebi ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientas Lukas. Moksleivio nuomone, nors kai kurie mokytojai galbūt ir yra linkę naudoti įvairesnius informacijos šaltinius ar technologinius sprendimus, patiems moksleiviams motyvacijos mokytis pritrūksta.
„Kas šiuo atveju kaltas? Labai lengva priešinti, kad vieni ar kiti kalti, kad mokiniai negerbia mokytojų. Gal tai iš dalies ir tiesa. Bet ir mokytojai iki šiol nesuvokė, kad motyvacijos išlaikymas ir jų sudominimas yra žymiai svarbesnis ir nebėra tokia duotybė, kokia buvo kontaktinių pamokų metu.
Kaip demotyvuoti prisijungti prie pamokų būdų yra labai daug – nuo neįdomaus dėstymo iki to, kad tu bijai prisijungti, nes jei kažko nemoki tau nesuteiks pagalbos“, – aiškina dvyliktokas.
Randa ir pliusų, ir minusų
Vilniaus rajone gyvenantis vienuoliktokas Darius (vardas pakeistas – aut. past.) dabartinėje situacijoje sako randantis ir mažų džiaugsmų.
„Kai pamoka prasideda 9 val. galima atsikelti likus dešimčiai minučių iki jos. Važiuojant į mokyklą reikėtų atsikelti žymiai anksčiau.
Galbūt didesnis noras yra mokytis nuotoliniu, nes tai yra paprasčiau, užima ne tiek daug laiko. Labiau kreipia mokiniai dėmesį mokiniai kai kurie. Minusas, kad mažiau pamokų ir galbūt mokykloje galima daugiau įsisavinti medžiagos“, – tokio mokymosi būdo privalumus ir trūkumus dėsto moksleivis.
Kelmės „Kražantės“ progimnazijos mokytoja metodininkė Alma Paulauskienė sako pastebinti tendenciją, jog nuotolinis mokymas itin patraukliai vaikams atrodo tik iš pat pradžių. Taip pasimokius kiek ilgėliau esą atsiranda daugiau minusų nei pliusų.
„Neseniai vertinau 50 mokinių rašinių, kurių tema buvo šių dienų realijos. Patikėkit, visi iki vieno vaikai juose tvirtino, kad iš pradžių buvo patenkinti nuotoliniu ugdymu, vardijo jo privalumus, o dabar pabrėžia, kad pavargo nuo viso to ir greičiau nori grįžti į mokyklą“, – pasakoja mokytoja.
Modernūs nusirašinėjimo būdai
M. Karanauskas taip pat išskiria ir tai, jog nuotolinių pamokų metu pastebima vis daugiau sukčiavimo ir nusirašinėjimo. Mokytojas pripažįsta, jog šiuo metu sąžiningumo užtikrinti praktiškai neįmanoma.
„Dabar taisiau aštuntokų kontrolinius darbus ir matosi, kad kai kurie greičiausiai nurašė nuo vadovėlio, bet neįmanoma to įrodyti. Pasitaiko atvejų, kada pagudrauja ir parašo atsakymą išsamų iš interneto, kur net ir aš taip turbūt neparašyčiau.
Aš visiems sakau, kad svarbiausias dalykas yra žmogiškumas. Sakau, kad tikiu, jog šeimose jie yra išugdyti būti sąžiningais ir tikiuosi, jog tokie bus ir atsiskaitymų metu“, – aiškina M. Karanauskas.
Moksleiviai Darius ir Lukas, paklausti apie nusirašinėjimo tendencijas, nė nedvejodami patvirtina, jog tuo užsiima nemaža dalis jų bendraklasių.
„Čia kalbame apie akademinį sąžiningumą. Iš esmės, gal ir galima kažkokias priemones taikyti, kad visi visada būtų įsijungę kameras, bet tai vis tiek neišspręs visų problemų.
Esmė yra, kad mokiniai iš viso nevertina tokio dalyko, kaip akademinis sąžiningumas“, – sako abiturientas Lukas.
Kelmėje dirbanti mokytoja A. Paulauskienė visgi paneigia, jog tai – visoje Lietuvoje išplitusi problema.
„Šiemet dirbu su 5-6 klasių mokiniais ir nepasakyčiau, kad klesti nusirašinėjimas. Taip, vieną kitą atsakymą gal ir nusirašo, bet juk ir užduočių gauna įvairaus pobūdžio – ir rašinys, ir perskaitytos knygos pristatymas, kūrybinės užduotys, kurių atsakymų „Google“ nerasi.
Yra ir kita pusė - dalis mokinių atlikdami užduotis net ir nesugeba nusirašyti net nuo vadovėlio“, – juokiasi lietuvių kalbos mokytoja.
Netrūksta ir juoko
Šiuolaikiniam mokymui esant priklausomam nuo technologijų ir jų sklandaus veikimo, pašnekovai pripažįsta, jog per pastaruosius metus teko susidurti su įvairiausiais kuriozais.
A. Paulauskienė sako iki šiol prisimenanti vieną nutikimą, kuomet pamoką teko pravedinėti telefonu.
„Kartą, kaip visuomet, gerokai anksčiau prieš pamoką įsijungiau visas reikalingas programas, susiruošiau nusiteikusi, kad bus puiki pamoka. Prie vaizdo pamokos prisijungė mokiniai, pradedame pamoką, o mano kompiuteris nei iš šio, nei iš to, kad pradės kaukti kaip kokia namo signalizacija.
Pati išsigandau, blaškaus, mokiniai, matau, gerokai suglumę, kalbu – manęs negirdi, bandau rašyt, kad vyksta kažkokia anomalija, neina. Karštligiškai bandau išjungti viską – nepavyksta, o dar tas žviegimas namuose, kurio neapsikentęs vyras atėjo į mano kambarį ir kažkokiu būdu tą sireną kompiuteryje išjungė.
Tai buvo trumpiausia vesta pamoka, nes technika paskui ilgai persikrovinėjo. Be abejo, su mokiniais tada teko susisiekti telefonu ir tęsti pamoką kitu būdu“, – komiškais prisiminimais dalinasi pedagogė.
M. Karanauskas sako taip pat ne kartą susidūręs su streikuojančiomis technologijomis. Visgi geriausiai tuo pasinaudoti geba patys moksleiviai.
„Kartais yra galimybė vaikams piktnaudžiauti. Jeigu jų paklausi, jie nežino atsakymo, kartais tiesiog išeina, sugrįžta ir sako, kad ryšys buvo užstrigęs. Būna, kad nebekalba sugrįžę, kartais visai negrįžta.
Yra buvęs vienas atvejis, kada aš mokinio paklausiau ir rodo, kad jis išėjo iš pamokos. Tada man parašo atsakingai laišką, kad jam yra ryšio sutrikimai ir pamokoje jis negalės dalyvauti. Tada žiūri labai geranoriškai. Tų atvejų pasitaiko kartais, kiekvieną išsiaiškinti sudėtinga“, – sako geografijos mokytojas.
Svarbu palaikyti emocinę sveikatą
Pašnekovų nuomone, nors šiuo metu esame gerame kelyje, nuotolinis mokymas vis dar turi savų spragų, kurias užkaišyti gali prireikti laiko.
Abiturientas Lukas sako, jog yra pasirengęs egzaminams ruoštis ir mokyklą baigti nuotoliniu būdu. Tačiau esą ne visi turi tokias galimybes ir artimos aplinkos palaikymą kaip jis.
„Vis dar nesugebėjome užtikrinti psichologinės pagalbos mokiniams. Gal mes šiek tiek per daug tikimės iš mokinių, manydami, kad jų vidinė motyvacija ir siekis žinioms yra pakankami net ir tada, kai nėra bendruomenės.
Nebėra socialinio aspekto, esi tik tu ir tavo kompiuteris, kambarys. Žymiai sunkiau palaikyti gerą atmosferą, šeimoje gali kilti problemos kai kuriais atvejais“, – tv3.lt aiškina vaikinas.
M. Karanauskas sako, kad norint palaikyti emocinę sveikatą kol kas geriausia nieko nesitikėti ir nusiteikti ilgalaikiam nuotoliniam mokymui.
„Jeigu mes dabar nusiteiksime, kad netrukus sugrįšime ir tas nuotolinis mokymas dar ilgai truks, tai bus psichologiškai sudėtinga. Bent jau aš pats esu nusiteikęs mažiausiai keletui mėnesiui.
Mokytojai tokios kaip ir įtampos nejaučia, gal tinkamesnis žodis monotonija. Yra tas pats per tą patį. Vienas kolega yra mano pajuokavęs, kad jaučiasi kaip radijas, kuris kalba ir nežino, ar jo klausosi, ar ne“, – pasakoja pedagogas.
Jis sako tikįs, jog per artimiausius pusę metų visiems mokytojams pavyks pasiskiepyti, o artėjantis ruduo bus panašesnis į įprastą: „Labai tikiuosi, kad valstybė padarys viską, kad tie skiepai kuo greičiau atkeliautų, procesas būtų greitas ir sklandus. Tuomet nebebus mokinių srautų, skirstymų į grupes ir kitų dalykų, kurie sukelia sumaištį“.
Nuotoliniam mokymui gerinti skiriama 7,5 mln. eurų
Nuotolinis mokymas kol kas numatytas iki sausio 31 d. Įprastu būdu dirba specialiosios mokyklos ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosios klasės. Taip pat veikia ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančios įstaigos, tačiau išlieka rekomendacija į jas vaikus vesti tik tiems tėvams, kurie neturi galimybės dirbti namuose.
Nuo sausio 21 d. į mokyklas leidžiama grįžti vaikams, neturintiems galimybių mokytis namuose. Jau kalbama ir apie platesnį švietimo sistemos atlaisvinimą – sveikatos ekspertai Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai, siūloma, jog vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat patvirtino pagalbos priemonių planą, kuriame numatyta tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje.
Plano įgyvendinimui skirta 7,5 mln. eurų. Teigiama, jog pagalbos reikia apie 14 tūkst. mokinių – padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų, stiprinti jų mokymosi motyvaciją. Dar 11 tūkst. mokinių patiria trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.
