Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Lietuvos kariuomenės leitenantė Greta Dobilė.
Mūsų prezidentas sako, kad visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas, bet yra kliūčių. Jis omenyje turi infrastruktūrą. Kaip jūs apibūdintumėte situaciją, kas būtent trukdo įvesti visuotinį šaukimą?
A. Pocius: Iš tiesų, aš manau, kad įvardinta problema yra teisinga, nes infrastruktūra taip greitai nepasistato. Kaip mes matome, būtent vokiečių brigados priėmimui Lietuvoje yra reikalinga prioritetinė, kaip sakant, užduotis, skiriamos ir statybininkų pastangos, nukreipiami visi ištekliai, daugiausia – vokiečių brigados priėmimui.
Pastatyti mūsų kariuomenei tam, kad būtų galima išplėsti šaukimą, kol kas yra atidėta šiek tiek trumpam laikotarpiui. Manau, kai tik situacija su Vokietijos brigada jau bus sutvarkyta, išspręsta, aš manau, kad galėsime jau rimtai kalbėti ir apie visuotinio šaukimo įgyvendinimą.
Mes turime tikslą, bent jau tokį teorinį, iki kada turėtų būti nacionalinė divizija. Tai sakykite, ar jūs komitete esate diskutavę, maždaug po kiek metų galėtų būti tai?
A. Pocius: Kaip žinote, įstatyme yra nuo 2026 metų sausio 1 dienos visuotinis šaukimas. Prasidės, bet tai nereiškia, kad būtent tą dieną ir viskas jau vyks. Tiesiog bus atsižvelgta į galimybes ir aš manau, kad bus tada priimti sprendimai, kokį kiekį jaunuolių šauksime.
Manau, kad kol kas tos tokios būtinybės, kad būtų šaukiami visi, dar nėra, bet įstatymas tą leis nuo sausio 1 dienos 2026 metų.
Gerbiamas Dariau, visuotinis šaukimas – iš karto daugiau žmonių galima pašaukti. Kas yra geriau – kiekybė ar kokybė šiuo atveju?
D. Antanaitis: Aišku, kokybė geriau negu kiekybė, bet jeigu tu daugiau kvieti žmonių, tai nereiškia, kad tu blogai paruoši juos. Tiesiog tam yra reikalingos priemonės, tam reikalingi instruktoriai, infrastruktūra ir panašiai.
Be jokios abejonės, kuo daugiau tu kokybiškų, gerai paruoštų piliečių turėsi, kuo daugiau žmonių praeis arba mūsų Lietuvos piliečių praeis privalomą karinę tarnybą ir apskritai karinę tarnybą, tuo didesnė tikimybė ne tik per karą, marą, badą išliks, bet ir gyvenimiškoje situacijoje jie bus žymiai stipresni ir atsparesni.
Ir taip pat mes kalbame ir apie pilietinį pasipriešinimą, žmonės sako, jeigu kariausiu ne ginklu, tai galiu prisidėti prie to kitais būdais. Tai iš tiesų, kokiais būdais galima prisidėti prie gynybos dar ir kitaip?
D. Antanaitis: Iš vienos pusės, tautine juosta tanko nesustabdysi, tačiau taip pat ir patriotiniai jausmai, ir neginkluotas pasipriešinimas yra svarbus, tačiau dienos pabaigoje vis tiek tu privalėsi jėga išvaryti priešą iš savo žemės.
Tu vis tiek privalėsi prievartą panaudoti tam, kad sustabdyti kitą prievartą. Todėl, be abejo, yra labai patogu ir švaru ten prie kompiuterio sėdėti ir ginti valstybę komentaruose, bet dienos pabaigoje tau reikės paimti ginklą į rankas ir eiti, ir atkurti tvarką, darbą savo atlikti.
Todėl aš manau – taip, neginkluotas pasipriešinimas yra labai „fainai“, labai gražu, labai miela, tačiau dienos pabaigoje tai turi būti kareiviškas batas, tai turi būti šautuvas, tai turi būti šalmas, tai turi būti nukautas priešas.
Kai kalbame apie šauktinius, tikrai kalbame apie prastą jaunuolių sveikatą. Jūs, kaip buvęs kariuomenės vadas, ką galėtumėte pasakyti? Ta sveikata iš tikrųjų prastėja ar čia tiesiog yra statistika tokia, kad daugiau žmonių, identifikuojama daugiau ir problemų?
A. Pocius: Aš manyčiau, kad čia yra laikmečio problema. Vis dėlto anksčiau, kai nebuvo tiek mobiliųjų telefonų, kompiuterinių žaidimų ir įvairiausių atrakcijų, jaunimas laiką leisdavo lauke – sportiniai žaidimai, įvairiausios tokios fizinės galbūt pasigalynėjimo, palakstymo, futbolo žaidimas lauke ar kitokių sporto šakų propagavimas – jaunimas buvo stipresnis.
Dabar, kaip mes žinome, daug jaunimo tiesiog įlindę į kompiuterius, įlindę į mobiliuosius telefonus, ir čia yra, kaip sakiau, laiko problema, kadangi ne tiktai Lietuvoje tai vyksta. Ir tas būtent fizinis aktyvumas yra sumažėjęs. Tai juntamai šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tikrai ateina, ateina į kariuomenę gerokai silpnesni fiziškai, todėl ir sveikatos būklė yra prastesnė.
Tai apie tą jau buvo ne vieną kartą kalbėta ir aš manyčiau, kad čia turi visi susirūpinti, ne tik kariuomenė, bet manau, kad ir Švietimo, ir mokslo, ir sporto ministerija turi rimtai kalbėti apie tai, nes vėliau kariuomenei, kai jaunimas ateina silpnai parengti, turi įdėti daugiau, daug daugiau pastangų, kad juos parengti, kad jie fiziškai galėtų panešti kuprinę, ginklą ir įvykdyti tas užduotis, kurias reikia įvykdyti.
Tai čia reikia ta tema kalbėti, bet čia ne tiktai kariuomenės problema, čia visi turim kalbėti apie tai.
Taip pat kalbama ir ne tik apie fizinę sveikatą, bet ir emocinę, psichologinę, nes kariuomenė buvo pateikusi duomenis, kad nemažai žmonių ne tik turi realių problemų, bet ir simuliuoja ties tomis psichologinėmis, emocinėmis sveikatos problemomis.
A. Pocius: Aš ne pirmą kartą jau turbūt ta tema gerą rekomendaciją turiu. Jeigu jaunuolis dėl psichinių kažkokių tai problemų negali tarnauti kariuomenėje, tai aš manau, kad išveskime lygybės ženklą – tada jis negali vairuoti ir automobilio, nes automobilis yra irgi tolygus ginklui.
Su automobiliais yra padaromos avarijos, yra atliekami ir netgi teroristiniai išpuoliai – reiškia, į minią žmonių trenkiamasi, gali kitus sužaloti. Tai aš manyčiau, kad jeigu tu turi kažkokių tai psichinių problemų, negali eiti į kariuomenę, tai jeigu jis žinos, kad negali vairuoti automobilio arba negalės gauti leidimo ginklui, savigynai ir taip toliau, tai aš manau, kad tokios priemonės tikrai atvėsins simuliantus nuo vengimo tarnybos ir imituoti kažkokią tai psichinę negalią ir taip toliau.
Kurie iš tiesų turi tą sveikatos problemą, tai viskas tvarkoje su tais žmonėmis, bet su simuliantais, aš manau, kad tikrai reikia kovoti ir manau, kad tiesiog reikalinga tam tokių ryžtingų, kai kurių priemonių ir tą pasieksim.
Tikrai būna, kad galima matyti ir viešojoje erdvėje klausimų. Tai kokios sveikatos problemos užkerta kelią į kariuomenę? Tai gal labai trumpai galėtumėte pasakyti, kas jau tikrai negalėtų praeiti?
G. Dobilė: Tai iš tikrųjų sveikatos problemos yra gana didelė ir opi problema su šauktinių, kviečiant karius į šaukimą. Aš pati esu kineziterapeutė ir tęsiant tą fizinį pasirengimą karių, tai taip, iš tikrųjų liūdna, kad mūsų fizinis pasirengimas yra prastas, mažėja.
Ir kiekvienas turim pradėti iš tikrųjų nuo savęs. Kariuomenė, manau, kad yra puikus būdas tą fizinį aktyvumą skatinti ir tą įdiegti, kodėl tau to reikia, nes ruošiamės ne tarnybai, ruošiamės gyvenimui.
Iš tikrųjų, tai tos sveikatos problemos yra labai įvairios, bet psichologinės diagnozės yra vienos rimčiausių, dėl kurių negali karys tarnauti tarnyboje.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
