• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.  

117

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.  

REKLAMA

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad dalis dar darbingų vyresnio amžiaus medikų prasidėjus karantinui jau išėjo į pensiją.

„Ar išsigandę koronaviruso, ar dėl kitų priežasčių, bet jie jau išėjo į pensiją. Ir kol kas nežinome, ar jie vėliau grįš“, – sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad tai ypač aktualu kalbant apie rajonus.

„Centrinėse ligoninėse šį klausimą sprendėm kiek kitaip – vyresnio amžiaus žmonių, saugodami juos, neleidome į priešakines linijas. Bet jie liko dirbti nuotoliniu būdu, švariose zonose. 

REKLAMA
REKLAMA

O išeiti iš darbo daugiau buvo priversti rajonuose. Centrinėse ligoninėse gi siūlyta to nedaryti, nes bijota, kad pritrūks darbo rankų“, – sakė gydytojų sąjungos vadovas.

REKLAMA

Jo teigimu, tai iš dalies trukdo ir pradėti atnaujinti gydymo paslaugas. 

„Kol viskas susinormalizuos, dalis specialistų turės dirbti padidintu krūviu. Bet, manau, kad nutraukus karantiną situacija pradės stabilizuotis, ateis daugiau jaunimo“, – kalbėjo L. Labanauskas.

Sunkiai grįš į darbo rinką

Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė optimizmo dėl artimos perspektyvos stokojo labiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Akivaizdu, kad tokiems specialistams tiek dėl užsitęsusio karantino, tiek dėl didesnės koronaviruso rizikos bus sudėtinga grįžti į darbo rinką ir teikti paslaugas, juo labiau kai dabar yra apribotas medikų darbas keliose įstaigose.

Ir čia kalbame apie patyrusius, nepaisant vyresnio amžiaus dar darbingus įvairių sričių specialistus. Yra ir šeimos gydytojų, kurie dar dirba sulaukę ir labai garbingo amžiaus“, – aiškino ji. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LMS atstovė pridūrė, jog dalis darbuotojų skundėsi dėl sąlygų, mat buvo pateiktos ir Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos sudaryti darbo sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams, kad jos būtų palankios, darbuotojai neturėtų kontakto su sergančiais COVID-19 pacientais. 

„Tačiau daugumai jų buvo pasiūlyta arba nedarbingumas, arba prastovos, arba atostogos. Bet neįmanoma ilgą laiką tą darbą taip suorganizuoti. Aišku, suprantama, kad tie darbuotojai neabejotinai turėtų būti labiau saugomi“, – dėstė J. Sejonienė.

REKLAMA

Skaudžiausiai atsilieps regionams

Pašnekovė pabrėžė, kad dėl to labiausiai nukentės periferijos, ten, kur nelabai yra kuo tuos medikus pakeisti, ten, kur jaunus specialistus labai sunku net ir finansiškai motyvuojant pritraukti.

„Rajonuose gauti paslaugas ir taip sudėtingiausia, nelengvas ir jų atnaujinimo procesas. 

Bet juk pirmiausia reikėtų žiūrėti į pacientus, kuriems ir sudėtingiau atvykti į didžiuosius miestus, jiems tos paslaugos dar labiau tols“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

Pasak LMS atstovės, didžiųjų miestų ligoninėms tai atsilieptų mažiau, mat čia koncentruojasi dauguma jaunų specialistų.

„Iš dalies jaunimas kompensuoja tą stygių, jie ir patys noriai renkasi didesnes gydymo įstaigas, nes čia gali ir didesnės patirties įgyti“, – kalbėjo ji.  

Atsisakyti slaugytojų būtų prapultis  

Pašnekovė kartu atkreipė dėmesį, kad išskirtinai daug vyresnio amžiaus specialistų yra tarp slaugytojų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė Danutė Margelienė sutiko, kaip jei būtų vadovaujamasi ministro rekomendacija vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms rinktis nuotolinį darbą, slaugytojų gydymo įstaigose beveik nebeliktų.

„Ne paslaptis, kad 70–80 proc. Lietuvos slaugytojų yra vyresni nei 50 metų. Garbaus amžiaus darbuotojai palaiko sveikatos sistemą ir jų atsisakyti įstaigoms paprasčiausiai būtų prapultis. Taigi, deja, sveikatos sistema nelabai turi pasirinkimo. 

REKLAMA

Žinoma, kad dalis slaugytojų išėjo iš darbo dar neatsiradus šiai problemai, nes žmonės paprasčiausiai saugo savo sveikatos likučius, kiti – jau ir prasidėjus koronavirusui“, – sakė ji.

Tiesa, pridūrė D. Margelienė, tokių nebuvo labai daug ir daugiausiai rajonuose.

„Spaudimo specialistai tikrai nejaučia iš administracijų ir visi dirba. Vieni pensinio amžiaus apsisprendę dirbti metus, kiti dvejus, kitur įstaigų vadovai kaip tik prašo likti, nes kitaip išaugtų darbo krūviai.

REKLAMA

O tai, kad trūksta slaugytojų, jau kurį nėra paslaptis. Jei ši problema dabar paaštrėtų dar labiau, būtų labai blogai“, – sakė ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad nors slaugytojų darbas alinantis, ypač sunkus ir psichologiškai tiems, kurie susidūrė su infekuotais COVID-19, visgi šios srities specialistai patyrę, žino, kaip elgtis, kad neužsikrėstų.

Veryga siūlo mažiau verkšlenti

Sveikatos apsaugos ministras gi pabrėžė, kad medikų rajonuose stygiau problema nėra nauja ir ją ne kartą siūlyta spręsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai tikrai nėra nauja problema ir apie ją esame ne kartą kalbėję. Galiu tik priminti, kad ir buvo taikytos tam tikros priemonės pritraukti jaunus specialistus dirbti į regionus, finansuojat rezidentūrą. 

Ir savivaldybės įvairiausias priemones taikė – ir būstą siūlė, ir papildomą atlygį. Šią problemą žinome ne vienerius metus ir tai neatsirado su COVID-19 infekcija“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.

REKLAMA

Ministras priminė, kad neatsitiktinai buvo siūloma ir burti ligonines į didesnius tinklus. 

„Jei juose būtų viena didelė įstaiga, kuri galėtų būti savotišku „donoru“ ir galėtų rotuoti medikus į regionus, rotuoti atlikti ir tam tikrą praktikos dalį, tai leistų spręsti problemas.

Bet, kaip puikiai prisimename, visi reformos įstatymų paketai buvo vetuoti. Ta pati medikų bendruomenė, kuri dabar kelia nuogąstavimus dėl galimo medikų trūkumo, taip pat priešinosi tiems sprendimams. 

Man kartais tie paverkšlenimai atrodo keisti, nes kai prieiname prie sprendimų, kai juos siūlom, iš tos pačios bendruomenės palaikymo nesulaukiame“, – kalbėjo A. Veryga.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų