šaukimas

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama neeilinė byla – vienas jaunuolis karinę tarnybą atsisakė atlikti dėl religinių įsitikinimų. Teisme vyras teigė, kad gyvena visur, neturi gyvenamosios vietos, taip išsakydamas suverenų judėjimui artimas idėjas. Bylos prokuroras Evaldas Tarasevičius tikino, jog jaunuolis ir pats save įvardija kaip suvereną.  Vyrui pareikšti kaltinimai pagal BK 314 str. 2 dalį – už tarnybos vengimą jam gresia bauda arba areštas.

Numatomą ribinį 7 tūkst. šauktinių skaičių, leidžiantį faktiškai įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, tikimasi pasiekti per penkerius metus, sako krašto apsaugos ministras. „Aišku, tai nebus iš karto. Pradžia bus saikinga. (...) Pasiekti 7 tūkst. šauktinių, manome, kad galėtume per penkerius metus“, – antradienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, kitąmet į privalomąją karo tarnybą ketinama pašaukti 4–5 tūkst. jaunuolių.

Šiemet atlikti karo tarnybą buvo pašaukti 3845 jaunuoliai – absoliuti dauguma jų karo tarnyba atliks įprasta tvarka – ginklu. Tačiau, Lietuvoje egzistuoja ir kitas būdas atlikti karo prievolę – vadinamoji alternatyvioji tarnyba. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT) naujienų portalui tv3.lt atsakė, kiek jaunuolių renkasi šią tarnybos formą.

Kokios karo Ukrainoje pamokos? Ar kariuomenė pasirengusi visuotiniam šaukimui? Ko reikia labiau – tankų ar dronų? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Netylant diskusijoms dėl visuotinio šaukimo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad prie tokio karinės tarnybos modelio reikėtų pereiti palaipsniui, vis didinant pakviečiamų tarnauti skaičių. „Manyčiau, kad mes visiškai aiškiai esame pasirinkę kryptį visuotiniam šaukimui.

Net 70 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui tarnauti kariuomenėje, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos metu teirautasi, ar respondentai pritartų, kad Lietuvoje kuo greičiau būtų įvestas visuotinis karinis šaukimas. Paaiškėjo, kad tokiai iniciatyvai pritartų maždaug ketvirtadalis tyrimo dalyvių – 6 proc. respondentų teigė visiškai pritariantys tam, 19 proc. nurodė greičiau pritariantys šiam siūlymui.

Šiuo metu vykstančios diskusijos apie šaukimo reformą yra rinkiminis klausimas, tam nėra pasiruošta, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Manau, kad diskusijos apie šauktinius dabar yra visiškai rinkiminis klausimas, nes nepasiruošta absoliučiai nei techniškai, nei personalo prasme“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigia, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų. „Preliminariai skaičiuojant, kad mes pasirengtume maksimaliam visuotiniam šaukimui, tai reikalingas maždaug 5-6 metų laikotarpis. Infrastruktūros pastatymui akivaizdžiai reikalingas ir laikas, ir resursai. Tai bendras projektas išaugtų iki 0,5 mlrd.

Honkongo prodemokratinės žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai antradienį nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų maištu ir sąmokslu daug dėmesio sulaukusiame nacionalinio saugumo teismo procese, kuriame jis gali būti įkalintas iki gyvos galvos. Kaltinimai J. Lai – dabar jau uždaryto populiaraus bulvarinio laikraščio kinų kalba „Apple Daily“ įkūrėjui – yra susiję su laikraščio publikacijomis, kuriose buvo remiami prodemokratiniai protestai ir kritikuojama Pekino vadovybė.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis artimiausiu metu žada surengti partijų lyderių pasitarimą dėl visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą įvedimo. „Paprašysiu krašto apsaugos kolegų parengti pristatymą, nes analizė yra atlikta ir su galimomis datomis, ir su galimais finansais, kaip tai galėtų būti įvesta, kaip visuotinis šaukimas galėtų atrodyti.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, o studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tai neturėtų tapti rinkimine tema.  „Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Ukrainai sulaukiant vis mažiau Vakarų valstybių ginkluotės ir vis dažniau kalbant apie galimas derybas su Rusija, ekspertai tikina, kad dėl to labiausiai turėtų sunerimti Baltijos šalys. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad tada Rusija atsigaus per kelerius metus ir gali atsisukti į Lietuvą, tad ruoštis gynybai turime kuo skubiau, mat šiandieniniai sprendimai yra valstybės išlikimo klausimas.   Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį viešai paragino įvertinti visuotinio šaukimo poreikį Lietuvoje. Tokių veiksmų jis ragina imtis Rusijos agresijos ir Lietuvai augančios grėsmės fone. Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad ateityje Lietuvai gali tekti koncentruotis į karininkų, o ne eilinių karių rezervo rengimą, todėl visuotinė tarnyba gali tapti nebeaktuali. Pasak jo, Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos patirtis rodo, kad parengti kovai eilinius karius pakankamai greitai galima ir konflikto metu. „(...) kalbant apskritai, tas vadų parengimas ir turėjimas aktyviajame rezerve atitinkamo skaičiaus, manau, yra esminis dalykas.

Nuo spalio 1 d. Rusija pradės dar vieną šaukimo į kariuomenę bangą, nors būsimiems kareiviams sakoma, kad jie nebus siunčiami į karą Ukrainoje. Kariai bus pašaukti atlikti 12 mėnesių bazinę karo tarnybą, tačiau karo zonoje nebus dislokuoti, sakė už šaukimą generaliniame štabe atsakingas kontradmirolas Vladimiras Zimlianskis. Pasak jo, Ukrainoje pakanka karinę tarnybą atliekančių karių ir „atitinkamas užduotis atliekančių“ savanorių. Rusijoje naujokai šaukiami į karinę tarnybą dukart per metus.

Lietuvis Matas Buzelis dalyvavo tinklalaidėje, kurioje papasakojo savo požiūrį į NBA ir naujokų biržą. ESPN Lietuvos talentui prognozuoja antrą vietą 2024 m. NBA naujokų biržoje, Dar visai neseniai jam buvo prognozuojamas pirmasis šaukimas. „Man tai nieko nereiškia. Smagu, kad prognozuoja pirmą šaukimą, bet dar nieko nepasiekiau. Net nesu arti, kur galvoju, kad galėčiau būti“, – kalbėjo Buzelis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl pavasarinio šaukimo į kariuomenę, bet analitikai mano, kad tai gali trukdyti Kremliui papildyti savo karių gretas Ukrainoje.  V. Putino dekrete numatyta, kad pavasarį į kariuomenę bus pašaukta 147 tūkst. 18-27 metų amžiaus žmonių.

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Per metus išaugo visuomenės parama visuotiniam šaukimui, rodo pirmadienį paskelbta Krašto ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, vyrų ir moterų visuotiniam šaukimui iš karto po mokyklos pritaria 19 proc. respondentų. Prieš metus už tai pasisakė 16 proc. apklaustųjų. Tik vyrų visuotiniam šaukimui gruodį nurodė pritariantys 38 proc. apklausos dalyvių, prieš metus – 34 procentai.

Kariuomenė pranešė baigusi šių metų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione devynių mėnesių taryba pradėjo paskutinieji maždaug 60 jaunuolių. Daugiausiai būsimų karių atvyko iš Kauno, likusieji – iš Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių.

Tūkstančiams žmonių per klaidą gavus šaukimą kariauti Ukrainoje, Tolimųjų Rytų Rusijos regione buvo laikinai nuo pareigų nušalintas už šaukimą atsakingas karininkas, pirmadienį pranešė vienas vietos pareigūnas. „Chabarovsko srities karinis komisaras Jurijus Laiko nušalintas nuo pareigų. Tai neturės jokios įtakos užduočių, kurias mums iškėlė prezidentas, įgyvendinimui“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė regiono gubernatorius Michailas Degtiariovas.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia kol kas nematantis skuboto poreikio visuotiniam šaukimui. Taip jis kalbėjo Seimo darbo grupei baigus derinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Jame visuotinis šaukimas nenumatomas, nors šią idėją politikai anksčiau svarstė. „Tokio ypatingo skubėjimo visuotiniam šaukimui, įgyvendinant mūsų gynybos planus, nebūtų“, – LRT penktadienį kalbėjo generolas leitenantas.

Vasario viduryje svarstoma šaukti neeilinę Seimo sesiją: posėdžiams būtų numatytos trys dienos. „Svarstoma, kad neeilinę sesiją šaukiant reikėtų orientuotis į laiką apie vasario 16, t. y. tą savaitę, kai Seimo nariai bet kokiu atveju planuoja savo laiką, kad būtų šventiniuose renginiuose“, – per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji taip pat pabrėžė, kad sprendimo dėl to dar nėra priimta, o šaukti neeilinei sesijai reikia iniciatorių teikimo.

Europoje kaistant geopolitinei situacijai, Lietuva ėmė garsiau aptarinėti visuotinės karo tarnybos prievolės klausimą. Ir nors ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad visuotinis šaukimas gali būti gyvybiškai svarbus Lietuvai, daugelis taip pat išskiria kelias su tuo susijusias problemas. Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvoje sparčiai mažėja tarnybai tinkamų jaunuolių – jų sveikata paprasčiausiai per prasta.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja viešas diskusijas dėl visuotinio šaukimo. „Šią savaitę Krašto apsaugos ministerija rengs pristatymą ir diskusiją per socialinius tinklus, bus diskutuojama dėl to. Tai yra klausimas, kuris nuolat keliamas ir demografinė situacija apie tai verčia kalbėti“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė A. Anušauskas.

Beveik 40 tūkstančių jaunuolių pavardžių – jau naujame šauktinių sąraše. Tiesa, realiai tarnauti nuo kovo mėnesio bus pašaukta 10 kartų mažiau prievolininkų. Kaip ir anksčiau, absoliuti dauguma į tarnybą prašosi patys. Šauktiniams valdžia ketina užtikrinti vakcinas nuo koronaviruso, tiesa, veikiausiai, tik antroje metų pusėje.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje priešingose barikadų pusėse atsidūrė 26-erių šauktinis Povilas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi – aut. past.) ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba. Dar šių metų pavasarį tik ką 26-ąjį gimtadienį atšventęs Povilas sulaukė netikėtos žinios – jis buvo įtrauktas į 2019 m. sudarytą karo prievolininkų sąrašą.

Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad yra prieš privalomą moterų įtraukimą į šauktinių sąrašus. Pasak jo, moterys į šauktinių tarnybą toliau turi eiti savanoriškai. „Aš manau, kad reikėtų išlaikyti situaciją, kokia dabar yra, tai yra merginos turi būti šaukiamos savanoriškai“, – interviu BNS sakė V. Rupšys. Pasak jo, kariuomenei sudėtinga šiandien sudaryti sąlygas dideliam šauktinių merginų skaičiui, nes tam reikėtų atskirų patalpų.

Į privalomąją karo tarnybą pašauktam lietuviui teko kreiptis į teismą, kad pavyktų įrodyti, jog jis negali eiti tarnauti dėl savo religinių įsitikinimų. Tiesa, po Lietuvos Jehovos liudytojams priklausančio Modesto (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi) pareiškimo iškelta byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Modesto advokatas Marius Ruzas patvirtino, kad byla buvo nutraukta pasiekus taikos susitarimą.

Šių metų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje nuaidėjo dvi lietuviškos pavardės. Be Deivido Sirvydžio, šaukimo į Niujorko „Knicks“ sulaukė ir trejus metus Lietuvoje gyvenęs ir Kanados pilietybę turintis Ignas Brazdeikis. I. Brazdeikį 47-uoju šaukimu pakvietė viena didžiausių, jei ne pati didžiausia krepšinio organizacija pasaulyje. Prabėgus maždaug parai, lietuviškų šaknų turintis krepšininkas prisistatė komandos vadovams ir, žinoma, gerbėjams bei žurnalistams.

Nacionalinės krepšinio organizacijos (NBA) atstovai naktį iš antradienio į trečiadienį burtų keliu nusprendė, kas ir kokia eilės tvarka birželio mėnesį rinksis į lygą atkeliaujančius naujokus. Vos 6 procentų tikimybę turėjęs Naujojo Orleano „Pelicans“ laimėjo burtus ir jau birželio mėnesį, spėjama, savo sudėtį papildys NCAA lygoje žibančiu Zionu Williamsonu.

Trečiadienį Vilniaus „Rytas“ pradės svarbiausią Lietuvos krepšinio lygos (LKL) etapą – atkrintamąsias. Trečioje vietoje finišavęs sostinės klubas susigrums su Utenos „Juventus“, o savo debiuto atkrintamosiose nekantriai laukia ir „Ryto“ jaunuolis Deividas Sirvydis. Birželį 19-ą gimtadienį minėsiančiam Deividui tai – pirma tokia patirtis daug žadančioje karjeroje.

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) kasmet užgimta būrys naujų aukščiausio lygio žvaigždžių. Vis tik, yra ir kita medalio pusė: krepšininkai kartais čia taip ir nepritampa. Būtent taip karjera susiklostė ir buvusiam Hiustono „Rockets“ žaidėjui Ryoce'ui White'ui. Sportininkas pranešė apie savo profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą. 2012-aisiais 16-uoju naujokų biržos šaukimu į Hiustoną pakviestas R. White'as šiame klube taip ir nesužaidė nė vienerių rungtynių.

Premjeras Saulius Skvernelis sako šiuo metu nepalaikantis visuotinio šaukimo idėjos, nes artimiausius penkerius metus gynybos prioritetas turėtų būti kariuomenės modernizavimas. „Šiuo metu aš tikrai esu prieš ir prieš dėl labai paprastos priežasties: aš pasikliauju mūsų profesionalų labai aiškiai ir argumentuotai išdėstytais faktais ir logika.

Buvusi ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė siūlo, kad į kariuomenės gretas jaunuoliai stotų vos baigę mokyklą. Eksministrė nori grąžinti visuotinį šaukimą ir kasmet kario uniformomis apvilkti bent 6,5 tūkst. Lietuvos vaikinų. Vyriausybė vadovo tokia konservatorės nesužavėjo, Saulius Skvernelis atkerta, kad kariuomenės reikalais Juknevičienei reikėjo rūpintis tuomet, kai ji buvo krašto apsaugos ministre. R. Juknevičienė Seimui siūlo nuo 2024 metų gražinti visuotinį šaukimą į kariuomenę.

 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) steigiamasis suvažiavimas vyks kovo 24 dieną. „Esame normalūs europietiški centro kairės socialdemokratai“, – steigiamos partijos kryptį žurnalistams penktadienį nurodė vienas partijos steigėjų Gediminas Kirkilas. Parlamentaras teigė, kad partija turės apie 3 tūkst. steigėjų.

Rusija atsisakė įteikti šaukimą buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui liudyti Sausio 13-osios byloje, antradienį pranešė Vilniaus apygardos teismas. „Šiandien Vilniaus apygardos teismas gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad Rusijos Federacijos teisingumo ministerija atsisako teikti teisinę pagalbą dėl dokumentų įteikimo M.S.Gorbačiovui“, - rašoma pranešime spaudai.

Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas skeptiškai vertina įdėją įvesti visuotinį vaikinų šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą po mokyklos. J.Olekas siūlo palikti galioti dabartinį modelį, kuomet šaukiamas tam tikras skaičius – šiuo metu 3–3,5 tūkst. – jaunuolių, ir didžioji dalis tarnybą pasirenka savanoriškai.

Šį sezoną skandalingai dėl neva nepraeitos medicininės apžiūros Donatą Motiejūną atstatęs „Detroit Pistons“ klubas ketina į komandą pasikviesti kitą lietuvį. Stano van Gandy treniruojama komanda nusitaikė į NBA naujokų biržoje dalyvauti ketinantį Domantą Sabonį. Kol NBA atkrintamosios varžybos rieda finalo link, stipriausios pasaulio krepšinio lygos klubai jau dairosi pastiprinimo kitam sezonui.

Domantas Sabonis sulaukė įvertinimo – NCAA turnyre siautėjęs, bet aštuntfinalio barjero su „Gonzaga Bulldogs“ komanda neperkopęs puolėjas 2016 metų NBA naujokų biržoje, anot „NBA Draft“ gali būti pakviestas net penktuoju šaukimu. NCAA turnyro „Kovo beprotybėje“ Lietuvos krepšinio legendos Arvydo sūnus vidutiniškai pelnė 19,6 taško, atkovojo 14,3 kamuolio, atliko 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir blokavo 3,3 metimo.

Siunčiant šaukimus dėl privalomos tarnybos kariuomenėje nėra skirtumo, ar šaukiamasis yra Lietuvoje, ar užsienyje, sako karininkas. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Žygimantas Adamonis teigė, kad Lietuvos įstatymai numato aiškią tvarką, kaip turi būti ieškomas užsienyje gyvenantis šauktinis. „Kaip numatyta įstatyme, išvykstantis daugiau nei šešiems mėnesiams žmogus turi pateikti savo naują adresą, kuriuo mes ir siunčiame šaukimą.

Šaukimas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą kitąmet prasidės sausio 7-ąją, informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). tv3.lt primena, kad šiais metais pirmieji šauktinių sąrašai buvo paskelbti gegužės mėnesį. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi 2016 metų karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos bus pradedami siųsti šaukimo nurodymai. Kaip ir šiemet, kitais metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių.

Kauno regione stabdomas šaukimas į privalomąją karo tarnybą, surinkus šiems metams nustatytą tinkamų atlikti karo prievolininkų skaičių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šaukimas stabdomas nuo rugsėjo 14 dienos. Šaukimo procedūros nutraukiamos tiems karo prievolininkams, kuriems atvykimo į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių laikas paskirtas rugsėjo 14 dieną ar vėliau, taip pat tiems, kurie į šaukimo skyrių buvo atvykę, tačiau nepradėjo sveikatos patikrinimo.

 Visiškai netrukus, vos po kiek daugiau kaip dviejų savaičių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pradėti kviesti jaunuoliai. Pirmenybė bus teikiama tiems, kurie patys pareiškė norą atlikti tarnybą. Galbūt nustebsite, bet tokių jaunuolių skaičius jau viršijo 500 ribą, rašo freedata.lt. Naujausiais duomenimis, iš viso yra 502 jaunuoliai savanoriškai pareiškę norą atlikti pradinę karo tarnybą.

Šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą būtų galima įteikti prievolininko tėvams, žmonai, darbdaviams, jie būtų įpareigoti perduoti šaukimą, siūlo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šį ir kitus pasiūlymus ministras trečiadienį pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams. J.Oleko teigimu, minėta naujove norima palengvinti šaukimo teikimą, nes patį asmenį gali būti sudėtinga rasti.